Istorija ir evoliucija: nuo paprastų vystyklų iki šiuolaikinių sauskelnių

Šiuolaikinėms mamoms, auginančioms mažylius, tikriausiai net sunku įsivaizduoti kasdienį gyvenimą be šio itin svarbaus atributo - vienkartinių sauskelnių. Kadaise moterys tokių priemonių neturėjo, todėl kūdikių priežiūra buvo sunkesnė ir eikvojanti labai daug laiko. Iki vienkartinių sauskelnių išradimo dvidešimto amžiaus viduryje, buvo net sunku įsivaizduoti, kaip stipriai gali pasikeisti ir palengvėti kūdikių auginimas. Taigi, kokia šio išradimo istorija?

Ankstyvieji sprendimai ir pirmieji žingsniai

Pradžioje, kaip ir visos naujienos, vienkartinės sauskelnės turėjo atlaikyti itin kritišką pediatrų bei pakankamai atsargių tėvų požiūrį, ar sauskelnės tikrai nekenks mažiesiems. Net pirmosios medžiaginės sauskelnės, kurios 1887 m. pasirodė JAV, buvo daugkartinio naudojimo ir skalbiamos. Moterys vaikus augino su vystyklais, palomis, jokiu „pampersų“ nebuvo. Iš tikrųjų neseniai. Vienkartinės sauskelnės atsirado 5-ajame dešimtmetyje Amerikoje ir tuomet nuo 70-ųjų pamažu plito po Europą. Taigi galiu drąsiai teigti, kad aš nenešiojau jokių sauskelnių - mano mama naudojo palas, daugkartines sauskelnes. Filme rodome šiek tiek archyvinės medžiagos, kaip anksčiau buvo auginami mažyliai. Yra ir mūsų kurtos animacijos.

Nors ilgą laiką sauskelnės buvo apipintos galybe mitų dėl neva kenksmingumo kūdikių sveikatai, daugelis įvairiausių apklausų sauskelnes priskiria į top 30 reikšmingiausių XX a. išradimų. Jos tikrai vertos vietos top 30-uke reikšmingiausių XX a. išradimų.

Vienkartinių sauskelnių atsiradimas ir tobulėjimas

Pirmosios vienkartinės sauskelnės iš nebalintos krepinės celiuliozinės masės, įdėtos į gumines kelnaites, buvo pagamintos 1942 m. Švedijoje. Manoma, jog medvilnė tuo metu nenaudota todėl, kad karo metais tai buvo strategiškai svarbi ir dėl to brangi žaliava. 1946 m. amerikietė Marion Donovan išrado vandeniui atsparias sauskelnes. Ji ilgai neeksperimentavo - tiesiog į paprastas sauskelnes įdėjo plastikinės dušo užuolaidos atraižą ir taip pelnė net keturis patentus ir milijoną dolerių. Svarbus sauskelnių patobulinimas buvo ir plastikinių spaustukų, pakeitusių iki tol naudotus pavojingus aštrius žiogelius, atradimas. 1947 m. namų šeimininkė iš Jungtinės Karalystės Valerie Hunter Gordon pradėjo gaminti dviejų sluoksnių (celiuliozine vata padengtas vatos sluoksnis) vienkartines sauskelnes, išoriniam sluoksniui panaudodama senų parašiutų audinį.

Idėja sukurti vienkartines sauskelnes kilo amerikiečių inžinieriui Victor Mills’ui. Inžinieriui puikiai sekėsi, todėl 1961 metais įkurta pirmoji įmonė, gaminanti vienkartines sauskelnes, ji buvo pavadinta „Pampers“. Vėliau atsirado vis daugiau sauskelnes gaminančių kompanijų, tačiau daugumai žmonių iki šiol įprasta vienkartines sauskelnes vadinti tiesiog „pampersais“. Pirmosios „pampers“ sauskelnės, kurių pavadinimas daugelyje šalių vėliau tapo bendriniu žodžiu, pasirodė 1961 metais. Netrukus iškilusi antroji sauskelnių gamintoja kompanija „Huggies“ padidino konkurenciją rinkoje, todėl krito sauskelnių kaina, tobulėjo dizainas, technologijos.

