Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - tai užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Šis virusas priklauso didelei herpes virusų šeimai, galinčiai sukelti įvairias infekcijas ir net vėžines ligas. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris yra skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių. Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais.
Herpes simplex virusas (HSV) yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje. Tiek pirmojo (HSV-1), tiek antrojo (HSV-2) tipo virusai dažniausiai perduodami tiesioginio kontakto metu. Užsikrėtusieji HSV-1 rizikuoja užsikrėsti ir HSV-2. HSV infekcija užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, tiesiogiai kontaktuojant su sergančio asmens pažeistomis gleivinėmis, oda, seilėmis, lytiniu būdu ar perpilant kraują.
Daugeliui žmonių HSV-1 viruso sukeliamos infekcijos pasireiškia dar vaikystėje. Juo užsikrečiama per burnos ir lūpų gleivinę. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline, dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiką gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. HSV-2 tipo infekcija dažniausiai plinta per lytinius santykius, tačiau ji gali perduodama ir kitais būdais. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.

Herpes virusas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių infekcijų, galinčių paveikti vaikus. Herpes simplex virusas (HSV) gali būti pirmojo (HSV-1) ir antrojo (HSV-2) tipo, sukeliantis skirtingus simptomus ir ligas. Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse. Amžiaus grupės iki 6 metų vaikams infekcija praeina savaime ir dažnai nereikalingas joks gydymas, tačiau naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių herpesas gali būti itin pavojingas. Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų.
Naujagimiams pūslelinė pasireiškia retai. Visgi, kūdikiai iki 6 mėn. retai suserga pūsleline, nes jų kraujyje dar cirkuliuoja iš motinos gauti antikūnai. Tačiau pūslelinės virusas yra pavojingiausias kūdikiams pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Virusai gali būti perduodami ir vertikaliai - iš nėščiosios vaisiui ir gimdyvės naujagimiui (gimdant per infekuotus takus).
Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus. Paprastoji naujagimių pūslelinė HSV infekcija naujagimiams gali pasireikšti odos ir gleivinių pažeidimu, tačiau galimos ir encefalitinė ar išplitusios infekcijos formos.
Naujagimiams HSV infekcija yra pavojinga, nes išplitusi HSV infekcijos forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis.
Kūdikių ir jaunesnių vaikų amžiaus grupei dažniausia HSV infekcijos klinikinė išraiška yra pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas. Tai viena dažniausių vaikų HSV infekcijos formų, paprastai pasireiškianti pacientams iki 6 metų. Pirminį pūslelinės virusų sukeltą gingivostomatitą 90 proc. atvejų sukelia HSV-1. Dauguma pirmą kartą infekuotų vaikų praserga asimptomine HSV infekcijos forma. Esant simptominei formai, ši liga dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis.
Ligos trukmė - 2-3 savaitės. Dažniausia gingivostomatito komplikacija - ūminė dehidracija, šarmų ir rūgščių bei elektrolitų balanso sutrikimai, nes sutrinka vaiko maitinimasis ir fiziologinio skysčių poreikio patenkinimas. Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo.

Herpinė egzema dažniau pasireiškia mažiems vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Atopinio dermatito pažeista suragėjusi, sausa ir suskilinėjusi oda infekuojasi Herpes simplex virusu. Prisidėjus herpinei infekcijai, egzemos pažeisti odos plotai yra gerokai labiau apimti uždegimo, labiau šlapiuoja nei kiti egzemos plotai, taip pat jie padengti HSV būdingomis pūslelėmis. Pūslelinį bėrimą lydi bendro negalavimo simptomai, sukeliantys ūminę dehidraciją, elektrolitų, šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimus. Neretai herpinė egzema sukelia komplikacijų - antrinę bakterinę odos infekciją, kai būtina antibakterinė terapija.

Herpes Simplex virusas gali sukelti įvairias ligas, ne tik minėtas vaikams. Tai gali būti lūpos pūslelinė, herpetinis stomatitas, lytinių organų pūslelinė, herpetinis keratitas, herpetinė egzema ar net herpes simplex encefalitas. Pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Lūpos pūslelinė pasireiškia daugeliui žmonių, užsikrėtusių HSV-1 tipo virusu. Lūpos pūslelinę galima laikyti nesudėtinga liga, kuri įprastai išnyksta savaime. Šios ligos gydymas nėra būtinas. Paprastai ji nesukelia ir rimtesnių komplikacijų. Visgi, vienas iš šios ligos simptomų - ant lūpos besiformuojančios pūslelės - sukelia žmonėms fizinį ir psichologinį diskomfortą. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu.
