Leonardas da Vinčis: Renesanso genijus, pakeitęs pasaulį
Leonardas di ser Piero da Vinčas, gimęs 1452 m. balandžio 15 d. netoli Toskanos miestelio Vinčis, tapo vienu iškiliausių Renesanso epochos atstovų. Jo vardas tapo sinonimu su genijumi, o jo darbai meno, mokslo ir inžinerijos srityse nepaliko abejingų iki pat šių dienų. Leonardo buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir aistringas mokslininkas, išradėjas ir teoretikas, kurio smalsumas ir vizionieriškas mąstymas pralenkė savo laikmetį.
Leonardo gimė nesantuokinis notaro Piero da Vinčio ir valstietės Caterinos sūnus. Nors jo kilmė nebuvo iš aukštuomenės, tai nesutrukdė jam gauti išsilavinimo. Ankstyvuosius metus jis praleido netoli namų, kur susipažino su gamtos pasauliu, vėliau - Florencijoje, garsaus dailininko ir skulptoriaus Andrea del Verrocchio dirbtuvėse. Čia jis mokėsi piešimo, tapybos, skulptūros, projektavimo ir konstravimo, o jo pirmasis darbas - angelo figūra Verrocchio paveiksle „Kristaus krikštas“ - jau demonstravo neeilinius gebėjimus.
Karjera ir pagrindiniai darbai
1482 m. Leonardas persikėlė į Milaną, kur įstojo į kunigaikščio Ludovico Sforza tarnybą. Jis dirbo ne tik kaip dailininkas ir skulptorius, bet ir kaip karo inžinierius, projektuodamas fortifikacijas, naujoviškus karo įrenginius ir net idealaus miesto modelius. Šiuo laikotarpiu jis pradėjo kurti vieną garsiausių savo šedevrų - freską „Paskutinė vakarienė“ (1495-1498 m.), esančią Švč. Marijos Maloningosios vienuolyne Milane. Ši freska garsėja ne tik savo kompozicija ir psichologine personažų analize, bet ir novatoriškomis tapybos technikomis, kurios, deja, lėmė jos greitą nykimą.
Po 1499 m. įvykusios prancūzų invazijos į Milaną, Leonardo grįžo į Florenciją. Čia jis nutapė vieną žymiausių pasaulio portretų - „Moną Lizą“ (apie 1503 m.). Paslaptinga šypsena ir subtili „sfumato“ technika padarė šį paveikslą nemirtingu, o jo paslaptys iki šiol žavi menotyrininkus ir meno mėgėjus.
Per savo gyvenimą Leonardas sukūrė apie keturiasdešimt paveikslų, tačiau iki mūsų dienų išliko tik penkiolika. Kiti jo darbai, tokie kaip raito Frančesko Sforcos paminklo molinis modelis, buvo sunaikinti karo ar laiko tėkmėje. Tačiau jo palikimas neapsiriboja tapyba.
Moksliniai tyrimai ir išradimai
Leonardo da Vinčis buvo ne tik menininkas, bet ir aistringas mokslininkas. Jo užrašai, sudarantys apie 5000 lapelių, atskleidžia jo tyrinėjimus įvairiose srityse: anatomijos, optikos, hidraulikos, geologijos, botanikos, matematikos ir inžinerijos. Jis atliko žmogaus kūno skrodimus, siekdamas suprasti jo sandarą ir funkcijas, tyrinėjo augalų ir gyvūnų pasaulį, domėjosi gamtos reiškiniais.
Jo išradimai pralenkė savo laikmetį. Jis suprojektavo skraidančias mašinas (malūnsparnį, parašiutą), povandeninį laivą, tanką, automatinius ginklus, hidraulinius įrenginius, tiltus, muzikos instrumentus ir daugybę kitų mechanizmų. Nors daugelis jo projektų liko neįgyvendinti, jie liudija apie jo neeilinę vizionierišką mąstymo galią.
Leonardo teoriniai darbai, ypač „Traktatas apie tapybą“, suformavo naujus meno teorijos principus. Jis iškėlė tapybą į aukščiausią menų hierarchijos pakopą, teigdamas, kad ji geba aprėpti vaizduojamąjį objektą jo visumoje ir perteikti gamtos grožį bei tiesą.
Leonardo da Vinci vaikams | Sužinokite viską apie vieną garsiausių visų laikų menininkų
Palikimas
Leonardas da Vinčis mirė 1519 m. gegužės 2 d. Prancūzijoje, Ambuazo pilies Klo-Lusė dvare, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus karaliaus Pranciškaus I kvietimu. Jis paliko neišmatuojamą kultūrinį ir mokslinį palikimą. Jo darbai menui ir mokslui padėjo pamatus daugeliui vėlesnių atradimų ir iki šiol įkvepia naujas kartas.
Leonardo da Vinčis buvo tikras Renesanso žmogus - universalus genijus, kurio plati interesų sfera ir neblėstantis smalsumas padėjo jam palikti ryškų pėdsaką meno, mokslo ir inžinerijos istorijoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
