Placentos Sandara, Funkcijos ir Reikšmė Vaisiaus Vystymuisi

Placenta - tai vaisiaus vešliojo choriono ir gimdos pamatinės atkrintančios plėvės darinys. Šis laikinas organas, susiformuojantis nėštumo metu žinduolių organizme, yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Per placentą motinos organizmas aprūpina besivystantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, o iš vaisiaus pašalinami medžiagų apykaitos produktai.

Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių, nes lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.

Placentos Formavimasis ir Sandara

Placentos Vystymasis

Placenta pradeda formuotis ankstyvoje nėštumo stadijoje, kai apvaisintas kiaušinėlis (zigota) implantuojasi į gimdos sienelę. Ji pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnys. Šis išorinis placentos sluoksnis turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai, pavyzdžiui, padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Galutinai placenta susiklosto ir subręsta tik ketvirtą mėnesį.

Placentos Morfologija

Žmogaus placenta yra disko formos. Susiformavusi placenta būna maža, bet galinga - jos skersmuo apie 18-23 cm, storis 2-4 cm, ir ji sveria apie 500-600 gramų, kas sudaro apie šeštadalį vaisiaus svorio. Nors kai kurie duomenys nurodo, kad žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g. Ji užima apie 20-30 proc. gimdos paviršiaus ploto.

Apie placentos dydį ir masę galima pateikti apibendrintą informaciją:

Placenta susideda iš dviejų dalių: motininės ir vaisiaus. Motininę dalį sudaro pakitusi gimdos gleivinė, o vaisiaus - chorionas (vienas iš gemalo dangalų). Šios dvi dalys glaudžiai susijungia, sudarydamos vientisą organą.

Placentos ir Vaisiaus Jungtis

Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55-60 cm ilgio ir turi dvi virkštelines arterijas bei vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.

Placentos Funkcijos

Placenta atlieka daugybę svarbių funkcijų, būtinų normaliam vaisiaus vystymuisi, todėl ji yra vienas organas, turintis daugybę funkcijų.

Medžiagų Apykaita ir Mityba (Maitinamoji Funkcija)

Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Motinos kraujas, kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą, perduoda gyvybei reikalingas medžiagas: deguonį, vandenį, vitaminus, aminorūgštis, riebalų rūgštis. Placenta perneša iš motinos kraujo į vaisiaus kraują visas reikalingas maisto medžiagas - gliukozę, aminorūgštis, riebalus, vitaminus ir mineralines medžiagas. Deguonies tiekimas taip pat vyksta per placentą - ji perneša deguonį iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, kuris būtinas ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį.

Iš vaisiaus kraujo motinai atiduodami šalintini medžiagų apykaitos produktai: anglies dvideginis, šlapalas, šlapimo rūgštis, bilirubinas ir kt. Placenta pašalina iš vaisiaus kraujo medžiagų apykaitos produktus (anglies dioksidą, šlapalą ir kt.) ir perneša juos į motinos kraują, iš kur jie pašalinami per motinos organus. Visos medžiagos pernešamos pasyviosios ir aktyviosios pernašos būdu.

Kraujo Cirkuliacija Placentos Sistemoje

Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600-700 ml kraujo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę! Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo.

Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.

Endokrininė Funkcija

Placenta - endokrininis organas, laikinoji vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Ji atlieka hormoninę funkciją, gamindama įvairius hormonus, tokius kaip estrogenai, progesteronas, placentos laktogenas ir kt., kurie būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi.

Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą. Estrogenai - tai lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, nedideliais kiekiais - antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą. Estrogenai kartu su progesteronu svarbūs nėštumui ir gimdymui.

Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo. Tai steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Be to, nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.

Apsauginė ir Imuninė Funkcija

Placenta atlieka svarbią apsauginę funkciją, veikdama kaip barjeras, saugantis vaisių nuo daugelio kenksmingų medžiagų ir infekcijų. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kurios medžiagos, tokios kaip alkoholis, narkotikai ar tam tikri virusai, gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.

Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20-24 nėštumo savaitę. Taip sukuriamas pasyvus imunitetas, kuris saugo naujagimį pirmuosius kelis jo gyvenimo mėnesius. Nors toks imunitetas yra laikinas, nes po kiek laiko sumažėja ar išnyksta antikūnų skaičius kraujyje, kadangi pats organizmas jų nesintetina, jis yra gyvybiškai svarbus ankstyvoje gyvenimo stadijoje.

Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką, padėdama taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

Įdomūs Faktai apie Placentą

Placentos Kilmė

Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.

Savaime Pasišalinantis Organas

Tai vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi, ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu.

Kamieninės Ląstelės ir Medicininės Galimybės

Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.

Placenta taip pat gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas, ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai. Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.

Placentos įtaka Dvynių Nėštumui

Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras.

Placentos Pirmeiga (Placenta Praevia): Patologija ir Valdymas

Nėštumo metu placenta yra gyvybiškai svarbus organas, aprūpinantis augantį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis iš mamos kraujo per virkštelę. Paprastai ji prisitvirtina prie gimdos sienelės viršutinėje ar šoninėje dalyje. Tačiau kartais nutinka, kad placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia).

Placentos Pirmeigos Apibrėžimas ir Tipai

Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką.

Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:

• Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Kraštinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
• Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.

Priežastys ir Diagnozavimas

Manoma, kad placentos pirmeiga dažniausiai vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt.

Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį), kuris yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.

Simptomai ir Rizikos

Visų pirma placentos pirmeigos pagrindinis simptomas yra kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai yra neskausmingas. Jį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja.

Pagrindinis pavojus, susijęs su placentos pirmeiga, yra staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.

Nėštumo Priežiūra ir Gimdymas esant Placentos Pirmeigai

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė:

• Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
• Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba).
• Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
• Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
• Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.

Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:

• Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios.
• Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.
• Ligoninės lygis: Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje, kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei: prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas), prasidėjo reguliarūs sąrėmiai, ar atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas. Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.

tags: #biologijos #egzaminas #placenta

• Teisinis tėvystės ir motinystės reguliavimas
• Viskas apie vaikų vėžio diagnostiką ir gydymą
• Pirmosios pagalbos veiksmai užspringus vaikui
• kaip suorganizuoti darželio tematikos šventę
• Bėgantys nepilnamečiai Lietuvoje