Kaip išmokyti šuniuką atlikti gamtinius reikalus lauke: išsamus vadovas

Jei namuose turite jauną šuniuką, tikriausiai sukate galvą, kaip jį išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke. Dažnas balučių ir krūvelių valymas tikrai vargina, todėl yra siekiama kuo greičiau išmokyti šuniuką prašytis į lauką. Nusiteikite, kad tam gali prireikti ne tik geležinės kantrybės, bet taip pat ir šiek tiek pastangų - tik tuomet galėsite džiaugtis puikiais rezultatais. Šuniuko auginimas - tai ne tik džiaugsmas ir meilė, bet ir atsakomybė. Naujas keturkojis draugas atneša į mūsų gyvenimus daugybę džiaugsmingų akimirkų, tačiau kartu ir reikalauja didelio dėmesio, kantrybės bei nuoseklumo. Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turime išmokyti savo šuniukus, yra gamtinius reikalus atlikti lauke. Tai yra esminis dalykas ne tik dėl švaros ir tvarkos namuose, bet ir dėl šuns sveikatos bei gerovės.

Nustatytos rutinos ir dažnų pasivaikščiojimų svarba

Nustatyti rutina yra vienas svarbiausių aspektų, kai mokote šuniuką atlikti gamtinius reikalus lauke. Šuniukai mėgsta pastovumą, nes tai suteikia jiems saugumo ir stabilumo jausmą. Pirmiausia, mažylį reikia reguliariai, kas valandą ar pusantros, išnešti į lauką, kad jis nespėtų priteršti namuose. Pirmasis mėnuo gali būti labai sudėtingas, todėl apsišarvuokite kantrybe. Į lauką galit tekti eiti 5 ar dar daugiau kartų, tačiau tikrai verta šiek tiek pasistengti. Įprastai šuniukai nori tuštintis po miego, todėl stebėkite, kada jūsų augintinis prabunda, ir būkite pasirengę eiti į lauką.

Reguliarūs pasivaikščiojimai tuo pačiu metu kiekvieną dieną sukuria tam tikrą ritmą, kurio šuniukas greitai išmoksta laikytis. Jei vieną dieną pasivaikščiojimai vyksta skirtingu laiku, šuniukui gali būti sunkiau suprasti, kada yra tinkamas laikas atlikti reikalus lauke. Svarbu planuoti „pasivaikščiojimus“ pakankamai dažnai, net jei jie trunka vos kelias minutes. Idealu, jei galite pasiimti bent savaitę atostogų (dar geriau, jei dirbate namuose), tačiau tuomet, jei nėra galimybės augintinį išvesti į lauką dienos metu, pagalvokite, kokį sprendimą galėtumėte priimti (galbūt galite grįžti namo per pietų pertrauką arba paprašyti draugų, kad bent kartą išvestų šuniuką?).

Suaugęs, tačiau niekuomet neauklėtas šuo, taip pat gali šlapintis ir tuštintis namuose gerokai dažniau, nei įprasta jo amžiaus gyvūnui, nes jis nėra pratęs pakentėti. Parsivedus namo tokį šunį jį auklėti reikėtų taip pat, kaip ir mažą šuniuką. Kai augintinis jau bus suaugęs, jį išvesti į lauką prireiks 2-3 kartus per dieną, tačiau iki tol tam reikės skirti kur kas daugiau dėmesio.

Kuo jaunesnis šuo, tuo mažesnė jo šlapimo pūslė, todėl natūralu, kad jis negali ilgai kentėti, kol bus išvestas į lauką, taigi, ir šlapinasi namuose. Pavyzdžiui, trijų mėnesių šuniukas paėda, palaka vandens, pažaidžia, pamiega, atsikelia ir jo šlapimo pūslė jau pilna. Jei skubiai jo neišvesime į lauką, namuose turėsime balutę, kurią teks valyti.

