Ugdyti sąmoningumą ir atsakomybės jausmą aplinkai reikia pradėti nuo mažens. Rūšiavimas tiek suaugusiems, tiek vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl edukacinėms pamokoms ir veikloms dažnai pasirenkama aktyvi ir nesudėtinga žaidimo forma. Su atliekų rūšiavimo nauda vis plačiau vaikai supažindinami jau darželyje ir mokykloje: vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų.
Įvairios organizacijos siūlo nemokamas edukacines veiklas, kurios padeda vaikams suprasti atliekų rūšiavimo svarbą ir išmokti tai daryti praktiškai.
Kauno RATC kviečia registruotis į edukacinius užsiėmimus, kurie yra visiškai nemokami. Vienas iš tokių užsiėmimų - stalo žaidimas, skirtas priešmokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams. Žaidimo metu susipažįstama su 6 monstriukais, kurių kiekvienas mėgsta skirtingos rūšies atliekas. Mesdami kauliuką ir vaikštuku keliaudami per žaidimo lentą, žaidėjai turi sumaitinti monstriukams tik jų mėgiamas atliekas ir pasiekti finišą be atliekų žetonų savo rankose. Klysdami ir teisingai pamaitindami monstriukus vaikai išmoksta atskirti atliekų rūšis ir teisingai rūšiuoti.
Tai išvykstamasis užsiėmimas, kurį vykdome atvykę į jūsų patalpas, tad reikalingi stalai ir kėdės. Vieną žaidimą gali žaisti 6 žaidėjai, tad jei klasėje vaikų daugiau, jie paskirstomi į grupeles. Organizatoriai turi pakankamai žaidimų visiems. Žaidimas užtrunka mažiausiai 45 minutes, nes reikia paaiškinti taisykles, o jei vaikai mažesni, viskas gali trukti ir ilgiau, apie 1 valandą.

VASA edukacinės pamokos, tokios kaip „Atliekų krepšinis“, sulaukė didelio pasisekimo. Per 3 savaites 28 Vilniaus mokyklose ir darželiuose įvyko 90 pamokų, per kurias naujų žinių apie rūšiavimą gavo ir atliekų krepšinį žaidė beveik 2000 vaikų. Šios pamokos sulaukė teigiamų pedagogų įvertinimo.
Vilniaus Balsių progimnazijos mokytoja Jolita Jančiauskienė džiaugiasi VASA edukacinėmis pamokomis ir pasakoja, kad vaikams labai patiko ir suteikė naujų žinių. Anot mokytojos, rūšiavimo ir ekologinės temos jau kuris laikas yra integruotos į įvairias mokymo disciplinas, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pedagogų išmonės, kūrybiškumo ir iniciatyvumo. Mokytojams nuolatos reikia ieškoti originalių būdų, kaip sudominti ir motyvuoti vaikus, kaip paskatinti juos rūšiuoti mokyklose. Registracija į „Atliekų krepšinio“ pamokas užsipildė vos paskelbus registraciją. Jaučiama didelė atliekų rūšiavimo edukacijos poreikis, todėl ateityje bus organizuojama ir daugiau tokių iniciatyvų. VASA standartu „Mano mokykla rūšiuoja“ siekiama užtikrinti vieningą atliekų rūšiavimo supratimą ir taikymą Vilniaus miesto mokyklose bei ikimokyklinėse įstaigose.

Be edukacinių užsiėmimų, vaikams ir paaugliams organizuojamos pažintinės ekskursijos, kurios leidžia pamatyti realią atliekų tvarkymo sistemą ir suprasti rūšiavimo svarbą.
| Ekskursijos vieta | Maks. dalyvių skaičius | Rekomenduojamas amžius | Veikla |
|---|---|---|---|
| DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės) | 25 | 1-8 klasės | Pažintis su atliekų tvarkymo sistema, "Atiduotuvė" |
| Kauno MBA (atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai) | 20 | 5-12 klasės ir suaugusieji | Apsilankymas rūšiavimo gamykloje, atliekų kelias |
| Sąvartynai | 30 | 9-12 klasės ir suaugusieji | Pažintis su sąvartyno veikimu, atliekų kiekio pokyčiais |
Ekskursijų metu lankomasi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA). Vaikštoma po atliekų aikštelę ir susipažįstama su atliekų tvarkymo sistema: kokios atliekos čia atkeliauja, kokie jų kiekiai, kur jos keliauja po to. Sužinoma, kodėl atliekos rūšiuojamos. Pabaigoje užsukama į pakartotinio naudojimo daiktų stotelę „Atiduotuvę“, kur žmonės gali nemokamai palikti ir pasiimti dar gerus, tačiau kitiems nebereikalingus daiktus. Vaikai gali pasižvalgyti ir pasiimti daiktą, jei randa jiems tinkantį ir jei tikrai jo reikia. „Atiduotuvės“ sukurtos skatinant išvengti daiktų tapimo atliekomis, suteikti jiems šansą tęsti savo gyvenimą kito žmogaus rankose.

Kauno MBA įrenginiuose apsilankoma atliekų rūšiavimo gamykloje, į kurią keliauja mišrios atliekos iš viso Kauno regiono. Susipažįstama su atliekų tvarkymo sistema, matoma, kaip atvažiuoja šiukšliavežės mašinos, kur jos iškrauna atliekas. Vaikštoma metaliniais takeliais tarp konvejerių ir įvairių atliekų rūšiavimo įrenginių, kurių kiekvienas turi funkciją atskirti iš bendro srauto tam tikro dydžio arba medžiagos atliekas. Užsukama į inžinieriaus darbo kambarį, iš kurio valdomas visos gamyklos darbas. Aplankomi ir darbuotojai, pabaigiantys rūšiavimo procesą rankomis. Pamatoma, kaip išrūšiuotos antrinės žaliavos tampa produktu - stoginėje saugomas supresuotas plastikas, laukiantis savo eilės keliauti perdirbimui. Tikimasi, jog susipažinę su atliekų rūšiavimo procesu žmonės stengsis rūšiuoti dar atsakingiau bei vartoti truputį mažiau.
Ekskursijos metu susipažįstama su atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje, sužinoma, kiek sąvartynų buvo Lietuvoje prieš įstojant į Europos sąjungą bei kas pasikeitė jau tapus jos dalimi. Apžiūrimas sąvartyno maketas, darytas 2009 metais, ir palyginama su dabartiniu realiu vaizdu, kaip skiriasi atliekų kiekiai. Sužinoma, kaip veikia sąvartynas, kodėl jame atliekos yra tankinamos ir užpilamos grunto sluoksniu. Kalbamasi, kas vyksta sąvartyne lyjant lietui ir tiesiog einant laikui bei yrant atliekoms. Apžiūrimas sąvartynas iš šono, matoma sekcija, kurioje šiuo metu pilamos atliekos, taip pat kita infrastruktūra šalia sąvartyno - didelių gabaritų atliekų smulkinimo aikštelė bei atliekų saugojimo aikštelė. Esant palankioms oro sąlygoms, einama ir ant sąvartyno kauburio. Taip pat sužinoma, kokios atliekos čia buvo pilamos sovietmečiu, kai ir pradėjo veikti Lapių sąvartynas, bei koks gyvenimas čia vyko dar palyginti neseniai, kai žmonės nerūšiuodavo savo atliekų.

Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus. Tačiau tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant vaikų įpročius.
Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį. Jei įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai.
Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšiuos ar gražesnį darbelį iš jų sukurs. Galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais. Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą. Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų.

Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame. Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją. Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka.
tags: #atlieku #rusiavimas #vaikams #zaidimas