Antano Matusos profesinė veikla: nuo Lietuvos policijos mokyklos iki konsultacinės lyderystės „Modus Mutaris“
Antanas Matusa yra profesionalas, aktyviai veikiantis tiek valstybiniame sektoriuje, prisidėdamas prie policijos pareigūnų ugdymo, tiek verslo konsultacijų srityje, vadovaudamas bendrovei UAB „Modus Mutaris“. Jo patirtis apima platų spektrą - nuo praktinių mokymų organizavimo iki strateginio verslo valdymo konsultacijų.
Antanas Matusa Lietuvos policijos mokykloje
Antanas Matusa eina viršininko pavaduotojo pareigas Lietuvos policijos mokykloje, kuri yra įsikūrusi Kauno rajone, Mastaičių gyvenvietėje. Šių metų balandžio 23 dieną grupė LPVA Kauno filialo narių apsilankė šioje mokykloje. Algirdas Kaminskas papasakojo, jog Lietuvos policijos mokykla Mastaičiuose pradėjo savo veiklą nuo 2014 metų balandžio mėnesio, įvardijo mokyklos misiją bei tikslus ir išreiškė viltį, jog siekis 2020 metais mokyklai gauti kolegijos statusą bus įgyvendintas.
Viršininko pavaduotojas Antanas Matusa išsamiai supažindino su policijos pareigūnų parengimo programomis, mokymo baze bei dėstytojų personalu. Romas Oželis policijos veteranams pristatė logistikos subtilybes, sprendžiant įvairių policijos mokyklos pastatų renovacijos klausimus. Modernių technologijų pagalba pademonstravo, kur bus įrengta šaudykla, ekstremalaus vairavimo poligonas ir kiti svarbūs objektai. Policijos mokyklos viršininkas ir pavaduotojai išsamiai atsakė ir į smalsių veteranų klausimus. Lietuvos policijos mokyklos vadovybei už šiltą priėmimą policijos veteranų vardu padėkojo LPVA Kauno filialo valdybos pirmininkas A.Gaižauskas: “- Tokie susitikimai padeda geriau orientuotis policijos bendruomenės gyvenime.“
UAB „Modus Mutaris“ veikla ir indėlis
Antanas Matusa taip pat yra bendrovės UAB „Modus Mutaris“ direktorius. Įmonė buvo įkurta 2020-08-18 ir jos teisinis statusas yra Veikiantis. Pagrindinė įmonės veikla - Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (70.20.00 - EVRK 2.1).
Įmonės veiklos tikslai ir finansiniai rodikliai
UAB „Modus Mutaris“ veiklos tikslai, nurodyti juridinių asmenų registre, yra platūs ir apima įvairias konsultavimo ir švietimo sritis:
- Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla;
- Konsultacinė valdymo veikla;
- Švietimas;
- Švietimui būdingų paslaugų veikla;
- Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas;
- Bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo veikla;
- Posėdžių ir verslo renginių organizavimas.
Bendrovė valdoma 1 akcininko, atstovavimo teisė - Vienasmenis atstovavimas. Įmonės registracijos adresas yra Druskininkai, Antakalnio g. 5-5, LT-66117.
Remiantis finansiniais duomenimis, 2025 metais UAB „Modus Mutaris“ pardavimo pajamos buvo 195 062 EUR, o grynasis pelnas siekė 44 309 EUR. 2026-04-10 duomenimis, įmonėje dirbo 3 darbuotojai. Įmonės Pre-Score* reitingas yra B, kas rodo aukštą įmonės patikimumą.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Pardavimo pajamos | 195 062 EUR |
| Grynasis pelnas | 44 309 EUR |
| Darbuotojų skaičius (2026-04-10) | 3 |
| Įstatinis kapitalas | 2 500,00 EUR |
Nuotolinio darbo transformacija ir konsultacinės įžvalgos
„Modus Mutaris“ yra jauna, auganti organizacija, kuri siekia užpildyti spragą kompleksiniame požiūryje į pokyčius ir jų įgyvendinimą. Įmonė sukūrė pažangią „Modus Mutaris“ pokyčio kokybės metodiką, kurios unikalumas slypi kompleksiniame požiūryje į pokytį, dėmesyje praktinėms pokyčio įgyvendinimo priemonėms, pokyčio tvarumo užtikrinimui ir pokyčio finansavimui. Ši metodika leidžia įmonei teikti vertingas įžvalgas ir sprendimus įmonėms, susiduriančioms su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip nuotolinio darbo integravimas.
