Artūro Konano Doilio gyvenimas ir kūryba: nuo medicinos iki Šerloko Holmso

Detektyvų meistras, padovanojęs pasauliui garsiojo seklio Šerloko Holmso nuotykius - seras Artūras Konanas Doilis - gimė 1859 m. gegužės 22 d. Edinburge, Škotijoje. Nors talentingo rašytojo sukurtų personažų istorijas ištikimi skaitytojai žino mintinai, tik nedaugelis susipažinęs su autoriaus gyvenimo istorija.

Ankstyvieji metai ir šeima

Artūras Ignacijus Konanas Doilis gimė 1859 m. gegužės 22-ąją Edinburge, Škotijoje, airių katalikų šeimoje. Jo tėvai, Čarlzas Altamontas Doilis ir Merė Foli, susituokė 1855 m.

Rašytojo tėvas Charles Altamont Doyle buvo airių kilmės, gimęs Anglijoje, architektas ir dailininkas. 1855 m. vos 22 m. Čarlzas Altamontas Doilis vedė 17-metę Mary Foley. Jauna pora puikiai tiko vienas kitam ir buvo įsimylėję iki ausų. Pirmiausia jiedu buvo katalikai, kas anuomet sudarant santuoką buvo nepaprastai svarbu. Taip pat abu turėjo meninę gyslelę.

Motina Mary Foley buvo airė, aistringa skaitytoja, gebėjusi meistriškai pasakoti tiek tikras, tiek išgalvotas istorijas. Talentą kurti intrigą ir plėtoti siužetą ji neabejotinai perdavė sūnui, Artūrui. Dar gulėdamas lopšyje mažasis Artūras klausėsi motinos sekamų pasakų, vėliau buvo kantriai mokomas skaityti ir galiausiai knygas ne šiaip mėgti, bet mylėti ar net garbinti. Išliko apie 1500 Artūro Konano Doilio laiškų savo motinai.

Deja, tėvas, nepaisant talento ir paveldėto turto, anksti įniko į alkoholį. Artūro Konano Doilio tėvai 1855 m. vedė, tačiau 1864 m. išsiskyrė dėl šeimos galvos polinkio į alkoholį. Priklausomybė buvo tokia stipri, kad ne tik pakirto sveikatą, bet ir ištuštino šeimos biudžetą. Vaikai gyveno įvairiose Edinburgo vietose, o 1867 m., nors ir vargingai, vėl gyveno kartu. Artūras buvo smalsus, guvus ir labiau už viską mėgo pasinerti į vaizduotėje kuriamas visatas. Pinigų šeimai visada trūko.

Artūras Doilis, kaip ir daugelis to meto vaikų, mėgo knygas ir domėjosi viskuo, kas yra po saule. Jo mėgstamiausia knyga tuomet buvo Tomo Maino Rydo „Skalpų medžiotojai“ - gerokai per žiauri ir per sudėtinga vaikui.

Mokslai ir pirmosios kūrybos apraiškos

Iš pradžių Artūras glaudėsi pas mamos draugės šeimą, tik retkarčiais sugrįždavo aplankyti tėvų. Vėliau globojo tėvo klano nariai. Padedant turtingiems dėdėms, tolimi giminaičiai nusprendė pasirūpinti vaiku taip, kaip anuomet buvo įprasta - išsiuntė į katalikišką mokyklą ir nesukdami galvos padengė visas su tuo susijusias išlaidas.

Taip škotiškos kilmės Artūras atsidūręs Anglijoje, jėzuitų kuruojamoje mokykloje, kuri garsėjo itin griežta drausme, prastu maistu ir fizinių bausmių taikymu. Konanas Doilis padedamas turtingų dėdžių buvo pasiųstas į Stonyhurst nuo devynerių metų mokytis pradinėje jėzuitų mokykloje (1868-1870). Mušimas per rankas čia netaikytas tik sekmadieniais, mat tai buvo poilsio diena.

Mokykloje, kurioje režimas buvo panašus į kalėjimo kasdienybę, Artūras praleido septynerius metus. Iki 1875 m. mokėsi tenykščiame koledže. Nuo 1875 iki 1876 m. jėzuitų mokykloje Stella Matutina mokėsi Austrijoje, Feldkirch. Nors ir buvo auklėjamas jėzuitų mokyklose katalikiška dvasia, būsimasis rašytojas vėliau atsiribojo nuo katalikybės ir tapo agnostiku. Vieninteliai šviesesni būsimojo detektyvų meistro vaikystės periodai būdavo atostogos, per kurias leisdavo išvykti iš mokyklos ir lankyti tėvo giminaičius.

