Didžiausi augalų kenkėjai darže: nuo nematomų nematodų iki juodųjų kirmėlių

Darže ar sode, saugant derlių, susiduriama su įvairiausiais kenkėjais. Nors dažnai manoma, kad tai tik vabalai ar sraigės, kenkėjų pasaulis yra kur kas platesnis ir apima net akimi nematomus, bet labai žalingus organizmus, tokius kaip nematodai. Pastaruoju metu ypač nerimą kelia ir "juodosios kirmėlės" - kraujažolinio grublio lervos, kurios masiškai puola daržoves. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius augalų kenkėjus, jų daromą žalą ir efektyvias kovos priemones.

Nematodai: ne tik dirvos gyventojai, bet ir augalų kenkėjai

Iš visų bestuburių nematodai pagal individų gausumą yra patys gausiausi. Šios kirmėlės sudaro 90-99 proc. visų dirvos bestuburių. Manoma, kad pasaulyje egzistuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. įvairių nematodų rūšių, tačiau iki šiol tik apie 30 tūkst. rūšių yra identifikuotos, iš jų apie 4 000 rūšių šių kenkėjų laikomi parazitiniais, jie gali pažeisti augalus, gyvūnus ar žmones. Apvaliosios kirmėlaitės paplitusios visur - jos aptinkamos ir Antarktidoje, ir karštuosiuose šaltiniuose, kur vandens temperatūra siekia 53 °C.

Pagrindinę nematodų rūšinės įvairovės dalį sudaro laisvai gyvenantys nematodai, kurie gamtoje atlieka teigiamą vaidmenį. Nustatyta, kad nematodai skaido organines medžiagas, jų mitybos ypatumai bei medžiagų apykaitos produktai turi įtakos dirvodaros procesams. Dauguma laisvai gyvenančių nematodų yra labai smulkūs - 1 milijonas individų sveria tik apie 2 g. Augalų parazitiniai nematodai palyginti yra labai maži - jų kūno ilgis svyruoja nuo 250 µm iki 12 mm.

Nematodų gyvenimo trukmė labai skirtinga ir dažniausiai priklauso nuo gyvenimo sąlygų - kuo jos palankesnės, tuo gyvenimo ciklas greitesnis, t. y. organizmas gyvena trumpiau. Pavyzdžiui, 24-25 °C temperatūroje, esant pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės, runkelinio nematodo gyvenimo ciklas užtrunka vidutiniškai 30 parų. Nematodai labai gyvybingi. Esant nepalankioms gyvenimo sąlygoms, pavyzdžiui, ištikus sausrai, jie pereina į anabiozės būklę. Tokia laikina organizmo būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių, gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Vėliau, gyvenimo sąlygoms pagerėjus, jie atsigauna. Sudžiūvusius nematodus net labai dideliais atstumais gali išnešioti vėjas, gyvūnai, technika. Jie plinta ir vandeniu.

Kaip nematodai kenkia daržo augalams?

Nematodai žemės ūkio augalams kenkia ir mechaniškai, ir fiziologiškai. Migruodami augaluose, jie mechaniškai suplėšo audinius. Be to, nematodų išskiriami enzimai bei ekskrementai trikdo augalo fiziologinius procesus. Nematodai kenkia augalams ir netiesiogiai, kadangi yra nustatyta, jog šie kenkėjai geba platinti kai kurių augalų ligų sukėlėjus. Sinergetinis kai kurių grybų ir augalų parazitinių nematodų poveikis pastebėtas jau seniai.

Antžeminė augalo dalis taip pat reaguoja, tačiau simptomai būna labai panašūs kaip ir bet kuriuo kitu atveju sutrikus normaliai šaknų sistemos veiklai: suprastėjęs augimas, chlorozė, apvytimas vidurdienį net kai pakanka drėgmės, galiausiai sumažėjęs derlingumas. Pažeisti augalai lėtai auga, skursta, silpnai dera, vysta. Pasėlių nuostoliai gali siekti iki 50 proc. Lietuvoje augalų nematodų žinoma virš 250 rūšių. Kirmėlės gyvena ir minta augalo dalimis arba gyvuoja aplink augalus. Kirmėlės padaro žalos augalams, nes čiulpia jų sultis iš šaknų, šakniagumbių, stiebų, lapų, žiedų, sėklų. Pažeisti augalai skursta, nyksta, nedera, kartais deformuojasi. Taip pat jie platina ligas, mažina augalų atsparumą ligoms.

