Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Kūdikio laukimas - vienas ypatingiausių įvykių moters ir jos šeimos gyvenime. Kiekviena besilaukiančioji turėtų stengtis, kad jaustųsi gerai, turėtų daug energijos ir darytų viską, kad užtikrintų, jog mažylis gims sveikas.
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Vengtinus maisto produktus turėtumėme suskirstyti į dvi grupes. Vieni produktai - skatina apetitą ir turi mažai maistinės vertės, o kiti - tai maistas, kurio netinkamas aprodojimas ar laikymas gali sukelti sunkių pasekmių, pavyzdžiui susirgti listerioze. Tai labai sunki infekcinė liga, galinti pasibaigti mirtimi. Nėščios moterys labiau nei kiti rizikuoja užsikrėsti listerioze. Naujagimiai gali šia liga užsikrėsti nuo mamos, gimdymo metu per gimdymo takus. Listerioze galima užsikrėsti, jei vartojama nepakankamai termiškai apdorota mėsa, nepasterizuotas pienas ar jo produktai, netinkamai nuplautos daržovės. Pagamintas maistas gali būti užkrėstas listerijomis, jei laikome kartu jį su užkrėstais produktais arba naudojame prastai nuplautas pjaustymo lenteles ar peilius.
Norint išvengti šios ligos besilaukiančioms moterims patariama vengti minkštų sūrių, pavyzdžiui Feta, Brie, pašteto, šviežios žuvies, šaltai rūkytų produktų. Nors tiesą sakant rūkyti produktai iš visi nėra sveiko raciono dalis, taigi jų reikėtų vengti visiems. Jei vartojate mėsą, ji turi būti tinkamai termiškai apdorota. Šviežius, neapdorotus gyvūninės kilmės produktus svarbu laikyti atskirai nuo kito maisto ir ypatingai gerai nusiplauti rankas, virtuvės paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.
Riboti reikėtų žuvies kiekį - iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis sveikas ir reikalinga sproduktas, tačiau šis ribojimas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas dėl sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Užterštų ežerų ar upių žuvyse gali būti toksinių chemikalų bifenilų. Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų.
Vėžiagyviai ir moliuskai, pavyzdžiui midijos dažniausiai vartojami termiškai neapdoroti, bet ir verdant sunku apsisaugoti nuo įvairių užkratų, todėl nėščiosioms nerekomenduojama. Termiškai neapdoroti kiaušiniai bei produktai, kurių sudėtyje jų yra nerekomenduojami nėščiosioms, nes išauga tikimybė užsikrėsti salmonelioze. Dažniausiai nepdoroti kiaušiniai naudojami konditeriniuose gaminiuose, padažuose, pavyzdžiui naminiame majoneze ar tradicinių Cezario salotų padaže.
Saldikliai - teigiama, kad jie gali sukelti apsigimimus, kenkia nervinei sistemai. Griežtai nerekomenduojama nei nėščioms moterims, nei mažiems vaikams. Rinkdamos ką valgyti rinkitės produktus, kuriuose kuo mažiau maisto priedų. Nėra aišku, kaip veikia jų įvairios kombinacijos.
Produktus turinčius kofeino, taip pat būtina riboti, tai ne tik kava, bet ir juoda bei žalia arbatos bei šokoladas. Kofeinas veikia ne tik jūsų, bet ir vaisiaus širdies ritmą. Taip pat kofeinas veikia kaip diuretikas, taigi skysčių išgerus kavos teks vartoti daugiau.
Jei renkatės žolelių arbatas, atminkite, kad jas reikia keisti, nes vos du puodeliai per dieną vienodų vaistažolių arbato jau gali veikti kaip vaistai. Be to, kai kurios arbatos, pavyzdžiui aviečių lapų, gali paskatinti gimdos susitraukimus. Jei peršalote ir gydotės natūraliomis priemonėmis vaistinėje ar su savo gydytoju būtinai pasitarkite dėl vaistažolių vartojimo.
Nesezoniai vaisiai ir daržovės - geriausia rinkitės sezoninius, jie mažiau bus apdoroti laikymo chemikalais. Atminkite, kad labai svarbi higiena - šviežias daržoves ir vaisius labai gerai reikia nuplauti, kad išvengtumėte aukščiau minėtos listeriozės ar taksoplazmozės.