Masinė sauskelnių gamyba sunkiai skynėsi kelią, nes potencialūs gamintojai buvo vyrai, kurie tiesiog netikėjo šio išradimo perspektyva. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo moterys darėsi vis labiau emancipuotos, troško dirbti, keliauti ir sutrumpinti namų ruošos ir vaikų priežiūros laiką, tad jau 6-ajame dešimtmetyje sauskelnių pramonė įsibėgėjo.

Šiuolaikinės sauskelnės ir jų sudėtis

Pagerėjo sauskelnių izoliacija, sukurtos tamprios, prilimpančios juosmens juostelės. Vėliau atsirado drėgmės indikatoriai, keičiantys spalvą pagal drėgmės laipsnį. Šiuolaikines sauskelnes gerina kvapai, losjonai, eteriniai aliejai. Gaminamos ir specialios sauskelnės suaugusiesiems, kurie turi problemų dėl ligos, judėjimo ar psichikos negalios.

Vienkartinės sauskelnės yra gaminamos iš natūralaus pluošto, kuris šiek tiek lengviau suyra gamtoje, arba iš daugiau dirbtinių medžiagų. Dažnai vienkartinės sauskelnės yra gaminamos iš lengvai suyrančių natūralių medžiagų. Tačiau pasitaiko atvejų, kad gamybos procesuose naudojamos cheminės medžiagos yra kenksmingos gamtai. Panaudotas sauskelnes būtina kuo greičiau pakeisti, kad neįvyktų alerginė odos reakcija.

Įprastų vienkartinių sauskelnių apatinis sluoksnis yra iš plonos plastikinės plėvelės. Sauskelnių viduje yra super-sugeriantis sluoksnis, padengtas hidrofiliniu apvalkalu ir celiulioze. „Hidrofilinis” reiškia pritraukiantis vandenį, štai kodėl visas skystis, patenkantis į sauskelnes, nukreipiamas į centrą, tiesiai į super-sugeriantį sluoksnį. Absorbentas (sugeriantis) yra ypatingos medžiagos granulės, pavyzdžiui, natrio poliakrilatas (Sodium polyacrylate). Kontaktu su šlapimu metu granulės jį sugeria ir išbrinksta.

• Sodium Polyacrytate Crystals - skaidrus absorbento gelis, sugeriantis skystį. Toksinis polimeras, dažnai sukeliantis alergines reakcijas.
• Plastikinė membrana sukuria idealias sąlygas anaerobinių bakterijų vystymuisi.
• Dioxins - vieni iš pavojingiausių nuodų, šalutinis sauskelnių balinimo proceso produktas.
• Xylene, ethylbenzene.
• Styrene.
• TBT. Griauna lytinių hormonų gamybą.

I. Viršutinis sluoksnis (Top-sheet). Kadangi šitas sluoksnis tiesiogiai priglunda prie vaiko odos, jis gaminamas iš minkštos medžiagos, puikiai praleidžiančios skystį viena kryptimi. Termobondas - tai neaustinė medžiaga, pagaminta iš polipropilenų arba iš polipropileninių ir polieferinių (poliesterio) kuokštelinio pluošto mišinio. II. Antifekaliniai barjerai. Barjeras neleidžiantis skysčiui ištekėti pro sauskelnių šonus, užkerta kelią deformacijai. III. Paskirstymo sluoksnis. IV. Vidinis sluoksnis - absorbuojanti (sugerianti) medžiaga. V. Išorinis sluoksnis (Black sheet). Šio sluoksnio užduotis nepraleisti atgalinio skysčio judėjimo iš absorbuojančio (sugeriančio) sluoksnio į išorę.

Įdomu tai, jog „pampersų“ cheminė sudėtis nenurodyta ant pakuotės. Peršasi išvada: tėvų požiūris renkantis sauskelnes turi būti labai rimtas ir atsakingas.

Aplinkosaugos iššūkiai ir alternatyvos

Prancūzė Jacqueline Faremer, augindama pirmagimį, susimąstė - kur toliau keliauja panaudotos vienkartinės sauskelnės? Juk vienam kūdikiui per dieną jų reikia maždaug šešių. Šis klausimas filmų režisierei nedavė ramybės ir gimus sūnui Joe ji nusprendė kurti dokumentinį filmą „Sauskelnių žemė“ („Couchorama“ pranc.). Kartu su filmo prodiusere Sylvie Raindonneix moteris pamėgino šmaikščiai pažvelgti į pasaulio taršos sauskelnėmis problemą, kuri po kelių metų greičiausiai bus visai nebejuokinga. Niekas tiksliai nežino, kiek laiko žemėje nesuyra sauskelnės - tačiau šis skaičius svyruotų tarp 300 ir 500 metų. Vadinasi, įvairių šalių sąvartynų gelmėse jau glūdi didžiosios daugumos per pastarąjį penkiasdešimtmetį gimusių ir augusių vaikų „turtai“, o vaikai toliau gimsta ir ... kone tą pačią akimirką yra apmaunami pirmosiomis sauskelnėmis. Galbūt ateis diena, kai gyvensime ant kalno panaudotų sauskelnių?