Meloidogyne spp. pažeistų augalų lapuose gerokai sumažėja fotosintezės intensyvumas. Meloidogyne hapla Lietuvoje aptinkamas morkose, burokėliuose, gali kenkti žirniams, petražolėms. Randamas ant runkelių, dobilų bei daugelio laukinių augalų. Parazituoja šiltnamio augaluose. Meloidogyne incognita mūsų klimato zonoje išgyvena tik uždaro grunto sąlygomis. Tai augalų šaknų endoparazitai, kurie gyvena ir maitinasi augalų šaknyse. Suaugusios patelės ten ir pasilieka, pradeda dėti kiaušinėlius į tam tikrus želatininius maišelius, kurie dažniausiai prasiskverbia į šaknies paviršių, tačiau kai kada taip ir lieka išaugose. Suaugę patinėliai tampa kirmėliški ir išlenda lauk iš augalo šaknų ir, kaip ir antro ūgio invazinės lervos, yra aptinkami dirvoje. Šiaip patinėliai neatlieka reikšmingo vaidmens Meloidogyne spp.

Ditylenchus genties nematodai priklauso Anguinidae šeimai. Ditylenchus dipsaci laikoma ekonomiškai viena svarbiausių augalų parazitinių nematodų rūšių, kadangi turi labai platų mitybinių augalų spektrą - pažeidžia apie 500 rūšių augalus. Ditylenchus dipsaci Lietuvoje dažniausiai parazituoja česnakinių (Alliaceae) šeimos augalų stiebuose, lapuose, svogūnuose ir gumbuose. Be to, gali daugintis ir sėklose. Dažnai nematodų apnikti augalai yra neatsparūs patogeniniams grybams ir bakterijoms. Ditylenchus dipsaci yra labai gerai prisitaikęs išlikti sausros sąlygomis. Trūkstant drėgmės, šios kirmėlės susirenka į tam tikras sankaupas ir suformuoja savotišką baltos spalvos apnašą. Tokiose sankaupose nematodo 4 stadijos lervos pereina į anabiozę ir taupo drėgmės bei energijos atsargas. Tokios būklės parazitai lengvai gali peržiemoti ant augalų liekanų. Labai atsparūs šalčiui. Išdžiūvęs parazitas šaltyje gali išlikti gyvybingas daugelį metų.

„Juodosios kirmėlės“ darže: kraujažolinio grublio lervos

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos su nerimą keliančiu reginiu - šimtai juodų, kuprotų kirminų apnikę svogūnų laiškus. Kas tai per padarai? Tai lapgraužių šeimai priklausantis vabzdys, kurio lervos minta augalų lapais, dažniausiai matomos susibūrusios grupėmis. Keletą metų iš eilės kai kuriuose ūkiuose šių vabalų lervos visiškai sunaikino ekologiškai auginamų kopūstinių daržovių, česnakų ir svogūnų daigus. Rugsėjo mėnesiais jie taip pat apgraužė ropių ir ridikų lapus.

Kraujažolinis grublys turi išskirtinį ir kiek neįprastą gyvenimo ciklą, kuris daro jį ypač pavojingu pavasarį. Vabalo poravimosi ir kiaušinėlių dėjimo laikotarpis prasideda rudeniui atėjus - tada, kai daugelis kitų kenkėjų jau ruošiasi žiemos miegui. Vos tik pavasarį įšyla dirva, iš kiaušinėlių ima ristis juodos, stambios lervos - tai ir yra pavojingiausia grublio gyvavimo stadija. Būtent šiuo metu jos masiškai puola svogūnų, česnakų, ropių, ridikų bei kitų pavasarinių daržovių lapus. Lervos maitinasi intensyviai ir per trumpą laiką gali smarkiai apgadinti ar net visiškai sunaikinti augalus. Mokslininkai pabrėžia, kad kraujažolinis grublys - viena iš polifaginių (daugelį augalų mintančių) rūšių, kuri anksčiau daugiausia gyveno pievose, šlaituose, kur nebuvo trukdomas. Kol kas apie kraujažolinio grublio daromą žalą nėra gausu duomenų, tačiau daržininkų bendruomenė jau signalizuoja apie pastebimą derliaus sumažėjimą, ypač jei kenkėjas įsisuka į šiltnamį ar mažą daržą. Be to, grublių lervos graužia lapus taip agresyviai, kad augalai nespėja atsistatyti. Būkite budrūs - stebėkite augalus, o radę šiuos kenkėjus - imkitės veiksmų nedelsiant.

