Menstruacijų ciklo sutrikimai: kodėl mėnesinės ateina anksčiau ir kada kreiptis į gydytoją?

Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Mūsų skaitytoja rašo: „Menstruacijos priešpaskutinį kartą atkeliavo anksčiau keturiomis dienomis, o paskutinį išvis ciklas buvo vos 18 dienų.“ Tokie pokyčiai gali kelti nerimą, todėl svarbu suprasti, kas yra normalus menstruacijų ciklas ir kokios priežastys gali lemti jo sutrikimus.

Kas yra normalus menstruacijų ciklas?

Normalus mėnesinių ciklas svyruoja nuo 21 iki 35 ar net 42 dienų. Standartiškai dažniausiai pasitaiko 28 dienos, tačiau ciklas - tai be galo individualu, todėl negalima sakyti, jog turi trukti būtent tiek. Svarbu, kad ciklas būtų reguliarus, o tas reguliarumas svyruoja + - 7 dienos. Kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Norma laikoma, jei vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo.

Svarbu suprasti, kad 28 dienų ciklas yra tik vidurkis - tyrimai rodo, kad tik apie 13 % moterų turi tiksliai 28 dienų ciklą. Jei jūsų ciklas yra nuoseklus ir patenka į 21-35 dienų intervalą, tai yra normalu, net jei skiriasi nuo „vadovėlinių“ 28 dienų.

Kaip skaičiuojamas menstruacijų ciklas?

Ciklą skaičiuojame nuo pirmos mėnesinių dienos - kai prasideda kraujavimas - iki kitų mėnesinių pirmos dienos.

Mėnesinių ciklo sutrikimai ir jų priežastys

Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Mėnesinių ciklo sutrikimus patiria iki 30 % vaisingo amžiaus moterų.

Amžius

• Mergaitėms pirmosios mėnesinės (menarchė) atsiranda apie 12 gyvenimo metus, tačiau pradžia gali kisti ir svyruoti nuo 10-15 m. Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios yra laikotarpis, kai dažniau stebimi ciklo trukmės pokyčiai. Tai normalu ir nebūtinai rodo sveikatos problemą.
• G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų.
• Paskutiniai 10 metų iki menopauzės taip pat yra laikotarpis, kai ciklas gali tapti nereguliarus. Akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Perimenopauzė - tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug apie 40 metus ir gali tęstis iki 10 metų. Moterims senstant sensta ir jų kiaušidės, o maždaug 40 metų amžiaus kiaušidės mažiau reaguoja į hormoninius signalus iš smegenų ir gamina mažiau estrogenų. Menstruaciniai ciklai tampa nereguliarūs, o šiuo laikotarpiu prieš menopauzę estrogenų lygis greitai krenta.

Gyvenimo būdo veiksniai

Aplinkos poveikis moters ciklui yra didelis. „Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

• Stresas. Lėtinis stresas yra viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. Pavyzdžiui, „Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
• Svorio pokyčiai. Antsvoris veikia hormonų ir insulino lygį ir gali sutrikdyti ciklą. Tas pats galioja staigiam svorio sumažėjimui ar valgymo sutrikimams. Gamtoje taip jau sutvarkyta - jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.
• Intensyvus fizinis krūvis. Per didelis fizinis krūvis, ypač kartu su kalorijų trūkumu, gali sustabdyti mėnesines.

Medicininės būklės ir ligos

„Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.“

• Skydliaukės ligos. Esant skydliaukės ligoms, net iki 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Tai viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių vaisingo amžiaus moterims.
• Gimdos miomos ar endometriozė. Gali sukelti gausias, skausmingas ar nereguliarias mėnesines. Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų.
• Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas.
• Mažojo dubens uždegimas.
• Nenormalūs kraujavimai iš gimdos. „Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės - labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
  • Struktūriniai pokyčiai. Tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.
  • Funkciniai sutrikimai. Dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis. Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai. Labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu, dažnai ginekologas, neaptikęs kitų intensyvaus kraujavimo priežasčių, pvz., miomų, siunčia moterį pas hematologą, kuris nustato krešėjimo sutrikimus. Nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis reikia šalinti, nes tai gali turėti įtakos moters vaisingumui.

Medikamentų vartojimas

Vaistai - antidepresantai, epilepsijos vaistai, chemoterapija ir antikoaguliantai gali paveikti ciklą.

Ovuliacijos metu pasitaikantis kraujavimas

Kitos moterys ciklo viduryje patiria kraujavimų. Tai nieko baisaus. Ovuliacijos metu, ciklo viduryje, moteris gali šiek tiek negausiai pakraujuoti, jai gali paskaudėti pilvo apačią, tačiau tai natūralu ir dėl to baimintis tikrai nereikėtų. Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą.