Alkoholis - visiškai venkite nėštumo metu. Kai kurios moterys galvoja, kad gali savaitės bėgyje išgerti taurę ar dvi vyno, tačiau tyrimais nėra nustatyta saugios alkoholio dozės. Teigiama, kad net mažos alkoholio dozės gali pažeisti vaisiaus smegenų vystymąsi, o didesnės - mažą kūdikio svorį, kūdikio veido deformacijas, širdies problemas ar protinį atsilikimą.
Tiesą sakant daugumos šių produktų nereikėtų vartoti ar bent jau riboti jų vartojimą ir nesilaukiant kūdikio, rūpinkitės savimi kasdien, valgykite vertingą maistą, išsimiegokite ir ramiai laukite savo atžalos.
Moterys nėštumo metu nori save palepinti maistu ir taip save ne apdovanoja, o nuskriaudžia. Pasekmės būna įvairios, nuo per didelio vaiko ar mamos svorio, apsunkimo, nuovargio, rėmens iki prastesnio vaikelio ar besilaukiančios mamytės imuniteto ir dėl to “prikibusių” ligų, jau nekalbant apie didelį liūdesį pagimdžius, kai pamatote, jog kilogramai sulig vaiko gimimu niekur nedingo.
Saldumynai ir miltiniai patiekalai: Dažnokai moterys, pasakodamos apie savo maisto užgaidas, sako „kūdikėlis prašo…“. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad labiausiai norisi to, ką draudėte sau valgyti iki nėštumo: saldainiai, šokoladas, bandelės, pyragėliai, sausainiai, dideli kiekiai ledų… Šie saldumynai ne tik nevertingi, bet ir silpnina imunitetą, sparčiai auga svoris, stipriai skatina apetitą ir užkandžiavimo poreikį, atsiranda didesnė tikimybė nėščiųjų diabetui bei “moteriškiems” grybeliams atsirasti.
Jei jau norisi saldaus, valgykite labai mažus kiekius iš karto po pusryčių ar po pietų, rinkitės kokybišką šokoladą su dideliu kiekiu, pavyzdžiui 70 procentų kakavos, naminius ledus, gamintus be kiaušinių, be cukraus džiovintus vaisius. Tik pastaruosius valgykite ne “maišeliais”, o vienetais.
Beje, didelė dalis žmonių apsigauna save valgydami saldžius jogurtus ar varškės produktus ir manydami, jog tai baltyminiai sveiki produktai. Iš tiesų tai kuo tikriausias desertas. Taiga geriau nusipirkite natūralią varškę ar jogurtą ir jau namie įsidėkite sezoninių šviežių vaisių ar uogų.
Gazuoti gėrimai, limonadai ir konservuotos sultys: Kad ir kaip patraukliai atrodo gazuoti gėrimai, tačiau jų reikėtų vengti. Jie rūgština organizmo terpę, tirština kraują, taigi stipriai blogina jūsų savijautą, padidina pykinimo ir rėmens tikimybę, nors geriant ir iš karto po to taip ir neatrodo. Jei perkate gazuotą vandenį, prieš gerdamos kiek įmanoma pašalinkite angliarūgštę - sukratykite kelis kartus butelį, ar vandenį gerai išmaišykite stiklinėje. Tuo tarpu saldžių gazuotų gėrimų bei konservuotų sulčių sukeliamos problemos tokios pačios, kaip ir kitų saldumynų.
Konservuoti produktai: Konservuose rasti teigiamų dalykų - sudėtinga. Mėsos ir žuvies konservuose astronominis kiekis prastos kokybės riebalų ir druskos. tuo tarpu daržovių konservuose kenksmingas net ir saugusiems žmonėms spirito actas, bet net ir pamačius užrašą “obuolių actas” labai džiaugtis nevertėtų, nes jo kiekis pramoniniu būdu pagamintuose maisto produktuose - didžiulis. Žinoma, konservuoti produktai labai patogu, bet juk nors šiek tiek ir naudos valgomas dalykas turėtų atnešti tiesa? Pats geriausias konservavimo būdas - šaldymas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama girti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
Kai po įtempto darbų maratono būsima mama išeina nėštumo atostogų, jai neretai atsiveria tuštuma - o ką dabar daryti? Siūlome keletą idėjų, kuriomis galite pasinaudoti iki gimstant vaikučiui.