Šių išvykų metu pamatė Londoną, aplankė tolimus Škotijos kampelius ir iš kiekvienos kelionės parsiveždavo įkvėpimo naujoms istorijoms kurti. Galiausiai talentas rašyti pasireiškė leidžiant mokyklos metraštį. Tiesa, šis buvo griežtai cenzūruojamas, tačiau suteikė galimybę į rankas paimti plunksną, ir tai buvo nuostabi proga paaugliui, visada svajojusiam popieriuje išdėstyti nežabotą vaizduotę. Giminaičių skiriami pinigai atvėrė ir gerokai platesnius vartus į pasaulį.

Baigęs koledžą išvyko į Vokietiją, kad geriau išmoktų vokiečių kalbą. 1876 m. kelias savaites praleido Paryžiuje pas vieną iš daugybės dėdžių ir ten sumaniai buvo paskatintas studijuoti mediciną.

Medicinos studijos ir kelionės

Nuo 1876 iki 1881 m. Artūras studijavo mediciną Edinburgo universitete. Šį apsisprendimą studijuoti mediciną dar labiau paskatino pažintis su talentingu gydytoju Čarlzu Brainu, kuris jaunajam Artūrui papasakojo ne tik apie naujausias gydymo strategijas, bet ir patologo anatomo darbą.

Įstojęs į Edinburgo universitetą, jis atrado dar vieną įkvėpimo šaltinį - Džozefą Belą. Šis profesorius bei jo geležinė logika, išskirtinis pastabumas ir visada teisingos išvados tapo kultinio detektyvo Šerloko Holmso prototipu. Numanomu seklio gimtadieniu laikomi 1854 metai. Šerloko Holmso prototipu realiame pasaulyje tapo Edinburgo universiteto profesorius, Karališkosios ligoninės chirurgas Džozefas Belas. Žinoma, kad profesorius gimė 1837 metais.

Artūras Konanas Doilis, prieš tapdamas rašytoju, tame pačiame universitete studijavo mediciną ir buvo vienas iš jo mokinių. Dž. Belas garsėjo gebėjimu iš menkiausių detalių nuspėti žmogaus chrakterį ir praeitį, žaibiškai vertinti ir diagnozuoti, remdamasis išorine paciento apžiūra. Jis dažnai sakydavo: „Jūs viską matote, bet nesivarginate pamąstyti apie tai, ką matote!“

Pats Dž. Belas neigė panašumą su Holmsu ir sakydavo, kad iki tokio unikalumo jam yra toli. Artūro Konano Doilio sūnaus Adriano liudijimu, A. Konanas Doilis kartą prasitarė: „Jeigu ir buvo Holmsas, jis - aš pats“.

Visgi atsiduoti rašymui Artūras negalėjo. Jis krimto medicinos mokslus ir kaip išmanydamas stengėsi padėti motinai, kuri tuomet viena augino 6 būsimojo rašytojo brolius ir seseris. Tad įsidarbino vaistininku, uždarbiavo kaip gydytojo asistentas ir imdavosi kone visko, kas leisdavo užsidirbti. Nors klanas vis dar jį rėmė, pinigų išlaikyti didelę šeimą visada stigo.

Tik 1879 m. susiklostė palankios aplinkybės pradėti rašyti. Tuomet buvo susiradęs darbą atokiame Reitono kaime, kur pacientų buvo nedaug, o alga didelė. Visgi tiek užteko, kad užsidegtų noru parašyti daugiau. Deja, likimas turėjo kitų planų. Mat Artūro tėvą paguldė į psichiatrijos ligoninę dėl alkoholio sukeltų haliucinacijų ir visa šeimos išlaikymo našta teko vyriausiam sūnui.

Artūras priėmė radikalų sprendimą - įsidarbino laivo gydytoju. Laivas ir jo įgula patraukė už poliarinio rato žvejoti, medžioti ruonių bei banginių. Nors medžioklės žiaurumas sukrėtė, tačiau ir įkvėpė parašyti apsakymą „Šiaurės žvaigždės kapitonas“. Jūroje rašytojas praleido septynis mėnesius, už kuriuos jam buvo dosniai sumokėta.