Mitas apie nėštumą ir mėnesinių sutrikimus

Dar vienas mitas tas, kad sutrikęs mėnesinių ciklas gali įspėti apie nėštumą. Kai moteris laukiasi, paprastai mėnesinės išnyksta. Kartais, pačioje nėštumo pradžioje, tuo metu kai turi būti mėnesinės, moteris gali varginti nedidelis pakraujavimas ar pilvo pamaudimas. Bet tai nėra tikrosios menstruacijos, jos nebūna tokios kaip įprasta. Todėl moteris tikrai pastebės skirtumą. Žindymo metu gali būti tas pats, tuo metu taip pat dažnai nebūna mėnesinių arba jos būna nereguliarios. Jei mėnesinės buvo praleistos, bet nesate tikri, ar jums pereina menopauzė, patartina atlikti nėštumo testą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kiekviena situacija indviduali, kurią būtina aptarti su specialistu. Pastebėjus simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pranešime spaudai pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Gausus kraujavimas, ciklo sutrikimai gali signalizuoti ir apie ginekologines ligas.

„Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Kada ciklas laikomas nereguliariu pagal amžių?

Kiti simptomai, reikalaujantys gydytojo konsultacijos:

• Kraujuojate tarp ciklų arba po lytinių santykių.
• Ciklas ilgesnis nei 35 arba trumpesnis nei 21 diena.
• Mėnesinės trunka ilgiau nei 7-10 dienų.
• Nėra mėnesinių ir nenustatytas nėštumas.
• Mėnesinės staiga tapo žymiai skausmingesnės ar gausesnės nei įprastai.
• Jaučiate stiprų dubens skausmą už mėnesinių ribų.
• Rudos išskyros: Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja. Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. „Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, - pasakoja I. Akušerė-ginekologė.

Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.

Kaip palaikyti reguliarų ciklą ir gydyti sutrikimus?

Geriausia menstruacijų ciklo nereguliuoti be reikalo. Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime.

Natūralūs būdai palaikyti reguliarų ciklą

Reguliarus ciklas - tai hormonų pusiausvyros atspindys. Keletas dalykų, kurie moksliškai pagrįstai padeda ją palaikyti:

• Miegas. Miego trūkumas tiesiogiai veikia kortizolį ir reprodukcinius hormonus. 7-8 valandos yra minimumas.
• Stresas. Lėtinis stresas yra viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių. Padeda mažinti mėnesinių skausmą, gerinti miegą ir stabilizuoti nuotaiką liuteinėje fazėje.
• B6 vitaminas. Palaiko serotonino gamybą, mažina PMS irzlumą ir nuotaikų svyravimus. Maisto papildai nėra vaistai ir nekeičia gydytojo konsultacijos. Tačiau kaip papildoma pagalba, ypač liuteinėje fazėje, jie gali padaryti pastebimą skirtumą.

Medikamentinis gydymas

„Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.“ Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.

Kontraceptikai - už ir prieš

„Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Ši vaistų grupė nuolat yra „po mikroskopu“, 100 mln. moterų vartoja juos kasdien. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį - sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai. Tačiau jei lyginsime kontraceptikų poveikį su nepageidaujamo nėštumo nutraukimu, svarstyklės kryps kontraceptikų naudai. Nors diskutuojant pasigirsta įvairių argumentų, mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kontraceptikai žaloja moters fiziologiją ir sumažina galimybę pastoti ateityje, nėra. Bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Menstruacijų kalendoriaus svarba

Jūsų menstruacinis ciklas gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Svarbu žinoti, koks yra jūsų mėnesinių ciklas, kiek trunka kraujavimas ir kada prasidėjo paskutinės mėnesinės - tai informacija, kurios paklaus kiekvienas ginekologas ir kuri padeda anksti pastebėti galimas problemas.

Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Paprasčiausias būdas stebėti ciklą - specialios programėlės. Viena populiariausių yra „Flo Health”, tačiau taip pat gerai vertinamos „Clue” ir „Natural Cycles”. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga. Reguliarus ciklo sekimas padeda pastebėti pokyčius, kurie gali rodyti sveikatos sutrikimus, ir suteikia naudingos informacijos ginekologui.

Kas pašalinama per menstruacijas?

Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo.

Higiena menstruacijų metu

Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas - jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.

tags: #menstruacijos #per #anksti

• Kaip įforminti vaikų pasiekimus
• Apie vaikų daineles ir jų ugdomąją reikšmę
• sužinokite daugiau apie Kauno lopšelį-darželį „Čiauškutis“
• Stilius ir patogumas: garstyčių suknelė
• Daugiau apie surogatinę motinystę