Kiaušiniai, iš esmės, yra gėris. Jei reiktų sugalvoti patį naudingiausią produktą pasaulyje, aš be jokios abejonės pasirinkčiau kiaušinį. Kiaušinyje viskas - riebalai, baltymai ir net angliavandeniai subalansuoti idealiai, geriau nesudėlios joks mokslininkas ar kulinarijos guru.
Vienintelė nepageidautina kiaušinių maistinė savybė - juose esantis cholesterolis, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Tačiau, naujausi tyrimai rodo, kad kiaušiniuose esantis cholesterolis neturi tokio didelio poveikio cholesterolio kiekiui kraujyje, kaip manyta anksčiau.

Ar kada pastebėjote ant kiaušinio lukšto atspausdintus skaičius ir raides, pirkdami juos parduotuvėje? Šis kodas nėra atsitiktinis - jis pasakoja istoriją apie vištų laikymo sąlygas, kilmės šalį ir net konkretaus ūkio tapatybę. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kiaušinių žymėjimas yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir vartotojų saugumą.
Lietuvoje kiaušinių žymėjimą reguliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi Europos Sąjungos teisės aktais. Visi parduodami kiaušiniai, skirti vartotojams, privalo būti pažymėti unikaliu kodu, spausdinamu tiesiai ant lukšto. Šis žymėjimas užtikrina, kad kiaušiniai būtų atsekami nuo ūkio iki parduotuvės lentynos, o vartotojai galėtų žinoti, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos dedeklės.
Ant kiekvieno kiaušinio galima rasti specialų kodą, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka, pavyzdžiui, „1-LT-01-001“. Šis žymuo susidaro iš trijų dalių:

Kiekvienas skaičius nuo 0 iki 3 ant kiaušinio lukšto informuoja apie vištų laikymo sąlygas:
Po rūšiavimo kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į dvi klases: "A klasės" (arba "šviežius") ir "B klasės".
Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. Šie kiaušiniai dar vadinami „šviežiais“ ir turi atitikti griežtus kokybės reikalavimus:
A klasės kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.
Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Parduotuvėse vartotojams jie neparduodami.

A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas, kurios žymimos standartiniu raidiniu žymėjimu ant pakuotės:
| Kiaušinio dydis | Svoris |
|---|---|
| XL - labai dideli | 73 g ir didesni |
| L - dideli | 63-73 g |
| M - vidutiniai | 53-63 g |
| S - maži | iki 53 g |
Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tik ant pakuotės turi būti nurodyta informacija „skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Į redakciją kreipęsis portalo lrytas.lt skaitytojas Marius stebėjosi, jog parduotuvių lentynose išrikiuotų kiaušinių pavadinimai galbūt klaidina pirkėjus. „Dažnai lankantis prekybos tinkluose pastebiu įvairias reklamines vingrybes. Viena tokių - kiaušiniai, pavadinti „kaimiškais“, nors paskaičius etiketę būna nurodyta, jog tie kiaušiniai yra ant kraiko laikomų vištų. Tai man ir nebeaišku - prie ko čia tas lietuviškas kaimas, jei tos vištos auga narvuose ir gal net neturi natūralaus šviesos šaltinio? Ar tai nėra pirkėjų apgavystė?“
Prekybos tinklų atstovai aiškino, jog „kaimiški“ kiaušiniai tikrai gali reikšti, jog kiaušiniai auginti kaime, tačiau kalbant apie pavadinimą „Kaimiški kiaušiniai“ - šis žodis labiau susijęs su marketingu. „Zarasų paukštyno kiaušiniai vadinami kaimiškais, tai yra jų pavadinimas, prekės ženklas. Lietuvoje daugiau niekas negali savo kiaušiniais vadinti kaimiškais“, - aiškino D. Ryliškis.
Kito prekybos tinklo atstovė tikino, jog kaimiškais vadinamus kiaušinius prekybos tinklas įsigyja ne iš paukštynų, o iš ūkių. Tiesa, tai ne pavadinimas, o tik kiaušinio kilmės apibūdinimas. „„Iki Ūkis“ kaimiški kiaušiniai - tai kiaušiniai, kuriuos perkame iš kaimo, iš ūkininko, ne iš paukštyno.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje vištos dedeklės laikomos 47 paukštininkystės ūkiuose. Iš jų 17-oje paukščiai laikomi paukštidėse ant kraiko, 12-oje - laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 11-oje - narvuose, o 7 paukštynai laikomi ekologiniais ūkiais.
„Pagal paukštininkystės ūkiuose taikomą vištų dedeklių laikymo būdą, 76,6 proc. šalies ūkių vištas dedekles laiko alternatyviomis (ne narvuose) sąlygomis. Bendras šalies, paukštininkystės ūkiuose, maksimaliai leidžiamas laikyti vištų dedeklių skaičius siekia beveik 3 mln. 31 tūkstantį, iš kurių 24,1 proc. nuo bendro laikomų vištų dedeklių kiekio laikomos alternatyviomis sąlygomis“, - portalui lrytas.lt teigė VMVT specialistai.
Pasidžiaugti galima ir tuo, jog jau beveik dešimtmetį, tai yra, nuo 2015 m. šalyje nebuvo įrengta nei viena narvelinė vištų dedeklių paukštidė - kiekvienais metais didėja alternatyviomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių skaičius. „Vištų laikymo situacijos gerėjimą Lietuvoje lemia Gyvūnų gerovės visuomeninių organizacijų ir verslo subjektų diskusijos ir bendradarbiavimo procesas. Gyvūnų gerovės nevyriausybinės organizacijos inicijavo siūlymus verslo subjektams (mažmeninė prekyba, viešojo maitinimo sektorius, maisto gamyba) dėl draudimo prekiauti narvuose laikomų dedeklių vištų kiaušiniais arba iš jų gaminti maisto produktus“, - aiškino VMVT atstovai.
Nors pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog turintys galimybę rinktis pirkėjai turėtų vengti pirkti narvuose laikomų vištų kiaušinius, pardavimų statistika byloja, jog prieš paukščių gerovę dažnai nugali pigesnė kaina. „Renkantis kiaušinius vienu svarbiausių kriterijų išlieka kaina, todėl populiariausiais išlieka tie kiaušiniai, kurių kaina yra mažiausia - pažymėti trečiuoju numeriu. Ekologiški ar laisvai vaikštančių vištų kiaušiniai yra brangesni, žmonės juos renkasi kiek rečiau“, - prekybos tinklo patirtimi pasidalijo G. Kitovė.
Tiesa, prekybos tinklai deda pastangas prisidėti prie vištų gerovės. Vienas prekybos tinklas narvuose laikomų vištų kiaušinių savo parduotuvių lentynose sumažino perpus, o iki 2025 metų planuoja jų visiškai atsisakyti. Kito prekybos tinklo atstovė dalijosi, kad ne narvuose laikomų vištų kiaušinių - laisvai laikomų vištų, ekologiški ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai - sudaro apie 81 proc. visų turimų kiaušinių asortimento. Skaičiai rodo, kad eilę metų narvuose laikomų vištų pardavimai mažėja - 2020-aisiais palyginti su 2023-aisiais narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis sumažėjo penktadaliu, o ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai, savo ruožtu, padidėjo 10 proc. Nepaisant pastarojo meto ekonominių iššūkių, ne narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis nuolat auga. Ypač populiarūs yra 2 numeriu pažymėti kiaušiniai, kurie sudaro 64 proc. viso ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimento, o jų pardavimų apimtys, palyginti su 2020 m., išaugo 50 proc.