Likus mažiau nei trims mėnesiams iki vaikelio atsiradimo, galite užsiimti savišvieta. Skaitykite apie pasiruošimą gimdymui; žindymą ir galimas problemas, jų sprendimo būdus; apie pirmąsias vaikelio dienas šiam pasaulyje; apie auklėjimą pirmaisiais mėnesiais ir pan. Domėkitės kokios priemonės reikalingos vaikelio auginimui, paskaitykite apie tų priemonių (pvz. gultukas, šokliukas, lavinimo kilimėlis ir kt.) įvairovę, kainas, kitų tėvelių patirtį. Atminkite, kuo daugiau žinosite, tuo mažesnį patirsite šoką gimus vaikeliui ir Jums bus lengviau auginti mažylį.
Mamytės, turinčios meno gyslelę, turėtų pagalvoti apie kūrybą. Kurti galite itin populiarius saldainių medžius, papuošalus, pampersų tortus, o gal sugalvosite kažką naujo? Pieškite ir puoškite savo namus. Padovanokite savo paveikslą tėveliams, seneliams. Pabandykite įdėti savo darbus į internetą pardavimui.
Jeigu yra laiko, nueikite į tuos savo malonumui skirtus kursus, apie kuriuos jau seniai svajojote ir nerasdavote laiko - siuvimo, keramikos ar pan.
Patinka sukiotis virtuvėje? Puikus metas pabandyti iškepti tortą, šiuo metu labai populiarius keksiukus su įmantriausiomis papuošimais, pagaminti gardų jautienos troškinį, išbandyti naujus salotų receptus. Atradimais galite dalintis su kitomis mamytėmis, galite rašyti savo receptų knygelę. Ypatingus patiekalus ar desertus galite net parduoti.
Tiesa, itin pravartu pasigaminti ir užšaldyti šiek tiek maisto. Ką tik po gimdymo Jūs būsite nuvargusi, o tėvelis galėtų ištraukti paruoštukus iš šaldikio ir lengvai pagaminti gardų šviežią maistą.
Žinau keletą merginų, kurios dekreto, o vėliau vaikelio auginimo atostogų metu pagal užsakymus gamino tortus, keksiukus, kepė grybukus, šakočius, skruzdėlynus ir pan. Ši veikla joms ne tik teikė malonumą, bet ir pelną. Turinčios didesnę virtuvę, gali gaminti išvežamuosius pietus ar vakarienes šventėms.
Pasilepinkite grožio procedūromis. Daili šukuosena, manikiūras, pedikiūras ar kosmetologės konsultacija praskaidrins nuotaiką. Be to, daugelis SPA centrų siūlo poilsio ar atsipalaidavimo programų būsimoms mamoms.
Ilsėtis irgi reikia mokėti. Kad ir kaip keistai skambėtų, neveikite nieko. Ilsėkitės, mėgaukitės ramybe, skaitykite. Pagaliau miegokite kada norite ir kiek norite.
Pirkite mažylio kraitelį. Neatidėliokite to paskutinei dienai ir nepalikite vyro pečiams po gimdymo. Pamatysite, rinkti lėlės dydžio kojinaites ar marškinėlius yra ne mažiau smagu, kaip pačiai matuotis drabužį iš naujos kolekcijos.

Jeigu nebuvote iki šiol, apsilankykite nėščiųjų kursuose. Nors nėštumas ir baigiasi, galite išklausyti gimdymo ar vaikelio priežiūros paskaitas. Padarykite tai nors dėl vyro - lai jis aktyviai dalyvauja laukiant ir pasitinkant naują gyvybę.
Jei svajojate turėti nėštumo nuotraukų, tam turite dar kelis mėnesius. Pasiieškokite fotografo profesionalo - ir pirmyn. Vasara tam itin palankus laikas, nes fotosesijai nebūtinos patalpos. Žydinti gamta - kuo puikiausias fonas įamžinti gražųjį jūsų gyvenimo laikotarpį.
Įrenkite mažylio kambarį ar kampelį. Žinoma, nesiūlome vienai stumdyti baldų ar klijuoti tapetų, bet nedideli darbeliai tikrai patenkins jūsų „lizdo sukimo” sindromą. Pagalvokite, kur laikysite būsimo mažylio sauskelnes, rūbelius ir higienos reikmenis. Kuo papuošite sieną, ties kuria stovės vaiko lovelė?
Kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore. Ir nesakykite „tingiu“. Žiūrėkite tai kaip į „darbą”.