Giedriaus Savicko kelias: nuo persidirbimo ir ligų iki šeimos laimės ir naujų svajonių
Aktorius ir renginių vedėjas Giedrius Savickas - žmogus, kurio gyvenimo kelias ne visuomet buvo tiesus ir lengvas. Nors šiandien jis džiaugiasi šeima ir naujais pomėgiais, praeityje jam teko susidurti su rimtais iššūkiais, tokiais kaip persidirbimas, sukėlęs sveikatos problemas, ir sunkumai, susiję su vaikystės patirtimis.
Apie persidirbimą, sukėlusį nerimą artimiesiems ir paguldžiusį jį į ligoninę, Giedrius Savickas atvirai pasakojo LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“. Aktorius pripažino, kad su kūnu reikia susitarti, o tai jis suprato jau seniai. Šis suvokimas paskatino jį atsisakyti alkoholio, kuris buvo išprovokavęs odos ligą ir privertęs pamesti gyvenimo stuburą.
Giedrius Savickas atskleidė, kad gruodžio mėnesis jam būna pats laisviausias, nors kai kuriems atvirkščiai. Jis nesusirenka didžiausių pajamų per metus būtent kalėdiniu laikotarpiu, nes tai jam yra didžiausias stresas per metus, todėl jis jo atsisakė. Aktorius suprato, kad tai kainuoja daugiau, o pastebėjęs, kad žmonės dėl streso išleidžia daugiau pinigų lašelinėms, vitaminams, sportui, maistui, jis nusprendė vengti šio streso.
Aktoriumi ir renginių vedėju Giedriumi Savicku, pelniusiu daugybę apdovanojimų, iki šiol su žmona Agata mėgdavo savo laime džiaugtis tyliai, tačiau dabar vis dažniau garsiai prabyla apie judviejų santykius. Jis niekada neaukojo asmeninio gyvenimo tam, kad taptų garsus, o skandalai jį, regis, tiesiog aplenkdavo. Maža to, dėl žiūrovų meilės jų Giedriui dirbtinai kurti niekada ir nereikėjo.
Šeima ir Santuoka
Jiedu su Agata draugavo šešerius metus, kol atėjo diena, kai Giedrius ryžosi priklaupti ant vieno kelio ir paprašyti Agatos rankos. „Piršlybų jai reikėjo ilgai laukti, kad priprastų, jog paskui reikės visą laiką manęs laukti. Čia buvo labai strateginis ėjimas. Bet ačiū Dievui, kad pasipiršau. Ačiū Dievui, kad kažkaip man į galvą atėjo ir kad nupirkau žiedą. Čia geriausias dalykas, ką esu padaręs gyvenime. Geresnių nėra!“ - atviravo jis.
Pora santuokai pasirinko Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po penkerių metų draugystės Giedrius vedė Agatą Šilobrit. Abu su Agata jie yra giliai tikintys.
Pažintis ir Piršlybos
Komiškos situacijos Giedrių lydi ne tik scenoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Prieš daugelį metų draugas, taip pat aktorius Dainius Kazlauskas nuviliojo tuometinę Giedriaus simpatiją Indrutę, kuri vėliau tapo Dainiaus žmona. Todėl, kaip pats Giedrius juokavo - pažintis su Agata buvo tiesiog grąžinta sena skola. „Čia labai graži istorija, mes visi bendraujam labai artimai iki šiol. Tiesiog Dainiaus žmona studijavo architektūrą ir į namus pakvietė savo kurso draugę Agatą. Gerai, kad tada aš nuvažiavau pas juos į svečius. Taip ir susipažinom. Visiems sakau, reikia draugus lankyti, nes gali būti, kad ten yra tavo žmona. Važiuokit visi pas draugus!"
Agata nenori tapatintis su viešuma, o juos sieja bendros svajonės. Beje, kai Giedrius savo širdies draugei prasitarė norįs eiti tokį kelią, išgirdo ne tik palaikymą, bet ir apie seną savo draugės svajonę - piligrimystę. O trečioji judviejų svajonė buvo sukurti šeimą.