Šuniuko rodomų ženklų atpažinimas

Šuniuko elgesio stebėjimas yra neatsiejama dalis mokant jį atlikti gamtinius reikalus lauke. Kiekvienas šuniukas turi savo specifinius signalus, kurie rodo, kad jis nori į tualetą, todėl svarbu atidžiai stebėti savo augintinio elgesį.

Kartais šeimininkai nė nepastebi, kad šuniukas prašosi į lauką, todėl netrukus grindis ima „puošti“ balutė ar krūvelė. Jei šuniukas bėga prie durų, ima lekuoti ar inkšti, tai gali būti pakankamai aiškūs ženklai, kad šuniukas jau nori į lauką. Vienas iš pagrindinių ženklų, kuriuos galima pastebėti, yra tai, kad šuniukas pradeda uostinėti žemę. Tai yra natūralus instinktas, kai jis ieško tinkamos vietos atlikti reikalus.

Kitas elgesys, rodantis, kad šuniukas nori į tualetą, yra sukimosi vietoje veiksmas. Šuniukai dažnai sukasi kelis kartus prieš atlikdami gamtinius reikalus, tai yra jų natūralus būdas pasiruošti. Jei matote, kad jūsų šuniukas pradeda sukti ratus, ypač jei tai vyksta kartu su uostinėjimu, greičiausiai jis ieško vietos, kur galėtų atlikti savo reikalus. Be to, nervingas vaikščiojimas gali būti ženklas, kad šuniukas nori į tualetą. Jei jūsų augintinis pradeda nerimauti, neramiai vaikščioti ar inkšti, tai gali būti signalas, kad jam reikia skubiai išeiti į lauką.

Svarbu pastebėjus šiuos ženklus nedelsiant reaguoti ir išvesti šuniuką į lauką. Greita reakcija padės šuniukui suprasti, kad lauke yra tinkama vieta atlikti gamtinius reikalus. Neignoruokite to - net ir tada, jei į lauką bus prašomasi naktį. Žinoma, ne visada yra lengva pakilti iš lovos ir išeiti į lauką, tačiau turėkite omeny tai, kad mažų šuniukų šlapimo pūslė yra gerokai silpnesnė nei suaugusių. Jei ignoruosite augintinio rodomus ženklus, kitą kartą jis tiesiog pritūps ir atliks gamtinius reikalus savo pasirinktoje vietoje.

Teigiamas paskatinimas - kelias į sėkmę

Teigiamo paskatinimo naudojimas yra vienas iš efektyviausių būdų mokant šuniuką atlikti gamtinius reikalus lauke. Kai šuniukas sėkmingai atliks reikalus lauke, svarbu nedelsiant jį pagirti ir apdovanoti skanėstu.

Nuoširdžiai džiaukitės, jei augintinis gamtinius reikalus atlieka lauke - negailėkite pagyrimų ir skaniukų. Kai tik šuniukas pradės tuštintis ar šlapintis lauke, šeimininkas privalo jį kuo aktyviau ir meiliau girti. Reikia stengtis, kad mažylis suprastų, kaip gerai pasielgė ir kaip džiaugiasi jo šeimininkas. Galite būti užtikrinti, kad tokią teigiamą patirtį augintinis tikrai užfiksuos, todėl kitą kartą bus linkęs kartoti savo elgesį.

Šuns dresūra - malonių ir nemalonių sąsajų kūrimas. Pavyzdžiui, paliepus šuo nušoko nuo lovos - jis giriamas, duodama skanėstų, t.y. kuriama maloni asociacija. Šuo greitai suvokia, kad įvykdyti paliepimą apsimoka. Tokias pačias malonias asociacijas reikia kurti ir su gamtinių reikalų atlikimu lauke, t.y. vesdami šunį į lauką pasiimkite saują šunų maisto, skanėstų ar šuns žaislą. Šuniui nusišlapinus ar pasituštinus lauke, jį labai entuziastingai pagirkite, duokite ėsti, pažaiskite.

