Jonas Dastikas: Ilgametė „Lifosos“ lyderio biografija ir indėlis į Lietuvos pramonę
Jonas Dastikas - žinomas Lietuvos verslininkas ir vadovas, ilgą laiką vadovavęs vienai didžiausių šalies įmonių, Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“. Jo karjera, pasiekimai ir indėlis į šalies ekonomiką yra verti dėmesio. Ilgametis vadovas savo pavyzdžiu ir filosofija suformavo sėkmingą organizacijos kultūrą.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Jonas Dastikas gimė 1948 m. kovo 17 d. Girgždų kaime netoli Kalvių (Kruonio sen.). Vaikystė buvo sunki. Mokyklą lankė naminiais drabužiais vilkįs. Kolūkis už darbadienius beveik nieko nemokėjo. Todėl tėvai savo vaikų - Jono ir trijų dukrų - ateitį siejo su miestu, jei ne su Kaunu, tai nors su Kaišiadorimis.
Jonas baigė Mičiūnų aštuonmetę, po to Kruonio vidurinę mokyklą. Studijoms pasirinko Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) chemijos mašinų ir aparatų mechanikų specialybę. Baigęs šias studijas, tapo mineralinių trąšų gamybos inžinieriumi technologu.
Karjeros kelias „Lifosoje“
„LIFOSA“ - vienintelė Jono Dastiko darbovietė. Baigus studijas Kauno politechnikos institute, jis gavo paskyrimą dirbti Kėdainių chemijos kombinate. Tai buvo 1970 metais. Tuometinėje Kėdainių chemijos gamykloje jis pradėjo dirbti meistru. Jonas Dastikas kopė karjeros laiptais ir iš meistro tapo mechaniku, skyriaus viršininku, vyriausiuoju mechaniku ir inžinieriumi, direktoriumi, kol galiausiai, po 27 metų karjeros, tapo įmonės generaliniu direktoriumi.
23 metus Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ vadovavęs Jonas Dastikas nuo 2021 m. balandžio 30 d. paliko generalinio direktoriaus pareigas. Turbūt nė pats nesitikėjo, kad į Kėdainius išvyksta iki pat pensinio amžiaus, o ir dabar dar besidarbuojantis. Nepaisant pensinio amžiaus, J. Dastikas išlieka žinomas Lietuvos verslininkas ir vadovas, kurio indėlis į šalies ekonomiką yra neįkainojamas.
„Lifosa“: Pramonės milžinas ir jos plėtra
„Lifosa“ yra respublikos pramonės grandas - mineralinių trąšų gamykla Kėdainiuose. Kas iš Lietuvos gyventojų, ypač žemdirbių, nežino, kad yra tokia „Lifosa"? Pagal produkcijos apyvartą ji trečioji Lietuvoje - po „Mažeikių naftos“ ir Jonavos „Achemos".
Investicijos ir modernizacija
J. Dastiko vadovavimo laikotarpiu įmonėje buvo įgyvendintos didelės investicijos ir modernizacija. Gamybai tobulinti ir darbo našumui didinti nepriklausomybės metais buvo investuota 600 mln. litų. Po privatizavimo „Lifosai“ modernizuoti buvo investuota dar 240 mln. eurų. Per tą laiką visiškai atnaujinta trąšų gamybos technologija, senų įrengimų beliko maždaug 5 proc. Šiuo metu įmonėje dirba 968 darbuotojai.
Gamybos apimtys ir eksportas
Per parą pagaminama produkcijos vidutiniškai beveik už pusantro milijono eurų - tris tūkstančius tonų. Tai trąšos ir pašarų papildai. Pagrindiniai pirkėjai yra belgai, vokiečiai, prancūzai, ispanai, anglai, airiai. Eksportuojama ir į Azijos, Afrikos žemynus, tikimasi, kad produkcija keliaus ir į JAV, kitas Amerikos žemyno šalis. Į Respublikos biudžetą įmonė kasmet sumoka dešimtis milijonų litų (2012 m. - 72 mln. Lt).
