Pasak edukologės, socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, paradoksalu, tačiau būtent šis tobulos tėvystės siekis ir noras vadovautis plačiai paplitusiais mitais dažnai tampa didžiausia kliūtimi užauginti emociškai stiprų žmogų. Viena labai atmintin įstrigusi mintis iš knygos „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas“ yra apie tai, kad vaikams nereikia tobulų tėvų - užtenka ir „pakankamai gerų“. Viena dažniausių klaidingų interpretacijų kalbant apie prieraišumą yra ta, kad „saugus prisirišimas“ reiškia nuolatinį idealų tėvų elgesį - visada kantriai reaguoti, niekada nepakelti balso, visada suprasti vaiko emocijas, visada būti šalia. Iš tiesų prieraišumo teorija kalba ne apie tobulybę, o apie pakankamai gerą santykį, nes vaikui svarbu patirti, kad suaugęs žmogus dažniausiai yra pasiekiamas, reaguojantis ir patikimas.

Tėvai pradeda jausti, kad privalo būti ir emociniai terapeutai, ir mokytojai, ir treneriai, ir karjeros konsultantai - viską daryti patys ir viską padaryti puikiai. Tačiau frustracija apskritai yra būtina raidos dalis todėl, kad ji yra natūralus signalas - „aš dar nemoku, bet galiu išmokti“. Jei vaiką nuolat saugome nuo nusivylimų, jis neįgyja svarbiausio gyvenimo įgūdžio - atsparumo, o jo savivertė tampa trapi, paremta tik atsitiktine sėkme. Riba tarp emocijų priėmimo ir ribų nebuvimo yra aiški: priimame jausmą, bet neleidžiame destruktyvaus elgesio. Konfliktas tikrai nėra klaida, kažkas negero ar blogo auklėjimo ženklas - tai yra natūrali socialinės raidos dalis, nes vaikai mokosi bendrauti, dalintis, spręsti nesutarimus ir suprasti kitų jausmus būtent per konfliktą.
Tyrimai rodo, jog paveikslėlių knygų skaitymu grįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu. Paveikslėlių knygos gali būti naudingos mokant ne tik skaitymo ar rašymo, bet ir ugdant kritinį mąstymą, mokantis į reiškinį žvelgti skirtingais požiūriais, aiškinantis tiesiai nepasakytą arba net prieštaringą informaciją. Austėja Landsbergienė savo knygose, tokiose kaip „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams“, pabrėžia, kad pirmieji gyvenimo metai - svarbiausi. Šiame amžiuje formuojasi vaiko charakteris, vertybinis stuburas, o vaikas įgyja savipagalbos gebėjimus.
| Vertinimo aspektas | Poveikis po veiklų |
|---|---|
| Elgesys su knygomis | Teigiamas |
| Gebėjimas pasirinkti knygą | Teigiamas |
| Įsitraukimas į veiklas | Teigiamas |
| Skaitymas su kitais vaikais | Teigiamas |
| Komunikavimas apie knygas | Didžiausias teigiamas pokytis |
Vaikų literatūros specialistė Inga Mitunevičiūtė teigia, jog ir skaitytojų apklausos, ir bibliotekų lentynos rodo, kad klasikinė literatūra išlieka net ir tada, kai ją kuriam nors laikotarpiui užgožia nauji, madingi autoriai. Klasikinėje literatūroje kokybė atsispindi ir rašymo stiliuje, ir gausiame žodyne, ir kompozicijoje, ir pasakojime, turinyje. Visa tai vaikus moko amžinų vertybių ir gero skonio.

Austėja Landsbergienė akcentuoja: „Tai, kas susiję su asmenybe, virsmais, išgyvenimais ir emocijomis, jei gerai parašyta, yra amžina.“ Edukologė visiškai tikra: jei labiau klausytume, ką kalba vaikai, ir neverstume jų skaityti to, kas neįdomu, kas neatspindi jų jausmų ir būsenų, o istorinėms vertybėms paliktume jų vietą lentynoje, tik laimėtume.
tags: #austejos #rekomenduojamos #knygos #apie #vaikus