Gyvenimas ir Pomėgiai
Giedrius ne tik kuria įsimintinus vaidmenis - jo veiklų ir pomėgių sąraše yra badmintonas, buriavimas, golfas, fotografija, džiazas, animacija. Kaip jis viską suspėja? „Aš neturiu vaikų. Man nereikia vežioti vaikų į būrelius, man reikia save vežioti į būrelį“, - juokiasi jis. Ir netrukus priduria, kad didžiausia jo gyvenimo svajonė - susilaukti vaiko. Kažkada svajojęs apie septynis, dabar mielai paimtų ir vieną. Tačiau kol Dievas šitos svajonės neišpildė, energiją nukreipia į vaidmenis ir veiklas.
Pastaruosius ketverius metus aktorius aktyviai buriuojasi. Laisvalaikiu jį galima sutikti prie Trakų ežerų, mat vienoje iš jachtų jis ne šiaip svečias, bet įgulos narys. „Matyt, potraukis vandeniui natūralus, plaukiojo ir mano tėvas, ir brolis“, - LRT laidoje visai neseniai pasakojo Giedrius, po devynių klasių planavęs stoti į jūreivystės mokyklą, bet pasukęs teatro link ir atrandantis panašumo tarp jūrų, banguojančių gyvenime ir teatre.
Po vestuvių Giedrius žada grįžta gyventi į Vilnių, nes pastaruosius metus buvo iš jo pasitraukęs į ramų gamtos prieglobstį šalia Neries. „Gyvenimas žiauriai įdomus“, - šypteli daugelio mylimas aktorius.
Aktorius ir renginių vedėjas Giedrius Savickas pripažįsta, kad praėję metai jam buvo kaip niekad puikūs. „Tai buvo geriausi metai su geriausiu įvykiu gyvenime“, - sako jis. „Geriausiu įvykiu“ aktorius vadina spalio mėnesį įvykusias sutuoktuves su architekte Agata Šilobrit. Paklaustas, ko palinkėtų sau 2018-aisiais, jis sako tiesiai šviesiai: „Trynukų!“
Giedrius Savickas - gausybę apdovanojimų pelnęs kino ir teatro aktorius. Jis pasakoja, kad vienas sunkiausių dalykų, ypač jauniems žmonėms, yra neturėti pilnos šeimos. Kai yra tik mama - pilnatvės nėra, nėra pilnas komplektas. Tau visą laiką to trūks - visą gyvenimą. Tėvo netekęs aštuonerių, jis sako, jog vienas sunkiausių dalykų yra neturėti pilnos šeimos, ypač jauniems žmonėms. Jis taip pat pasakojo, kad jam labai padėjo brolis, kai neteko tėvo. Ir su mokslais padėjo, ir finansiškai. Tarp brolio ir Giedriaus 9 metų skirtumas - jis vyresnis, bet kad ir kiek metų jiems bebūtų - jis visada bus vyresnis brolis.
Aktorius pasakoja, kad kino aikštelėje kartais jautė nuoskaudą, kad per mažai galvojo apie prarastą sūnaus ir tėvo santykį. Vis nebūdavę kada, sako. „Man visada keista girdėti, kai kas nors nebendrauja su savo tėvu ar mama. Vis galvoju, kaip galima šitaip nevertinti to, ką turi?! Filmas man suteikė progą susigrąžinti santykį, atrasti bendrą kalbą“, - sako G. T. Vidmanto komedija „Milijonieriaus jubiliejus“ - jau Lietuvos kino teatruose. Filme vaidina G. Savickas, A. Dapšys.