Pandemija suveikė kaip nuotolinį darbą paspartinęs katalizatorius - daugelis buvo tiesiog priversti dirbti nuotoliniu būdu. Nors ikipandeminiame pasaulyje daugelis valstybės įstaigų vidaus taisyklėse buvo apsirašę nuotolinio darbo tvarkas, tačiau jis nebuvo dažnai praktikuojamas. Ir vos per porą savaičių dideli ir brangūs ofisai, fizinės darbo vietos, tiesioginis kontaktas, fiksuotos darbo valandos ir panašūs dalykai nuplaukė į antrą planą. Lengviausiai prisitaikė tos valstybės įstaigos, kurios dar iki pandemijos plačiai naudojo informacines technologijas, turėjo minimalų kiekį (arba visai neturėjo) popierinių dokumentų.
Sėkmingai veiklai karantino laikotarpiu įtakos turėjo ir vadovų bei darbuotojų nuostatos, mąstymo lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie naujos realybės. Nuotolinis darbas nėra vien tik leidimas darbuotojams daugiau veiklos atlikti ne biure. Tuo pačiu tai ir nauda įstaigai. Beje, labai konkreti ir apčiuopiama. Visų pirma - sprendžiama trūkstamų darbo vietų problema ir taupomi biuro išlaikymo kaštai. Tai ypač aktualu didelėms įstaigoms, įsikūrusioms sostinėje ar didžiuosiuose miestuose.
Derinant darbą biure su nuotoliniu darbu galbūt pakaktų 2 darbo vietų 3 darbuotojams? O gal 1 darbo vietos 2 darbuotojams? Toks darbo organizavimas taip pat padėtų spręsti ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Kai darbuotojas visą laiką turi dirbti tik biure, tai tokia įstaiga bus patraukli darbuotojams, gyvenantiems ne toliau kaip 30-50 km nuo darbo vietos. O jeigu į biurą reiktų atvažiuoti dvigubai rečiau? Matyt, potencialus darbuotojų paieškos spindulys išsiplėstų kone dvigubai. Ir tikėtina, kad tie darbuotojai, gyvendami mažesnėse vietovėse bei dirbdami didesniame mieste, būtų labiau lojalūs įstaigai, labiau vertintų savo darbo vietą. Juk atlyginimas ir didmiesčio gyventojui ir darbuotojui iš periferijos būtų mokamas toks pats.
Galimybė veiksmingiau įgyvendinti regioninę politiką
Valstybės įstaigų atveju toks darbo organizavimas taip pat yra puiki proga aktyviau įgyvendinti regioninę valstybės politiką. Jeigu kvalifikuoto darbuotojo, gyvenančio atokesnėje Lietuvos vietoje darbas gali būti organizuojamas biure ir nuotoliniu būdu, visiškai nebūtina steigti didelės įstaigos filialų kiekviename miestelyje. Lanksčiai derinant nuotolinį darbą su darbu biure, įstaigai, veikiančiai visos šalies mastu, pakaktų 3-4 biurų, kad joje dirbti būtų patrauklu praktiškai bet kur Lietuvoje gyvenančiam darbuotojui. O ir įstaigai 3-4 didesnių biurų administravimas yra ženkliai paprastesnis ir pigesnis nei 10 ar 15 mažesnių.
Žinoma, toks veiklos organizavimas įstaigai yra iššūkis. Reikia atitinkamai pritaikyti darbo vietas, įsivertinti naudojamą kompiuterinę ir organizacinę techniką, naudojamas informacines sistemas, jų pasiekiamumą, duomenų saugumą, peržiūrėti darbuotojų komunikavimo, veiklos rezultatų kontrolės sistemas, ugdyti nuotolinio darbo kultūrą, darbuotojų sąmoningumą. Galų gale, reikia atsakyti sau į klausimą, ar apskritai viena ar kita veikla gali būti vykdoma nuotoliniu būdu. Taip pat reikia neatmesti rizikos, kad dėl mišraus darbo organizavimo gali sumažėti darbuotojų bendrystės jausmas. Kasdienio bendravimo trūkumą galėtų kompensuoti geresnis darbuotojų pasitenkinimas darbu dėl galimybės dalį darbo atlikti nuotoliniu būdu, aktyvesnė vidinė įstaigos komunikacija ir nuolatinis dėmesys įstaigos vertybių puoselėjimui.
Didelė dalis inovatyvaus verslo šiuos klausimus jau sprendžia. Pandemija mums pridarė daug žalos, tačiau taip pat atvėrė naujų galimybių - gal verta jas išnaudoti?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