Ką šioje situacijoje galima pakeisti? Apie didžiųjų korporacijų požiūrį, mokslininkų atradimus ir vienkartinių sauskelnių alternatyvas kalbėjomės su filmo „Sauskelnių žemė“ prodiusere Sylvie Raindonneix.

Alternatyvos egzistuoja ir apie jas kalbėjome savo filme. Tačiau šiomis alternatyvomis labiau naudojasi pavieniai žmonės. Todėl automatiškai jos nėra tokios efektyvios, kaip norėtųsi. Yra skalbiamos daugkartinės sauskelnės. Žinoma, joms taip pat reikia išteklių. Tačiau pagalvokite: pasirinkę iki šiol įprastą sistemą gauname tonas plastiko atliekų, kurios pasaulyje pasiliks amžiams. Pasirinkę skalbimą - tam tikrą kiekį sunaudoto vandens ir elektros. Aš asmeniškai manau, kad plaunamos sauskelnės yra daug geresnis pasirinkimas. Anglijoje, pavyzdžiui, egzistuoja net jų surinkimo sistema! Ji veikia taip: jūs neskalbiate priterštų sauskelnių, nes yra žmogus, kuris jas surenka. Už tai jis atiduoda kelias švarias sauskelnes. Tokios paslaugos tiekėjai plauna ir džiovina sauskelnes didžiuliais kiekiais - taip jie taupo išteklius, kurių reikia skalbimui. Nes namuose sauskelnes plauname atskirai nuo kitų drabužių, kad neišteptume. Dar vienas pliusas - kadangi kūdikis labai greitai auga, turi pirkti ir didesnes sauskelnes, o naudojantis šia sistema gali tiesiog pasiimti didesnes. Tomis pačiomis daugkartinėmis sauskelnėmis pasinaudoja gausybė mažylių. Jei kurią dieną atsiras visiškai suyrančios sauskelnės arba sistema, kuri leis kokiu nors būdu visiškai sunaikinti vienkartines sauskelnes - tai taip pat bus dar viena alternatyva. Manau, šitos idėjos jau „sklando ore“, nežinau, kaip Jūsų šalyje, bet Prancūzijoje - tikrai. Netrukus kas nors imsis jų įgyvendinimo.

„Išlepinat vaiką sauskelnėm, o po to nebegalit pripratint prie puoduko!” - tvirtina „žinovai“. Šis teiginys, kitaip nei pirmieji du, turi dalelę tiesos. Tačiau jei sauskelnes naudosite teisingai, jos tik padės mažyliui pratintis prie puoduko. Jei jūsų vaikui jau 8-12 mėn., užmaukite mažyliui sauskelnes tik tada, kai einate į lauką pasivaikščioti, į svečius ir nakties miego metu. Jei pastebite bent menkiausią vaikučio nerimą (nustoja žaisti, sustoja, susikaupia ir pan.) - iškart pasiūlykite sėsti ant puoduko. Po kurio laiko jis ir pats parodys, kad nori ant puoduko.

Taigi, kokia šio išradimo istorija? Tai ilgas ir sudėtingas procesas, prasidėjęs nuo paprastų medžiaginių vystyklų ir evoliucionavęs iki šiuolaikinių, technologijų praturtintų vienkartinių sauskelnių. Nors jos palengvino daugelio tėvų gyvenimą, svarbu nepamiršti ir jų poveikio aplinkai bei ieškoti tvarių alternatyvų.

tags: #kada #atsirado #sauskelnes

• Ką būtina žinoti apie vaiko pulsą?
• Išsamus SOREL avalynės vaikams gidas ir atsiliepimai
• Idėjos vaizdo sveikinimams įvairioms progoms
• ovuliacija ir LH
• ką reikia žinoti apie vaikų globą ir įvaikinimą