Grįžęs baigė universitetą ir gavo chirurgo diplomą. Supratęs, kad darbas laive garantuoja didelius pinigus, vėl leidosi į kelionę. Šį kartą plaukiojo prie Afrikos krantų. Tačiau pastaroji patirtis buvo nemaloni, tad grįžęs ir atsiėmęs dosnų atlygį pradėjo gydytojo praktika užsiiminėti sausumoje.

Literatūrinės karjeros pradžia ir Šerlokas Holmsas

Pirmieji treji privačios praktikos metai nebuvo sėkmingi, tad laisvą laiką skirdavo rašymui. Būtent tuo metu parašė daugelį apsakymų ir sukūrė būsimų romanų apmatus. Tuomet sutiko savo pirmąją meilę Elmą Uelden, kuri nuo pinigų stokojančio Artūro tiesiog pabėgo pas giminaičius į Šveicariją. Tai sužeidė būsimojo klasiko širdį, bet jos nesudaužė, mat po kelerių metų įsimylėjo gerokai aistringiau. Jo meile tapo paciento sesuo Luiza.

1884 m. vedė Liusi Hokins, su ja susilaukė dviejų vaikų. Po metų tapo Edinburgo universiteto profesoriumi. Luiza visada skatino Artūrą rašyti, nors šiam kelerius metus nesisekė iš to uždirbti. Pirmaisiais metais po santuokos išleido kelis nedidelius detektyvinius romanus.

1886 m. kovą A. Konanas Doilis pradėjo, o balandį užbaigė rašyti novelę „Kraujo spalvos etiudas“, kurio herojai vadinosi Šerlokas Holmsas ir daktaras Džonas Vatsonas. Pirmasis jo parašytas romanas „Kraujo spalvos etiudas“ 1887 metais publikuotas žurnale, kitais metais išleistas knygos pavidalu. Šiuo kūriniu prasideda šlovinga garsaus Londono seklio Šerloko Holmso istorija, autoriui pelniusi didžiulį populiarumą. Jo vėlesni kūriniai susilaukė labai didelio populiarumo.

1889 m. susilaukė dukros Meri. Dabar jau savo nedidelei šeimai išlaikyti reikėjo vis daugiau pinigų. O jų uždirbti nepavykdavo. Gydytojo praktika nenešė pelno, nesulaukdavo pacientų, todėl tuščiame kabinete pradėjo kurti vieną sėkmingiausių visų laikų personažų.

Iš pradžių apsakymus apie seklio Šerloko Holmso nuotykius spausdino žurnalai. Persirgęs sunkia gripo forma ir vos neatsisveikinęs su šiuo pasauliu, Artūras nusprendė neatidėlioti savo svajonių įgyvendinimo. Jis uždarė gydytojo kabinetą ir atsidavė rašymui. Jį aplankė nedidelė sėkmė, kai vieną iš ankstyvųjų apsakymų nupirko teatras ir pagal jį pastatė didelio susidomėjimo sulaukusį spektaklį.

A. Konanas Doilis kuriam laikui tapo savo personažo auka. Po dvejų metų jis, toks ištvermingas, sveikas ir darbingas, pradėjo bodėtis nuolatine būtinybe tęsti nepabaigiamą Šerloko Holmso nuotykių grandinę. „Mieloji motule, - pranešė jis Merei Foli viename laiške, - <...> aš nutariau nužudyti Šerloką Holmsą. Jis atitraukia mane nuo daug svarbesnių dalykų.“

Artūrui kilo mintis atsisakyti menką pelną teikiančių apsakymų apie seklį. Nustojęs spausdinti šią skiltį, žurnalas neteko 20 tūkst. skaitytojų ir sulaukė kalno pasipiktinimo laiškų. „Kraugeriškas“ troškimas buvo įvykdytas: apsakyme „Paskutinė Holmso byla“ (1893 m.) Šerlokas Holmsas žūsta per grumtynes su profesoriumi Moriarčiu prie krioklio. Tai buvo ženklas nenumarinti herojaus.

Bet pasirodė, kad atsikratyti skaitančios publikos numylėtinio ne taip jau lengva. Ir nors apsakymo pabaigoje pabrėžtinai pažymėta, kad ekspertai buvo vienos nuomonės dėl dviejų žiaurių varžovų kovos ant baisios prarajos krašto baigties, nors buvo sakoma, kad pastangos rasti užsimušusiųjų kūnus buvo bevaisės, vis dėlto po dešimties metų Šerloką Holmsą teko prikelti iš mirusiųjų. Vertėtų pažymėti, kad žodį, skirtą Šerlokui Holmsui, leidėjai vertino dešimtkart brangiau nei paties autoriaus žodį. Artūras pradėjo dirbti visu tempu.