Vis dėlto, kartais šeimininkai susiduria su problema, kuomet šuo tik uostinėja žemę, tačiau nesiryžta pritūpti atlikti reikalų, o grįžus namo tuojau pat palieka balutę. Ši problema yra ganėtinai paprastai išsprendžiama - išėję į lauką nevaikščiokite pernelyg didelių atstumų, tačiau pasirinkite gana nedidelį žemės plotą (pavyzdžiui, 2x2 m), kuriame raginkite augintinį atlikti gamtinius reikalus. Vėliau galite įvesti komandą, kuria raginsite gamtinius reikalus atlikti greičiau: tai pravers ne tik tada, kai augintinis yra mokomas tuštintis lauke, bet ir tada, kai šuo jau bus suaugęs (juk kartais nėra pakankamai laiko laukti, kol šuo išsirinktis tinkamą vietą).

Žinoma, tai nereiškia, kad ateinančius 10 ar daugiau metų teks kaskart šerti ir girti lauke gamtinius reikalus atlikusį augintinį. Šuniui augant palaipsniui mažinkite „dovanų“ skaičių, palikite tik pagyrimus, o vėliau ir juos sakykite tik retkarčiais.

Kodėl negalima bausti šuniuko už "nelaimę" namuose?

Jei šuniukas atliktų reikalus namuose, nereikėtų jo barti ir gėdinti. Dažnai šunų augintojai mano, kad šuniukai supranta, už ką yra baudžiami, tačiau tai - ne visai tiesa. Pakeltas šeimininko tonas jau pats savaime nėra malonus, todėl natūralu, kad šuniukas susigūžia ar rodo kitus „gėdos“ ženklus.

Negalima griebtis fizinių bausmių, stipriai bartis, jei pagavote augintinį atliekant savo reikalus, nes šuniukas supras, kad tai, ką jis padarė, yra sunkus nusikaltimas, todėl jis gali pamanyti, kad šlapintis ar tuštintis matant šeimininkui yra negerai ir stengsis kuo ilgiau kentėti: išvestas į lauką bėgioja, žaidžia, bet gamtinių reikalų „netvarko“, nes į jį žiūri šeimininkas. Grįžus namo, kai iškentėti jau nebeįmanima, atsiras balutės ir krūvelės nuošaliuose kampuose - taip stengiamasi paslėpti nusikaltimą.

Kinologai bei dresūros specialistai primygtinai prašo pamiršti „liaudiškas“ auklėjimo priemones, kuomet šuo baudžiamas už pridergimą, jo nosis badoma į šlapimą ar išmatas, ant šuns rėkiama, jis mušamas. Šuo nesuvokia, kodėl yra baudžiamas už jam fiziologiškai natūralų dalyką (juolab maži šuniukai, kurie dažnai šlapinasi ir tuštinasi nevalingai). Specialistų teigimu, šuo suvokia tik tai, kad bala ar krūva kambaryje lemia keistą ir agresyvų šeimininko elgesį, tačiau jis nesupranta, kad yra baudžiamas už balos palikimą (ypač jei tai nutiko prieš kelias valandas). Galite būti tikri, kad net ir labai „prasikaltęs“ augintinis vėliau kartos tas pačias klaidas, todėl nekelkite jam įtampos, ir tiesiog išvalykite, ką jis pridirbo.

Negalima šuniuko bausti tada, kai radote balutę ar krūvelę, bet nematėte, kada jis tai darė, todėl kad bus per vėlu ir gyvūnėlis nesupras už ką yra baudžiamas. Jeigu šuo pridergė namuose, visų pirma, supykite ant savęs - nespėjote laiku išvesti savęs nebegalinčio kontroliuoti augintinio! Veskite jį dažniau ir nepamirškite pagyrų bei skanėstų!

