Kūdikių lovytės apsauga nuo šlapimo ir enurezės valdymas
Vaiko šlapimo nelaikymas dažnai tėvams kelia daug rūpesčių ir nuogąstavimų. Tėvams svarbu žinoti, kad mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Todėl jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis. Tačiau, kai vaikui sueina penkeri, nevalingas šlapinimasis jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Šioje straipsnio dalyje aptarsime enurezės ypatumus, prevenciją ir lovytės apsaugos sprendimus.
Enurezė: kas tai ir kodėl tai vyksta?
Nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine. Taip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kuomet vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą ir sulaukęs penkerių toliau šlapinasi. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai.
Enurezės paplitimas vaikų tarpe
Statistika rodo, kad ši problema yra gana dažna. Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų. Taigi skaičiai iš tiesų nėra maži ir rodo, kad enurezė labai paplitusi vaikų liga ir verta apie ją kalbėti.
Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį, ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema.
Enurezės priežastys
Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju.
Jeigu po apklausos ir tyrimų atmetamos kitos ligos, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Jo pagalba šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Antroji funkcija - tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė tampa pilna.
Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą būna atsakingos nugaros smegenys. Prisipildžius šlapimo pūslei, siunčiamas signalas nervų sistemai, o ši atpalaiduoja šlapimo pūslės rauką ir vaikas nevalingai pasišlapina. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai, esantys smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko, vaikas pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Naktį užsipildžiusi šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas pabunda ir nueina į tualetą. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas.
Vaikai paprastai išauga šlapinimosi problemą, kai gerai veikia viena arba abi šios fiziologinės funkcijos. Taip pat vaikas naktį pasišlapinti gali, jeigu labai giliai miega ir dėl slopinimo nejaučia apie šlapimo pūslės prisipildymą informuojančių nervinių signalų į smegenis. Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai ir smegenys staiga gauna informaciją „noriu šlapintis“.
Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.
Iš tiesų naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų, negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios.
| Amžius | Pasišlapina į kelnes (procentais) |
|---|---|
| 2 metai | 82% |
| 3 metai | 49% |
| 4 metai | 26% |
| 5 metai (pirminė enurezė) | 15-20% |
| 7 metai (pirminė enurezė) | 10% |
Psichologinės enurezės pasekmės
Enurezė, kaip žinia, tėvams ir vaikams sukelia įvairių problemų. Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant. Dažnai vaikai blogai miega arba baimindamiesi vėl apsišlapinti stengiasi nemiegoti. Apsišlapinęs vaikas patiria gėdą, nusivylimą savimi, tėvų pyktį ir pan. Laisvalaikio užsiėmimai (stovyklos, nakvynės pas draugus, išvykos su palapinėmis) tampa labiau traumuojanti, negu džiuginanti patirtis.
Vaikai, kaip žinia, yra negailestingi ir dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to vaikas pradeda vengti visų situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė, kad kiti pastebės jo problemą ir iš to pasijuoks. Psichologinės pasekmės vaiko savigarbai ir pasitikėjimui tikrai gali būti didelės, todėl ne visada reikia laukti ir tikėtis, kad problemą vaikas „išaugs“.
Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos. Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.
Patarimai tėvams ir pagalba vaikui
Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
- Dvi valandas prieš miegą vaikui neduoti gerti daug skysčių.
- Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
- Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
- Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti. Tokios priemonės vieniems vaikams padeda, kitiems - ne.
Puoduko mokymas ir sauskelnių poveikis
Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą.
Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs. Rekomendacijos tėvams kitose šalyse yra praktiškai tokios pačios.
Enurezės gydymo metodai
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai. Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas yra labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo.
Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą.
Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis. Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo.
Taip pat svarbu paminėti, kad yra įvairių specialistų, kurie gali padėti spręsti šlapinimosi problemas. Pavyzdžiui, Kauno klinikose teikiama kvalifikuota bei specializuota sveikatos priežiūros paslauga vaikams, turintiems šlapinimosi sutrikimus, ir vykdomi tyrimai, pavyzdžiui, Mirabegrono efektyvumas vaikams, turintiems neurogeninę šlapimo pūslę. Medicinos centre „Neuromeda“ parenkamas ir taikomas efektyviausias vaikų naktinės enurezės gydymas.
Kūdikių lovytės apsauga nuo šlapimo
Susidūrus su vaikų naktinio šlapinimosi problema, kurią lydi kasdienis patalynės ir čiužinio skalbimas bei džiovinimas, ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Todėl yra sukurta įvairių priemonių, padedančių apsaugoti lovytę ir užtikrinti higieną.
Inkontinencijos įklotai naudojami privačioje priežiūroje, taip pat ligoninėse, senelių namuose ir slaugos įstaigose. Naudoti šlapimo nelaikymo pagalvėlę yra paprasta ir tam nereikia jokių papildomų žinių. Padėkliukas dedamas vandeniui atsparia (dažnai mėlyna) apatine puse ant čiužinio, kurį reikia apsaugoti, ir pritvirtinamas šonuose po čiužiniu. Yra apsaugėlių, kurios netrukdo oro cirkuliacijai. Mūsiškės ir šviesą praleidžia, kas taip pat man patiko.
Sleezzz Vital šlapimo nelaikymo įklotai yra skalbiami ir ypač lengvai valomi. Kad patikimai apsaugotumėte nuo mikrobų, bakterijų ir nemalonaus kvapo, šlapimo nelaikymo įklotą galima skalbti skalbyklėje iki 95° C temperatūroje. Inkontinencijos įklotai taip pat tinka lovoms, sofoms, čiužiniams, mėgstamoms pagalvėlėms ir kitoms poilsio vietoms apsaugoti nuo negražių kačių ar šunų išmatų, jei jie nėra išauklėti namuose, yra ligoti ar seni.
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Valstybė kompensuoja medicinos pagalbos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes) vaikams, kuriems nustatyta visiška negalia. Gydytojas pagal savo kompetenciją įvertina paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir šlapimo nelaikymo laipsnį. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę pagal savo patvirtintą sąrašą, skirs valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar įklotų ir/ar vienkartinių paklodžių.
Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atnaujintame Vaikų ligų skyriuje buvo padovanoti 49 specialūs čiužiniai, turintys antibakterinius filtrus, kas pabrėžia higienos svarbą ligoninėse, kuri gali būti pritaikoma ir namų sąlygomis renkantis lovytės apsaugos priemones.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