Šerloko Holmso personažas

Šerlokas Holmsas - išgalvotas, škoto rašytojo sero Artūro Konano Doilio personažas. 1885 m. pasirodė pirmoji apysaka „Kraujo spalvos etiudas“, o „Skandalas Bohemijoje“ yra pirmasis apsakymas iš „Šerloko Holmso nuotykių“ serijos - išspausdintas 1891 m. liepos „Strend magazin“ žurnale.

Kaip pirmasis detektyvas-konsultantas jis persekiojo nusikaltėlius pietų Londone ir Europoje Viktorijos ir Eduardo laikotarpiu. Nors personažas buvo nukopijuotas nuo Edgaro Alano Po personažo Augustino Dupino ir Émile Gaboriau personažo Pono Lekoko, šis personažas įnešė daug naujo ir tapo vienu labiausiai žinomų detektyvinės literatūros seklių. Įžymiajam sekliui Holmso pavardė buvo suteikta pagerbiant amerikiečių rašytoją ir žurnalistą Oliverį Vendelą Holmsą, su kuriuo Konanas Doilis žaisdavo kriketą.

Šerlokas Holmsas pasirodė 56 apsakymuose ir 4 romanuose. Daugumoje atvejų pasakojimas pateikiamas Šerloko Holmso draugo daktaro Džono Vatsono akimis, dienoraščio forma. Vatsono pasakojimuose Holmsas yra apibūdinamas kaip labai sudėtingos asmenybės niūrus personažas, griežtas ir labai netvarkingas.

Jis gyveno Baker Street 221B gatvėje Londone. Tačiau realiame pasaulyje, tai tėra tik tariamas adresas, nes tokio pastato kaip 221B niekada nebuvo. Tais laikais Baker gatvė baigėsi tik ties 100 numeriu. Šiame 221B name nuo 1990 metų yra įsikūręs nedidelis privatus muziejus. Holmsas gyveno su namų prižiūrėtoja ponia Hiudson. Holmsas dažnai aprašomas kaip mėgstantis rūkyti pypkę, groti smuiku ir kartais pasimėgauti kokainu. Personažas labiausiai pagarsėjo savo dedukciniu metodu, kurį pasitelkęs įveikia pačius painiausius nusikaltimus ir paslaptis.

Dabar Holmsas yra laikomas vienu žinomiausių detektyvinių seklių, pasirodęs daugelyje pratęsimų parašytų kitų autorių. Per pastaruosius dešimtmečius Šerlokas Holmsas persikėlė iš literatūros į kiną ir net kompiuterinius žaidimus. Holmso istorijos yra išverstos į daugelį kalbų, taip pat pasirodo daugybėje juokingų istorijų ir net anekdotų.

Šerloko Holmso kūrinių datos

Šerloko Holmso kūriniai yra neatsiejama Artūro Konano Doilio biografijos dalis. Štai keletas pagrindinių datų, susijusių su šio legendinio seklio nuotykių publikavimu:

Asmeninis gyvenimas ir vėlyvieji metai

Rašytojas, deja, nepastebėjo, jog žmona Luiza susirgo tuberkulioze. Nors gydytojai sakė, kad jai gyventi liko tik keletas mėnesių, atidžiai K. Doilio prižiūrima, ji išgyveno 10 metų - iki pat 1906 m. Norėdamas pagerinti Luizos sveikatos būklę, rašytojas nusprendė su šeima persikelti į Šveicarijoje esanti Davosą. Gėrėdamasis nuostabia kalnų panorama ir slaugydamas žmoną rašė romanus, tęsė detektyvines epopėjas, net ieškodamas įkvėpimo leidosi tyrinėti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Egipto.

Artūras Konanas Doilis, būdamas jau populiarus, žinomas autorius, grįžo į mediciną ir 1900 m. kaip karo lauko ligoninės chirurgas išvyko į Anglų-būrų karą. Už dalyvavimą jame jis buvo pakeltas į riterius. 1899 m. prasidėjo anglų - būrų karas, į kurį rašytojas išėjo savanoriu. Jam buvo jau 40 metų ir sumanymas būtų sužlugęs, jei ne gydytojo profesija. 1900 m. vasario 28 d. jis išplaukė į Afriką ir įkūrė 50 vietų lauko ligoninę. Sužeistųjų buvo daug, jiems neužteko vietos, trūko geriamo vandens, plito ligos, nuo kurių mirdavo daug kareivių. Po to prasidėjo mūšiai, kuriuose būrai buvo nugalėti ir K. Doilis liepos 11 grįžo į Angliją. Iš karo įvykių jis parašė medicininio pobūdžio 500 puslapių knygą Didysis būrų karas, kurią daug kas laikė karinio mokslo šedevru.