VMVT specialistai pabrėžė, jog nesvarbu, kokiu būdu paukštynuose yra auginamos vištos - jų kiaušiniai savo maistine verte beveik nesiskiria. „Vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei.“
Vis dėlto, laisvėje laikomų vištų kiaušinių trynys dažniau būna ryškiai geltonas. Tai lemia ne laikymo sąlygos, o pašarai. „Kai kurie ūkininkai į juos deda morkų, burokų išspaudų, tada trynys patamsėja. Jis taip pat tampa tamsesnis, kai vištos lesa daugiau žolės. Tačiau ir kiaušinių iš paukštynų tryniai gali būti tamsesni, jei į jų pašarus dedama karotinoidų, dažančių natūralių medžiagų.“ Karotinoidai - tai nesotieji angliavandeniliai, geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai, patvirtinantys ryškiai geltona trynio spalva.
Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio, kuris sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Tai labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės.
Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplečiantys baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus.
Kiaušinių kokybės reikalavimus ir teikimą į rinką reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kurie užtikrina, kad kiaušiniai atitiktų aukštus kokybės ir saugos standartus:
Europos Sąjungos (ES) vidutinė kiaušinių kaina 2019 m. 45-ąją savaitę (lapkričio 4-10 d.) buvo 3 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. ir siekė 135,48 Eur/100 kg. Palyginimui, JAV - 114,87 Eur/100 kg, Brazilijoje - 89,25 Eur/100 kg, Indijoje - 82,18 Eur/100 kg. ES yra viena didžiausių kiaušinių eksportuotojų pasaulyje.
ES kiaušinių importas 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 16,7 tūkst. t (30,9 mln. Eur) ir, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 27,6 proc. Apie 50 proc. ES kiaušinių importo sudarė kiaušiniai iš Ukrainos, kuri yra antra pagal dydį kiaušinių eksportuotoja pasaulyje, ir daugiau kaip 20 proc. kiaušinių iš JAV.
ES kiaušinių eksportas 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 180,5 tūkst. t (174,5 mln. Eur) ir augo 13,9 proc., lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Daugiausia ES kiaušinių eksportuota į Japoniją (31 proc.) ir Šveicariją (17 proc.). Labiausiai eksportas augo į Japoniją (29 proc.) ir Azijos šalis. ES kiaušinių eksporte daugiausiai vyravo albuminas, perinimui skirti ir švieži kiaušiniai.
Lietuvos įmonėse kiaušinių gavyba 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 517,2 mln. vnt. ir buvo 1,6 proc. mažesnė, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausias kiaušinių gavybos augimas per pastaruosius ketvertą metų buvo 2018 m., kuomet kiaušinių gavyba augo 48 proc., lyginant su 2017 m., ir siekė 898 mln. vnt. Lietuvos kiaušinių kaina 45-ąją savaitę buvo 114,64 Eur/100 kg arba 1,4 proc. didesnė, lyginant su savaite prieš, ir 3,5 proc. didesnė, lyginant su 2018 m.
Putpelių kiaušiniai yra natūralus kalcio, vitamino A ir D šaltinis, turi valgomą lukštą. Paprastai putpelių kiaušinius gali vartoti kitiems kiaušiniams jautrūs žmonės. Visada pirmiausia rekomenduojame atsargiai pabandyti, kad įsitikintumėte, jog jums tinka.
Putpelės kiaušinio lukštas ir itin tvirta apsauginė plėvelė užtikrina kiaušinio šviežumą ilgam laikui. Tinkami vartoti 70 dienų. Prieš valgydami putpelių kiaušinius būtina nuplauti ir virti ne ilgiau 2 minučių.

tags: #kiausiniai #parduodami #grazina