Retais atvejais pasireiškia ir karščiavimas iki 38 °C. Nežymiai gali padidėti ir kaklo limfmazgiai. Valgymo ar kalbėjimo metu gali būti jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav.
Šiai HSV infekcijos formai būdingas prodromas, kurio metu pasireiškia bendrieji ir neurologiniai simptomai: karščiavimas, dirglumas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, hiperestezija, galimos haliucinacijos. Po 1 savaitės išryškėja centrinės nervų sistemos pažeidimas, pasireiškiantis sąmonės sutrikimu, židinine neurologine simptomatika, hemipareze, traukuliais, disfagija, akipločio susiaurėjimu. Bėrimas šiai formai nėra dažnas.
Klastinga ir reta, bet labai pavojinga herpeso komplikacija, galinti paveikti ir kūdikius, yra herpinis encefalitas. Štai Arinos, 2021 metais gimusios mergaitės, istorija, kuri iliustruoja šios ligos sunkumą.
Dvynukės - Arina ir Darina - gimė visiškai sveikos. Tačiau, kai Arinai buvo du mėnesiai, jai pradėjo trūkčioti ranka. Medikai, iš pradžių manę, kad tai traukuliai dėl temperatūros, paguldė ją į neurologinį skyrių. Vaistai padėjo, traukuliai liovėsi, ir keturis mėnesius vartojus vaistus, jie buvo nutraukti. Arina vystėsi net greičiau už seserį, kalbėjo, vaikščiojo.
Kai Arina buvo metų ir penkių mėnesių, po bronchito diagnozės, mergaitė tapo labai vangi. Skubiai nuvežta į Santaros klinikas, Arina patyrė epilepsijos priepuolį. Kompiuterinės tomografijos rezultatai parodė kraujo išsiliejimą smegenyse ir daugybę kraujagyslinių židinių. Arina atsidūrė reanimacijos skyriuje, ištiko koma, jai buvo leidžiamas morfijus. Situacija blogėjo akimirksniu, ir kitą dieną mergaitė nebeatpažino mamos, jos dešinė kūno pusė buvo paralyžiuota. Burnoje negalėjo išlaikyti net čiulptuko.
Diagnozė: Herpinis encefalitas. Herpes virusas pažeidė smegenis. Gydytojai paaiškino, kad nors dauguma žmonių nešioja herpes virusą, jis gali būti labai pavojingas ir pažeisti įvairius organus, dažnai „kirtus“ per silpniausią žmogaus vietą. Ypač jei imunitetas nusilpęs, virusas per 24 valandas gali pažeisti smegenis. Tai žiauri ir klastinga liga.
Arinai iš karto nebuvo skirtas gydymas acikloviru, kuris yra vienintelis vaistas, galintis įveikti herpes virusą. Jis pradėtas lašinti tik šeštą dieną. Liga pažeidė daugiau nei pusę Arinos smegenų. Papildomos diagnozės: nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti dalinė simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, spazminė tetraplegija, kitos patikslintos smegenų kraujagyslių ligos, intercerebrinis kraujavimas į pusrutulio žievę, smegenų edema, rijimo sutrikimai, kiti hiperkineziniai sutrikimai.
Medikai nutarė šalinti dalį kaukolės, nes tino smegenys. Tikimybė, kad Arina išgyvens, buvo vos penki procentai. Po operacijos - dar trys savaitės reanimacijos skyriuje. Nuolatiniai traukuliai, dirbtinė koma, aukšta, apie 40 laipsnių, temperatūra, kurios vaistais nepavykdavo numušti, nes buvo pažeista smegenų dalis, atsakinga už temperatūros reguliavimą. Išėjus iš reanimacijos į paprastą palatą, temperatūra pradėjo mažėti, nors silpnesni traukuliai kartojosi. Taip pat atsirado spastika - dėl smegenų pažeidimo raumenys pradėjo funkcionuoti kitaip, sukdami rankas ir kojas į priešingą pusę.
Po devynių savaičių Santaros klinikose šeima grįžo namo. Arina, nors ir maitinama zondu, pamažu pradėjo valgyti savarankiškai. Šeima skyrė dideles lėšas reabilitacijai Lenkijoje ir Lietuvoje. Dabar Arina reaguoja į aplinką, šypsosi, mato, nors anksčiau buvo abejonių dėl regėjimo. Jos šeima pardavė turtą ir gavo paramos iš nepažįstamų žmonių, kad apmokėtų gydymą.