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbuotojų skaičius | 968 |
| Metinis indėlis į biudžetą (2012 m.) | 72 mln. Lt |
| Gamybos atliekų kiekis Kėdainiuose | 40 mln. tonų |
| Investicijos modernizacijai (nepriklausomybės metais) | 600 mln. Lt |
| Investicijos modernizacijai (po privatizavimo) | 240 mln. EUR |
Aplinkosauga ir įmonės socialinė atsakomybė
Gamykla užima 360 hektarų plotą. Generalinis direktorius tikina, kad gamykla nėra kenksminga ir neteršia aplinkos. Gamykloje yra žmonių, dirbančių joje po 25-30 ir daugiau metų, o kai kurie beveik po 50 metų. Naujausios technologijos užtikrina sveiką aplinką. Gamykla visą miestą aprūpina elektros energija. Važiuojantys per miestą mato kalnus gamybos atliekų. J. Dastikas tikina, kad gamtai jos nepavojingos. Prie Kėdainių tokių atliekų susikaupė 40 milijonų tonų.
„Lifosos“ savininkai
100 proc. „Lifosos“ akcijų valdo Šveicarijoje registruota „Eurochem Group“. Kėdainių chemijos gamyklą per susijusias bendroves Rusijoje ir Kipre valdo baltrausių kilmės Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka. Jis užima 88 vietą žurnalo „Forbes“ sudaromame turtingiausių planetos gyventojų sąraše, o jo turtas vertinamas 15,5 mlrd. eurų.
Vadovavimo filosofija ir lyderystės bruožai
J. Dastiko vadovavimo stilius yra apibūdinamas kaip demokratinis autoritarinis - maždaug per vidurį, tačiau jam svarbiau pirmasis. Jis laiko, kad sugebėjo dirbti vienodai gerai ir sovietiniais laikais, ir įmonę privatizavus. Jis mano, kad vadovas privalo atsižvelgti į kolegų nuomonę, tačiau visuomet sprendimus turi priimti pats. Vienas iš svarbiausių lyderio bruožų - rodyti asmeninį pavyzdį.
„Lifosa“ buvo ir yra lietuviška gamykla, - sako generalinis direktorius. - Ją projektavo Maskvos, Tulos ir Lietuvos inžinieriai, tačiau statė Kėdainių statybos valdyba. Absoliuti darbuotojų dauguma - vietiniai gyventojai. Jau tarybiniais laikais visa vidaus raštvedyba buvo vedama lietuvių kalba. Esame visiškai savarankiški - gamyklos savininkai į mūsų vidaus reikalus nesikiša.
Lyderystės ir darbuotojų atrankos principai
J. Dastiko nuomone, svarbiausi lyderystės bruožai yra kompetencija, gebėjimas teisingai ir greitai priimti konkrečius sprendimus. Jis pabrėžia, kad svarbu auginti lojalumą, o žmonės tai įvertina. Įmonės valdymo strategija orientuota į 3-5 metus į priekį, ypatingą dėmesį skiriant techniniam gamybos lygiui.
Esminiai kriterijai, pagal kuriuos įmonėje atsirenkami darbuotojai, yra noras dirbti. Kaip tai daryti - išmokoma. Svarbesni yra charakterio bruožai, o ne išsilavinimas. Visada norima įdarbinti kėdainiečius, nes atvažiavę iš didmiesčių greičiausiai ilgai neužsibus mažame miestelyje. Įmonėje netoleruojami žalingi įpročiai, pataikavimas ir nenoras dirbti.
Verslo filosofija
J. Dastikas vadovaujasi filosofija, kad reikia pažinti ir perprasti verslą, antraip nieko gero nenuveiksi. Jis teigia, kad užsibrėžtus tikslus reikia įvykdyti. Jo kredo - normaliai gyventi, nedaryti blogo kitam ir pačiam sau, tada bus viskas gerai.
Visuomeninė veikla ir asmeniniai pomėgiai
Jonas Dastikas taip pat žinomas dėl savo indėlio į Lietuvos krepšinį. Jis aktyviai dalyvavo remiant ir populiarinant šią sporto šaką. Būdamas „Lifosos“ generaliniu direktoriumi, J. Dastikas įteikė 1 000 litų premiją "LMKL snaiperės" konkurso nugalėtojai Elai Briedytei.
„Lifosa“, vadovaujama J. Dastiko, prisidėjo ir prie Kėdainių miesto infrastruktūros plėtros. „Šiam jubiliejui pažymėti statome Kėdainių sporto areną, kuriai skiriame apie 20 milijonų litų,“ - sakė J. Dastikas, kalbėdamas apie gamyklos penkiasdešimtmetį.
Klausiamas apie pomėgius, „Lifosos“ vadovas susimąsto ir teigia, kad jo hobis yra darbas. Jam patinka konstravimas ir technologijų tobulinimas. Net ir per atostogas jis užsuka į įmonę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
