Jonas Vailokaitis: Vasario 16-osios Akto signataras, finansininkas ir pramonės kūrėjas
Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių kaime (dabartinė Šakių rajono savivaldybė), gausioje ir turtingoje ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje. Tėvai turėjo 130 margų ūkį, todėl šeima tikrai neskurdo ir buvo viena turtingiausių vietos ūkininkų. Be Jono dar augo broliai Juozas, Pranas, Antanas ir Viktoras, seserys Ona, Agota ir Petronėlė.
Savarankiškai pasirengęs, Jonas Vailokaitis išlaikė Marijampolės gimnazijos baigimo egzaminus ir įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, kurį baigė 1908 m. Grįžęs į Lietuvą, 1908 m. pradėjo dirbti Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė“, kuri konsultavo žemdirbius, pardavinėjo trąšas ir padargus, skatino žemės ūkio kultūros kėlimą.
1912 m. kartu su vyresniuoju broliu kunigu Juozu Vailokaičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, kuri supirkdavo ir vėliau lietuvių valstiečiams dalimis išsimokėtinai parduodavo nusigyvenusių dvarų žemę. Pirmojo pasaulinio karo metais Jonas Vailokaitis persikėlė į Vilnių ir įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklą, buvo jos maisto sekcijos narys.
Politinė veikla ir Nepriklausomybės aktas
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Jonas Vailokaitis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kurioje 125 balsais buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Šioje institucijoje jis rengė Lietuvos ekonominės sanklodos projektus. 1918 m. vasario 16 d. Jonas Vailokaitis kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
Lietuvai iškilmingai perduotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas
1920-1922 m. Steigiamojo Seimo posėdžiuose J. Vailokaitis, išrinktas nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos, vadovavo Finansų ir biudžeto komisijai. Iš parlamentinės veiklos pasitraukė 1922 m. kovo 3 d., oficialiai dėl užimtumo versle.
Ūkinė veikla ir verslo imperija
1919 m. vasario 16 d. J. Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu ir kitais bendraminčiais įsteigė Lietuvos ūkio banką, kurio valdybos pirmininku jis tapo. Nuo 1922 m. tai buvo didžiausias komercinis bankas, rimtas konkurentas užsienio kapitalo valdytiems bankams. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje, o jo skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse.
Svarbiausios brolių Vailokaičių įmonės
- AB „Metalas“: didžiausia privati įmonė Lietuvoje, gaminusi žemės ūkio mašinas ir įvairius liejinius.
- AB „Palemonas“: plytų ir čerpių gamybos bendrovė, kasmet pagamindavusi po 7-8 mln. plytų.
- AB „Maistas“: maisto produktų eksporto bendrovė, padėjusi pagrindus mėsos pramonei.
- „Lietūkis“: žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, kurios steigėjai buvo broliai.
- „Urmas“: tekstilės importo ir eksporto įmonė.
Broliai Vailokaičiai buvo verslo pradininkai įvairiose srityse, gerai matę Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir nevengę rizikos. Jie pirmieji susirūpino šaldytuvų įranga, skerdyklų statyba bei cukrinių runkelių auginimu.
Labdara ir asmeninis gyvenimas
Jonas Vailokaitis buvo dosnus labdaros mecenatas. Broliai apie 15 % gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms. Kauno Aleksoto rajone jie padovanojo 16 ha sklypą būsimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams.
1919 m. sausio 25 d. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje susituokė su fotografe Aleksandra Jurašaityte. Šeima užaugino tris dukras ir sūnų.
Paskutiniai gyvenimo metai
Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. liepos 3 d. Jonas Vailokaitis pasitraukė į Vokietiją. Jis dalyvavo Vokietijos lietuvių visuomeniniame gyvenime, padėjo kurti Lietuvos aktyvistų frontą. Jonas Vailokaitis mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietijoje. 1993 m. urna su jo žeme buvo parvežta į Lietuvą ir palaidota Paštuvos kapinėse.
tags: #kada #gime #jonas #vailokaitis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