Vis dėlto, kas kita, jei šuniuką pagausite „nusikaltimo“ vietoje. Jei pastebėsite, kad augintinis suka ratus uostinėdamas grindis, tai yra pakankamai aiškus ženklas, kad jam laikas į lauką. Nieko nelaukdami bėkite į lauką, ir negailėkite pagyrimų, jei viską pavyksta atlikti lauke. Jei „nelaimė“ atsitiko šeimininkui matant, negalima leisti šuniukui baigti pradėto darbo - reikia garsiai riktelti. Tiks bet koks žodis: „ne“, „blogas“ ir kt. Svarbu, kad šunelis trumpam ir nesmarkiai išsigąstų, krūpteltų - raumenys įsitemps ir jis kuriam laikui nutrauks savo „juodą darbą“. Kaip tik užteks laiko jį išnešti laukan, kur teks palaukti, kol mažylis atsipalaiduos ir pabaigs, ką pradėjęs. Tada reikia jį būtinai pagirti.

Palutės - nauda ar žala?

Nors didžioji dalis šunų augintojų pirmiausia bando pripratinti augintinį tuštintis ant palutės, tačiau tokiu būdu daroma meškos paslauga: pratinimas reikalus atlikti lauke neretai užsitęsia, be to, palutės šuniukui gali kelti asociacijas ir su kitais minkštais paviršiais. Būtent todėl augintinis gali pradėti šlapintis ir tuštintis ant kilimo, sofos, ir t.t.

Klaipėdos šunų dresūros mokyklos kinologas-instruktorius Andrejus Popovas nepritarė palučių idėjai, teigdamas: „Tikrai nesu palučių šalininkas, nes šuo įpranta ant jų šlapintis, o paskui nesupranta, kodėl ji atimama, kodėl reikia eiti į lauką. Veikiausiai jis dar ilgai šlapinsis toje vietoje, kur buvo palutė.“ Vis dėlto, dauguma dresuotojų jų naudoti nerekomenduoja, nes ant audinio gamtinius reikalus atlikti įpratusiam šuniui gali būti sudėtinga suvokti skirtumą tarp palutės ir sofos ar durų kilimėlio.

Nors palutės gali pasitarnauti tada, kai šuniukas dar yra labai mažas ir nėra sulaukęs visų būtinų skiepų, tačiau vėliau palutę vertėtų patraukti. Vis dėlto, jei manote, kad mokymas gamtinius reikalus atlikti ant palutės yra geriausia išeitis, galite išbandyti įvairias pritraukiančias priemones. Nepamirškite girti, jei šuniukas tuštinasi tam skirtoje vietoje! Palutę pirmą kartą galima sušlapinti šuniuko šlapimu, kad jis tikrai užuostų, kur reikia eiti nusišlapinti.

Jeigu nusprendėte jas naudoti, vertėtų kuo anksčiau leisti šuniui suprasti, kad gamtinių reikalų atlikimas namuose nėra lygiavertus jų atlikimui lauke. Pavyzdžiui, šuniui nusišlapinus ant palutės jį pagirkite, o tą patį padarius lauke ir pagirkite, ir duokite skanėstą. Šuniui pradėjus sėkmingai naudotis palutėmis ir nebepaliekant balų bei krūvų niekur kitur namuose, pagyrimus nutraukite, tačiau už gamtinių reikalų atlikimą lauke būtinai tebegirkite, skatinkite.

Narvo ar atskiros erdvės privalumai

Kartais sudėtinga pastebėti, kada augintinis nori į lauką, todėl narvas tam tikrose situacijose gali būti tikrai palankia išeitimi. Didžioji dalis šunų savo asmeninėje erdvėje stengiasi palaikyti švarą, todėl narve nesituština. Dresuotojai dažnai rekomenduoja auklėjimui pasitelkti narvą ar stipriai atribotą erdvę, pavyzdžiui, kol jūsų nėra namuose šunį palikite tik vienoje, nedidelėje patalpoje, virtuvėje ar prieškambaryje.

Šunys yra švarūs gyvūnai, nelinkę dergti ten, kur miega ir ėda, tad narve paliktas šuo stengsis kuo ilgiau laukti, nepridirbs „po savimi“. Narvą arba erdvės ribojimą reikia naudoti, laikantis taisyklių, šunį prie narvo pratinant palaipsniui. Narve uždaromas tik pavedžiotas, išsižaidęs, dėmesio gavęs šuo. Šuo į narvą turi ateiti savo noru ir už tai gauti pagyrų bei skanėstų.