Kiti dažni daržo kenkėjai ir jų daroma žala

Kenkėjas - tai kenksmingas organizmas, kurį žmonės laiko žalingu ar nepageidautinu. Dažniausiai šitaip organizmai vadinami dėl augalams daromos žalos. Kenkėjai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes - visaėdžius arba specifinius kenkėjus. Visaėdžiai kenkėjai, pasak ekspertės, yra šliužai, kurkliai ir panašūs gyviai, kurie pasirenka doroti tuos augalus, kuriuos sutinka savo kelyje, gyvenamoje aplinkoje. Jiems visai nesvarbu ar tai sodo, daržo augalai, dekoratyvūs, vaisiai, uogos ir panašiai. Kitaip yra su specifiniais kenkėjais, kurie naikina tik tam tikrą augalų rūšį. Kenkėjai, kaip ir kiti gyvi organizmai, vystosi, auga, keičiasi jų dydis, išvaizda, mitybos pobūdis, judrumas ir pan. Visas laikotarpis nuo kiaušinio iki lytiškai subrendusio suaugėlio vadinamas vystymosi ciklu arba generacija.

• Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa): Paprastasis kurklys dar vadinamas parpliu, turkliu. Gyvena drėgnose dirvose rausdamas urvus 10-15 cm gylyje ir žalodamas požemines augalų dalis. Nors šis kenkėjas ir gyvena dirvoje, bet gerai skraido, bėgioja ir plaukia. Priekinėmis letenėlėmis kurklys rausia urvus, o stipriais dantimis graužia viską savo kelyje. Apvytęs augalas lengvai išraunamas. Nuo jo įvairiomis kryptimis eina piršto storio urveliai. Dažnai į daržus kurklys patenka su mėšlu, kompostu. Kurklio kūnas stambus, 35-55 mm ilgio, tamsiai rudas.

• Amarai: Amarai - vieni iš pavojingiausių sodo kenkėjų. Jie minta augalų sultimis, dažnai ne tik trukdo augti, bet visiškai juos sunaikina. Dažniausiai amarai įsitaiso ant vidinės lapų ar jaunų ūglių pusės. Yra kelios amarų rūšys - skiriasi jų išvaizda ir mitybos pomėgiai. Moliūginis amaras (Aphis gossyppi) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltnamiuose. Požymiai: Susisukę lapai, deformuoti ūgliai ir pumpurai.
• Straubliukai: Straubliukai - grėsmė uogoms ir vaisiams, jie dažniausiai kenkia obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, uogoms ir braškėms. Iš pradžių straubliukų lervos graužia pumpurus, vėliau, virtę lėliukėmis, graužia lapus. Požymiai: Pumpurai patamsėja, ima byrėti, lapai ir pumpurai neužauga iki galo, gėlės irgi nukenčia.
• Karkvabaliai: Karkvabaliai pavojingi sodui. Jie deda kiaušinėlius į žemę, o išsiritusios lervos gyvena sklype apie ketverius metus. Per juos lervos minta obelų, daržovių, krūmų ir dekoratyvinių augalų šaknimis. Požymiai: Augalai vysta, nustoja augti.
• Pelėdgalviai: Pelėdgalviai - naktiniai drugiai, kurie patys sodui visiškai nežalingi. Pavojingesnės jų lervos, kurios per naktį gali sunaikinti iki 10 augalų. Lervos graužia lapus, stiebus ir šaknis, minta bet kuo, net grūdinėmis kultūromis ir piktžolėmis. Požymiai: Nugraužti lapai, nuvytę augalai.
• Šliužai ir sraigės: Jie būna aktyviausi tamsiuoju paros metu arba lietingu oru, dažniausiai aptinkami ant serbentų, pomidorų ir braškių. Jie minta viskuo - žole, vaisiais ir netgi augalų šaknimis. Požymiai: išgraužtos skylės, balkšvi sudžiūvusių gleivių pėdsakai ant lapų.
• Tabakinis tripsas: Tai kenkėjas polifagas. Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus. Ant pažeistų svogūnų laiškų, agurkų ar kitų augalų lapų atsiranda smulkių balsvų dėmelių.
• Baltasparnis: Tai - kenkėjais polifagas, dažniausiai pažeidžiantis šiltnamiuose pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta.