Arinos laukia dar viena operacija - į kaukolės vietą bus įdėta speciali itališka plokštelė, kuri "augs" kartu su kaukole ir jos nereikės keisti. Nors tai brangu, tėvai mato didelį progresą ir tiki dukters potencialu. Neseniai Arina pirmą kartą pati žengė tris žingsnius. Medikai sako, kad tai tik pradžia ir smegenys po truputį atsistato. Šios ligos pasekmės gali būti labai įvairios: nuo nekontroliuojamų epilepsijos priepuolių iki tik migrenos ar net visiško neįgalumo. Arinos mama tiki, kad įdėtos pastangos duos rezultatų.
Ši istorija pabrėžia, kaip svarbu nedelsiant reaguoti į herpeso simptomus, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, ir kaip klastingai virusas gali paveikti net visiškai sveikus naujagimius.
Esant klasikinei HSV infekcijos išraiškai, diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis. Pūslelinė dažniausiai nustatoma pasireiškus simptomams. Sunkesniais atvejais diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš pažeistų audinių, pūslelių turinio, likvoro.
Herpes viruso nustatymui gali būti pasitelkiamas HSV DNR (PGR metodu) tyrimas. Siekiant patvirtinti aktyvią infekciją neretai atliekami ir serologiniai tyrimai - IgM ir IgG antikūnų kraujyje nustatymas. Svarbu paminėti, kad laboratoriniai diagnostiniai HSV tyrimai ypatingai aktualūs nėštumą planuojančioms moterims, nes gimdymo metu virusas yra perduodamas kūdikiui. Į organizmą patekusi infekcija gali pažeisti naujagimio burnos, akių gleivinę ar vidaus organus.
Diferencinė diagnostika yra svarbi norint atskirti herpes infekciją nuo kitų panašių ligų:
| HSV | Pūslelinės angina | Rankų, kojų ir burnos liga | |
|---|---|---|---|
| Sukėlėjas | HSV-1, HSV-2 | Enterovirusai (dažniausiai Koksakio virusas A16, enterovirusas 71, Koksakio virusas B) | Enterovirusai (dažniausiai Koksakio virusas A16) |
| Pūslelės ir aftos | +++ | + | - |
| Priekinė ryklė | + | - | + |
| Užpakalinė ryklė | +/- | + | - |
| Gingivostomatitas | + | - | - |
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Užsikrėtus Herpes simplex virusu, organizme jis išlieka visą gyvenimą (latentinė fazė), periodiškai sukeldamas infekcijos recidyvus. Daugelis užsikrėtusiųjų nepastebi pirminės HSV infekcijos pasireiškimo, todėl dauguma infekuotų asmenų yra viruso nešiotojai, galintys užkrėsti kitą asmenį tiek latentinėje fazėje, tiek ir aktyvios infekcijos metu.
Pacientams, sergantiems lengva HSV infekcijos forma, pakanka simptominės terapijos. Etiologinė terapija - antivirusinis gydymas nukleozido analogais (acikloviru) - skiriama tada, kai yra visos naujagimių ir sunkesnės HSV infekcijos formos. Įtarus HSV encefalitą ar meningoencefalitą, antivirusinį gydymą būtina pradėti nedelsiant. Vaistai yra efektyviausi tada, kai jų vartojimas pradedamas per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo.

Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinkančiais turintiems ežiuolės, L-lizino.
HSV infekcija gali sukelti komplikacijų: antrinę (bakterinę, grybelinę) odos ir gleivinių infekciją, plaučių uždegimą, vidurinės ausies uždegimą, limfadenitą. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas. Herpetinis keratokonjunktyvitas yra dažniausia ragenos patologijos nulemto aklumo priežastis.
Ligos prognozė dažniausiai yra gera. Tačiau naujagimiams HSV infekcija yra pavojinga, nes išplitusi HSV infekcijos forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis. Herpes Simplex (HSV-1 ir HSV-2) sukeliamos infekcijos gali būti skirtingo sunkumo ir eigos: nuo lengvų iki gyvybei pavojingų.
Pūslelinė - liga, galinti sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jos išvengti.
Šiuo metu vakcinos nuo HSV infekcijos nėra. Atliekami tyrimai, siekiant sukurti veiksmingą vakciną.