Grįžęs iš karo kurį laiką pasinėrė į politiką, dalyvavo rinkimuose, tačiau ten jam nesisekė. Literatūrinis darbas, rūpesčiai dėl žmonos ligos, susitikimai su meilužės Džean, žaidimai golfo aikštelėse, važinėjimasis greitais automobiliais, skraidymas oro balionais ir lėktuvais - visa tai netenkino K. Doilio įgeidžių. Kai mirė žmona 1906 m. liepos 4 d., kaltės dėl neištikimybės slegiamas paniro į depresiją. Tuomet širdgėlą išliedavo rašydamas šiurpias žmogžudysčių scenas.

Galiausiai grįžęs į Angliją patyrė dar vieną gyvenimo nuotykį - būdamas vedęs ir brandaus amžiaus įsimylėjo 24-metę gražuolę šviesiaplaukę žaliomis akimis, Džean Leki. Tačiau romaną nutraukė anglų-būrų karas. Visgi kaltė nebuvo tokia stipri, kad sulaikytų nuo antrųjų vedybų. 1907 m. vedė ilgametę meilužę Jean Leckie ir susilaukė dar trijų vaikų. K. Doilis sulaukė dar trijų vaikų: 1909 m. - Deniso, 1910 m. - Adrianno, 1912 - Džeanos.

1910 m. pasirodė naujos K. Doilio knygos - Nusikaltimas Konge, Prarastas pasaulis, Apnuodyta juosta. Visos sulaukė pripažinimo. Jis keliavo, savo akimis regėjo Pirmojo pasaulinio karo žiaurumą ir nuolat rašė. Prieš pirmą pasaulinį karą K. Doilis aplankė Kanadą, skaitė paskaitas, teikė karinius pasiūlymus Anglijai, parašė daug karinio pobūdžio straipsnių. Prieš pat karo pradžią tapo savanoriu, jei vokiečiai pabandytų išsilaipinti Anglijoje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui A. Konanas Doilis mėgino užsirašyti savanoriu, bet į frontą jo niekas neleido. Pirmasis pasaulinis A. Konanui Doiliui tapo asmenine tragedija: 1916 m. jo sūnus Kingslis buvo sužeistas mūšyje prie Somos ir vėliau mirė. Per karą žuvo daug rašytojui artimų žmonių, tarp jų ir sūnus Kingslis. Sielvartas virto susižavėjimu spiritizmu.

Vėliau visa galva pasinėrė į tariamą spiritualizmo ir fantastikos pasaulį. Jis ieškojo būdų kaip svajones paversti tikrove. Rašytojas parašė nemažai spiritizmo tyrinėjimo darbų, o paskutinius gyvenimo metus propagavo tikėjimą vaiduokliais ir pomirtiniu gyvenimu. Šiuo požiūriu, nors ir senyvo amžiaus, jis buvo užsispyręs maniakas ir niekas jo negalėjo sulaikyti. Dėl jo fantazijų, kurios visiems buvo žinomos, spaudoje iš jo buvo viešai juokiamasi. Rašytoją sulaikyti bandė kunigai, žmona, bet viskas buvo veltui.

Išskirtinį gyvenimo etapą vainikavo 1902 m. karaliaus suteiktas riterio titulas už dalyvavimą kare su būrais. 1920 m. Doiliai su trimis dukterimis aplankė Australiją, Afriką, 1922 - 1923 m. Ameriką. Šios kelionės buvo susijusios su K. Doilio fantazijų pasaulio problemomis. Kelionėse jis išleido apie ketvirtį milijono svarų sterlingų, todėl nebeliko lėšų pragyvenimui.