Tačiau, aišku, kentėti juk negalima labai ilgai, viskam yra ribos. Jei dirbate aštuonias valandas ir visą tą laiką nebūnate namie, neturite galimybių šuns į lauką išvesti per pietų pertrauką, gerai pagalvokite, ar toks augintinis jums tikrai reikalingas. Jau geriau nusipirkti šuniuką-robotą.

Mitybos režimas ir jo įtaka

Maži šuniukai namuose ne tik šlapinasi, bet ir tuštinasi. Šuniukų žarnynas taip pat nėra labai gerai išsivystęs, todėl ir suėstas maistas jame ilgai neužsibūna. Be to, jie yra plėšrūnai, todėl viskas greičiau susivirškina. Virškinimo procesą gali pristabdyti nebent tinkamas ėdalas. Reikia žiūrėti, kad jo sudėtyje būtų kuo daugiau mėsos, nors tai ir sausas ėdalas, nes mėsa ilgiau virškinasi. Tačiau vis tiek tikrai nematau galimybės, kad 2-4 mėnesių šuniukas visą dieną iškentėtų ir namuose nepadarytų rimto reikalo, jei yra paliktas aštuonias valandas, nes šeimininkai dirba.

Anot specialistės A. Menčiūnienės, labai svarbu prižiūrėti šuniuko mitybą. Negalima daryti taip, kad jis ėdalo turėtų visą dieną ir galėtų paėsti tada, kai nori. Turi būti režimas. Geriausia šuniuką šerti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Įdedi į indą ėdalo, leidi ėsti 5-10 minučių, o tada indą padedi taip, kad šuo jo nepasiektų. Užtenka tiek, kiek paėdė, vadinasi, daugiau ir nenorėjo. Taip bus galima kontroliuoti ir jo tuštinimosi procesą. Geriausia ėsti duoti tada, kai grįžtate po pasivaikščiojimo. Šuniukas būna lauke padaręs savo reikalus, gali paėsti ir iškentėti, kol vėl bus išvestas į lauką. Taip jis nepridergs namų.

Šuniuko baimė tuštintis lauke ir fiziologijos supratimas

Šunų elgsenos specialistė-trenerė Ana Menčiūnienė teigia, kad tikėtis, jog maži šuniukai greitai pradės šlapintis lauke, yra nelabai prasminga. Šunys savo šlapimą dažniausiai naudoja komunikacijai. Jie pauosto lauke ir supranta, ar čia praėjo didelis šuo, ar patinas, ar patelė, ar rujojanti.

Maži šuniukai šlapintis lauke taip pat bijo, nes saugosi gresiančio pavojaus, jie bijo, kad plėšrūnai sužinos, kad jie šituo keliu ėjo. Jei šuniukas mažiau savimi pasitiki, su juo galite lauke vaikščioti ir 3-5 valandas, bet jis vis tiek nesišlapins, o tai padarys, kai tik pareisite namo. Tačiau jei galiausiai pavyksta, kad šuniukas lauke nusišlapina, jį labai girkite, duokite jam skanėstų. Taip jis supras, kad elgiasi gerai ir tai stengsis pakartoti. Jis namuose „taupys“ šlapimą, kad jį galėtų išleisti lauke ir už tai gauti skanėstų.

Šuniukų žarnynas taip pat nėra labai gerai išsivystęs, todėl ir suėstas maistas jame ilgai neužsibūna. Be to, šuniukas gali apsišlapinti iš susijaudinimo, pavyzdžiui, grįžus šeimininkams, girdint jų entuziastingą ir laimingą balsą, žaidžiant ar gavus ėsti.