Giedrius Savickas prisimena, kad vaikystėje patyrė patyčias. „Buvau 5-6 klasėje, kai mama iš Vokietijos Demokratinės Respublikos parvežė ir padovanojo ryškų raudoną sportinį kostiumą. Jis buvo velnioniškai gražus. Stoviu visa ryški, raudona tarp pilkais, juodais sportiniais kostiumais vilkinčių klasiokių ir girdžiu, kai iš galo ataidi „Žiūrėkite, koks raudonas storas pomidoras, ar tik nesprogs?“. Ką reiškia vaikui išgirsti tokią frazę? Buvo tikrai labai labai skauda ir tik laikas padėjo išsikapstyti, išsilaižyti, susitaikyti“, - pasakoja jis.
Tikėjimas
Vis didesnę reikšmę aktoriaus gyvenimui teikia ir tikėjimas. „Kuo toliau, tuo man tikėjimas eina stipriau. Ne dėl to, kad numirsi ir nori į Rojų patekti. O dėl to, kad man tai padeda išlikti žmogumi. Nepasiduoti pasaulio išprotėjimui. Man atrodo, kaip tik dabar mums reikėtų grįžti prie tikėjimo. Dabar visi gražūs, visi kieti, visi daug matė ir viską žino. Labai sunku yra parklupti. Ir aš, kaip vyras, puikybės kartais esu pilnas, garbėtroškos, laikymo save geresniu už kitus. Bet tikėjimas man leidžia taip pukšt - ir atsiklaupti. Pabūti niekuo. Tas yra labai didelė prabanga“, - dalinasi G.Savickas.
Požiūris į Savivertę ir Kritiką
G.Savickas atvirauja, kad nemėgsta į žiūrėti į save: „Aš tik vieną kartą gyvenime selfį esu pasidaręs“. Aktorius nestebi ir savo pasirodymų televizijoje ar teatre. Tačiau grįžtamojo ryšio sulaukia iš ištikimos kritikės - mamos. „Mama viską pasako. Viską žiūri ir sako: prastai šiandien, blogai atrodei, šnirpštei nosį, susikūprinęs. Na ir bandom taisyt. Televizija toks dalykas - jei mamos nebūtų, man būtų labai sunku dirbt televizijoje. Jei žinočiau, kad mamos nėra ir ji nežiūri, sakyčiau: o kam?“ Tačiau pagyrų iš ištikimiausios žiūrovės aktorius sulaukia retai.
Aktorius yra pasakojęs, kad ir plokštelių kartais klausosi atsigulęs ant žemės. „Tik tiek to meniško žmogaus namuose tėra namuose. Tikrai nesu tas menininkas, kuriam nukris rankos, jei padės knygą į šalį. Aš galiu ir skalbinius padžiauti, ir maisto į orkaitę įdėti, ir indus ištraukti iš indaplovės, o siurbti - vien tik mano pareiga“, - patikino G. Ta mano arogancija nebent kartais pasirodo namuose, bet ir tai labai trumpam. Būna, kad spektaklis pasiseka, žmonės ploja, tau malonu, grįžti namo su gėlėmis, iškelta galva, o žmona iškart skuba priminti, jog karūną reikia palikti prieškambaryje.
Vaidmuo Spektaklyje "Tartiufas"
Liepos 17-21 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Tartiufas“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, sėkmingai buvo parodytas viename seniausių ir labiausiai vertinamų Europoje Avinjono teatro festivalyje. Ši Molière‘o komedija dalyvavo pagrindinėje festivalio programoje, kurioje buvo pristatyti garsiausių pasaulio režisierių darbai. Salvijus Trepulis (Orgonas) ir Giedrius Savickas (Tartiufas) kuria puikų apsukrių politikų duetą - pirmasis visai nusivaręs nuo kojų, sekdamas paskui antrąjį ekstremistinėje populistinėje kovoje. Toma Vaškevičiūtė neatsispiriamai įkūnija Elmirą - svaiginančią miesčionę, kuri suvilioja Tartiufą pagal visus naujosios burleskos kodus. Koršunovas nusprendžia Tartiufą paversti juokdariu. Jis nėra tas niekšas apsimetėlis, prie kokio esame pripratę, bet veikiau simpatiškas ir beveik nevėkšla, kuris kaip kvaišas ir juokingas klounas verčia juoktis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