Daugybė sukrėtimų išsekino jo organizmą: 1930 m. Artūras Konanas Doilis mirė liepos 7 d. Vindlišem Manor (Crowborough, Sasekso grafystė). Tuo metu jis jau sirgo Angina Pectoris liga. 1930 m., jau beveik nebesikeldamas iš lovos, K. Doilis keliavo paskutinį kartą. Šiaip taip pakilo nuo kėdės ir išėjo į sodą. Namiškiai jį rado gulintį ant žemės. Viena ranka rašytojas laikė saujoje suspaudęs grumstą, o kita - baltą snieguolės žiedą. Jis mirė apsuptas šeimos narių. Priešmirtiniai žodžiai buvo skirti žmonai: „Tu nuostabi“. Seras Artūras Ignacijus Konanas Doilis buvo palaidotas Minstead Hampshire kapinėse. Jo amžininkai pasakojo, kad rašytojas visada buvo mandagus ir pagarbus, ypač bendraudamas su damomis. Riteriškų idealų, vaikystėje įdiegtų mamos, jis neatsisakė visą gyvenimą.

Bibliografija ir palikimas

Artūras Konanas Doilis parašė daugiau kaip 50 knygų, įskaitant istorinių novelių, pjesių, novelių ir kitų populiarių kūrinių. Sukūrė fantastinių kūrinių (romanas „Paslaptinga šalis“ / The Lost World 1912), istorinių romanų („Baltoji kuopa“ / The White Company 1890, „Brigadininko Žeraro žygdarbiai“ / The Exploits of Brigadier Gerard 1896). Po sūnaus žūties I pasauliniame kare pradėjo domėtis spiritizmu ir parašė „Spiritizmo istoriją“ (History of Spiritualism 1926). Kūryba turėjo įtakos XX a. detektyvinio romano plėtotei.

2011 m. paskelbtas archyve atrastas pirmasis A. C. Doyleʼio romanas „Džono Smito pasakojimas“ (The Narrative of John Smith, parašyta 1883). „Fantazijos - vis geriau negu rūkas galvoje", - sakė Artūras Konanas Doilis ir šį aforizmą įgyvendino savo kūriniuose. Bet pasaulio detektyvo žanro klasiku A. Konanas Doilis tapo būtent dėl Holmso ir jo bičiulio daktaro Vatsono.

Vertimai į lietuvių kalbą:

• „Ratas trikampy“ : kriminalinių nuotykių romanas. - Kaunas, 1929. - 176 p.
• „Juodojo Petro paslaptis“. - Telšiai, 1929. - 31 p.
• „Juodoji vėliava“ ; „Užantspauduotas įsakymas“. - Telšiai, 1930. - 32 p.
• „Nusikaltimo šedevras“. Arba žmogžudystė, padaryta iš noro pagarsėti. - Telšiai, 1930. - 29 p.
• „Brazilijos katinas“ : [apysaka]. - Telšiai : S. Petrauskas, 1930. - 32 p.
• „Juodasis Piteris“ : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957. - 56 p.
• „Antroji dėmė“ : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957. - 62 p.
• „Paslaptinga šalis“ : fantastinis romanas. - Vilnius, 1957. - 427 p.
• „Baskervilių šuo“. - Kaunas, 1960. - 110 p.
• „Paslaptinga šalis“ : [fantastinis romanas] / vertė A. Dambrauskas. - Kaunas : Vasaris, 1992. - 147 p.
• „Raudonu ant balto“ : nuotykių apysaka / vertė J. Varnelis. - Kaunas : Vasaris, 1992. - 93 p.
• Rinktiniai raštai / Vilnius : Mintis, 1993-2000. - 10 t.
• „Baskervilių šuo“ : [romanas] / iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė. - Kaunas : Spindulys, 1997. - 206 p.
• „Šerloko Holmso nuotykiai“ / vertė Edmundas Juškys. - Vilnius : Alka, 1998 (Kaunas : Spindulys). - 238 p.
• „Užrašai apie Šerloką Holmsą“ : [apsakymai] / vertė Romualda Zagorskienė ir Kazys Ambrasas-Sasnava. - Vilnius : Tyto alba, 2004 (Kaunas : Spindulys). - 478 p.
• Visas seklio istorijas ir romanus taip pat galima rasti knygoje - „Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos“ (leidykla „Obuolys“, 2020 m.).

tags: #kada #gime #arturas #konandoilis

• Efektyvūs prancūzų kalbos mokymo būdai vaikams
• kaip ugdomos kompetencijos darželyje
• Kaip prižiūrėti kūdikių pleiskanų luobelę
• Ikimokyklinis ugdymas ir dienynas
• Finansiniai rodikliai: Naujojo Daugėliškio globos namai