Efektyvi kenkėjų kontrolė ir prevencija

Kuomet kalba eina apie kenkėjų naikinimą, dr. E. Survilienė pastebi, kad neretai į problemą žmonės žiūri pernelyg siaurai: „Galvoja, kad nusipirksiu priemonę, pabarstysiu, nupurkšiu ir išnyks. Ko gero, toks planas nelabai pavyks, nes kuriam laikui kenkėjai gal ir bus atbaidyti, tačiau priemonei nustojus veikti jie tuoj pat ir vėl sugrįš. Be preparatų reikalingos ir kitos papildomos priemonės.“ Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausiai būtina apskritai išmanyti ir pasidomėti, kokios yra kenkėjų gyvenimo sąlygos. Be to, žmonės džiaugiasi, kad pastarosios žiemos labai šiltos, niekas per daug neįšalo. Tačiau tokios žiemos gamtai yra visai nepalankios. Įvairūs organizmai turi gerokai didesnį šansą peržiemoti, todėl jų kontrole būtina pasirūpinti išsyk pavasarį.

Agronominės priemonės

• Norint apsaugoti gėles nuo kenkėjų, mintančių požeminėmis augalų dalimis, rudenį dirvą reikia giliai suarti arba perkasti, rūgščias dirvas pakalkinti, nepertręšti azoto trąšomis.
• Norint išvengti nematodų plitimo, efektyviausia taikyti sėjomainą, o toje vietoje tos pačios rūšies augalus sodinti tik po 3-4 metų.
• Piktžolių naikinimas užkerta kelią kirmėlaičių plitimui, o dirvos tręšimas ir kalkinimas taip pat trukdo nematodų vystymuisi.
• Užkrėstą šiltnamių dirvą reikėtų pakeisti nauju dirvožemiu arba išdezinfekuoti cheminėmis medžiagomis. Sėklai svarbu išsirinkti sveikus sodinukus.

Fizinės ir biologinės priemonės

• Kurklius galima naikinti įkasant į žemę stiklainius ar dėžutes.
• Sode pakabinkite inkilų, lesyklų paukščiams - jie geriausiai kovoja su amarais ir straubliukais.
• Kurmiams nėra įdomus joks sodininkų derlius, juos domina tik tai, kas yra prie augalo šaknų: kurkliai, grambuolių lervos, kirminai ir kiti gyviai, kurie nepatingi prisikapstyti prie šaknų.
• Apsaugos tvorelės: kiekvieną kopūsto daigą galima aptverti apsauga, kurią įkiša giliau į žemę ir palieka viršuje styroje.
• Drugių vikšrus reikia nurinkti nuo augalų. Naikinkite pažeistus lapus, piktžoles, matomus kiaušinėlius, lervas.
• Apipurkškite augalus žaliuoju kalio muilu (400 ml į 10 vandens). Jei turite naminių gyvūnų šampūno nuo blusų, praskieskite (200 ml į 10 l vandens) ir apipurkškite tirpalu augalus.
• Nuo čiulpiančių kenkėjų galima purkšti tabako, kraujažolių nuoviru, į kurį vėliau įmaišoma žaliojo skalbiamojo muilo. Natūralus insekticidai - pelynas, varnalėšos, bulvienojai. Pelynų nuoviras: į litrą vandens suberkite kilogramą pelyno, pavirkite 15-30 min., tada įberkite į nuovirą 50 g ūkinio muilo drožlių ir apipurkškite nuoviru augalus.
• Kovai su kenkėjais tinka ir tam tikri augalai. Tai česnakas, medetka, pentinis. Prieš purkšdamos šių augalų ištraukomis, įdėkite į jas žaliojo muilo drožlių. Bordo mišinys (vario sulfato ir kalkių mišinys) - taip pat geras sanitaras daržo, sodo, gėlyno augalams.
• Šliužams nepatinka česnako, petražolių, krapų, čiobrelių ir levandų kvapas, galima pasodinti šių augalų. Nuo šliužų galima priberti pjuvenų, smėlio arba kiaušinių lukštų, pelenų, kalkių. Kitas variantas - kur daug šliužų, sraigių, paberkite druskos.
• Feromoninės gaudyklės privilioja kenkėjų patinėlius į gaudyklę ir taip patelės lieka neapvaisintos, o tai reiškia, kad ilgainiui mažėja jų populiacija.