Tinkamos vietos pasirinkimas lauke

Tinkamos vietos lauke pasirinkimas yra vienas svarbiausių aspektų, kai mokote šuniuką atlikti gamtinius reikalus lauke. Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina rasti ramią ir nuolat naudojamą vietą, kurioje šuniukas galėtų jaustis saugiai ir patogiai.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti vietą, kuri būtų atokiau nuo triukšmo ir trikdžių. Šuniukai gali būti jautrūs garsams ir judėjimui aplink juos, todėl rami vieta padės jiems susikoncentruoti ir jaustis saugiai. Ieškokite vietos, kurioje nėra daug žmonių, kitų gyvūnų ar transporto priemonių, kad šuniukas galėtų ramiai atlikti savo reikalus be jokių trukdžių.

Nuolat naudojama vieta yra taip pat labai svarbi, nes tai padeda šuniukui susikurti stiprias asociacijas su tam tikra vieta. Kai šuniukas reguliariai atliks savo reikalus toje pačioje vietoje, jis pradės suprasti, kad tai yra tinkama vieta šiam tikslui. Tai padeda formuoti įprotį ir palengvina mokymosi procesą. Jei kiekvieną kartą vedate šuniuką į skirtingą vietą, jis gali susipainioti ir nesuprasti, kur yra tinkama vieta atlikti reikalus.

Svarbu taip pat stebėti, ar vieta yra lengvai prieinama visais metų laikais. Žiemą sniegas ar ledas gali trukdyti pasiekti tam tikras vietas, o lietingomis dienomis vieta gali tapti purvina ir nepraktiška. Rinkitės tokią vietą, kuri būtų patogi ir prieinama bet kokiomis oro sąlygomis.

Svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas

Mokymosi procesas gali užtrukti, todėl labai svarbu būti kantriems ir nuosekliems. Šuniukai, kaip ir vaikai, mokosi per kartojimą ir teigiamą paskatinimą, o tai reiškia, kad bet kokie bandymai paspartinti procesą per bausmes gali turėti priešingą poveikį. Svarbu suprasti, kad šuniukai nėra piktybiški ar sąmoningai neklausantys. Jie tiesiog dar mokosi ir gali nesuprasti, ko iš jų tiksliai reikalaujama.

Kantrybė ir nuoseklumas yra raktas į sėkmę. Nuolat kartokite teigiamus mokymo metodus, pagirkite šuniuką ir apdovanokite jį skanėstais, kai jis teisingai atliks reikalus lauke. Jei pastebite, kad šuniukas elgiasi taip, tarsi ruošiasi atlikti reikalus namuose, ramiai ir greitai nukreipkite jį į lauką. Kai jis ten atliks reikalus, pagirkite ir apdovanokite jį.

Reikėtų prisiminti, kad kiekvienas šuniukas yra unikalus ir mokymosi greitis gali skirtis. Vieniems šuniukams gali prireikti daugiau laiko, kad suprastų, kur yra tinkama vieta atlikti gamtinius reikalus, kiti gali išmokti greičiau. Šio proceso metu svarbu išlikti ramiems ir supratingiems, prisitaikyti prie šuniuko individualių poreikių ir elgesio. Iki to laiko reikėjo ir mokytis, ir suprasti, kad jo tokia fiziologija. Todėl šuniukų šeimininkams linkėčiau tik kantrybės. Laikui bėgant, viskas bus gerai ir pamiršite, ką reiškia valyti pridėrgtus namus.

6-7 mėnesių šuo jau tikrai turi mokėti išlaukti, kol bus išvestas į lauką, o nebedaryti visko namuose. Tačiau reikia suprasti, kad ir šuo negali kentėti parą. Viskas turi būti proto ribose. Jei jau pasiryžote auginti šuniuką, turite susitaikyti su tuo, jog kurį laiką teks valyti namus, o paskui drausmingai jį du ar tris kartus per dieną vesti į lauką.

tags: #kad #ji #sunys #ta #darzeli #laureatu

• Skausmo valdymo galimybės gimdant
• Vytauto Landsbergio politinė karjera
• Rašytojai iš Anykščių
• Vaikų atsiradimo vadovas