Insekticidinių nematodų panaudojimas

Insekticidiniai nematodai yra natūraliai paplitę mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena ir minta dirvožemyje ar ant jo esančiais vabzdžiais. Nematodų yra kelių tipų: „keliautojai“, kurie patys juda ir ieško ką užpulti; „laukiantieji“ laukia, kol vabzdys pats praeis pro šalį ir jį bus galima atakuoti; „tarpiniai“ - elgiasi dvejopai. Kai grobis atpažįstamas, į pasirinktą vabzdį kirmėlė patenka per kūno angas, o kartais net ir pro vabzdžio lervos kutikulę. Patekę į vabzdžio vidų nematodai paleidžia bakterijas, kurios dauginasi ir išskirdamos toksinus per kelias dienas nužudo vabzdį, bet ne kirmėles.

Vabzdžių nematodai turi didelį panaudojimo privalumą, kai negalima panaudoti cheminių insekticidų, norima naikinti tik vienos rūšies vabzdžius ar jų lervas apsaugant kitus gyvius tokius kaip bitės, drugiai, sliekai. Šių nematodų priemonės yra skirtos kurklių, grambuolių, šliužų ar kitų kenkėjų kontrolei.

• Steinernema carpocapsae: galima įsigyti nematodų (Steinernema carpocapsae), kurie žudo kurklių lervas, o juos panaudojus efektas pastebimas po 2-3 dienų. Tie patys nematodai panaudojami kovai ir su kitais vabzdžiais (ilgakojis uodas, dirvinuko lervos, storakojis uodas).
• Steinernema feltia: Nematodai (Steinernema feltia) šimtakojams ir skruzdėlėms. S. feltia pasitelkiami šimtakojų suaugėliams ir lervoms naikinti, nes kai kurios jų rūšys gali apgraužti kultūrinių augalų dalis, uogas, sėklas. Daiginių uodelių, tripsų nematodai (Steinernema feltia).
• Heterorhabditis bacteriophora: Šie nematodai Lietuvoje iš esmės naudojami juodojo pjovėjo populiacijoms mažinti, nes vabalai minta hortenzijų lapais, o lervos - augalų šaknimis.

Kovai su kenkėjais reikia pasiruošti tirpalą su nematodais. Specialūs komerciniai nematodų preparatai supilami į indą su atitinkamu kiekiu vandens, išmaišoma ir tirpalu laistomi kenkėjais apnikti augalai. Apdorojamas dirvožemio paviršius prieš tai turi būti sudrėkintas, o po 30-60 min laistymo nematodais, paviršius negausiai palaistomas dar kartą švariu vandeniu, kad būtų nuplautos kirmėlės nuo augalų lapų. Dirva drėkinama dar apie dvi savaites, nes vanduo padeda kirmėlėms judėti. Kadangi nematodai labai jautrūs UV spinduliams ir išdžiūvimui, jie panaudojami tik apniukusiu oru, anksti ryte ar vakare. Priklausomai nuo kenkėjų vegetacijos, nematodai pradedami naudoti, kai dirvos temperatūra didesnė nei 12 °C ar kai pastebimi pirmieji kenkėjai, t. y. balandžio-rugpjūčio mėn.

tags: #juodos #kirmeles #darze

• Sužinokite, kaip išsirinkti patogiausią nėštumo diržą
• kaip išsirinkti elektromobilį vaikui
• vyro vaisingumo svarba
• patarimai renkantis darželio avalynę
• Kaip paruošti sojos dribsnius su kiaušiniais