Kas yra žydas: tapatybės, kilmės ir religijos debatų analizė
Žydai (hebr. יְהוּדִים , tar. jehudím) - tai semitų tauta, kurios istorija ir tapatybės apibrėžimas kelia daugybę religinių, socialinių ir politinių debatų. Atsakyti į klausimą „kas yra žydas?“ (hebr. מיהו יהודי Mihu Jehudi ?) nėra paprasta, o šis posakis tapo itin populiarus po Izraelio įkūrimo 1948 metais. Žydų tapatybė dažnai siejama tiek su etnine kilme, tiek su judaizmo išpažinimu, todėl skirtingais vertinimais žydai pasaulyje sudaro apie 13-15,8 mln. žmonių, kas atitinka vos 0,2 proc. visų planetos gyventojų.
Kilmė ir istorinis kontekstas
Žydų protėviai siejami su Egipte minimomis semitų gentimis šasu ir habiru, kurios Nilo slėnyje gyveno II tūkst. pr. m. e. Su jais susijęs ir seniausias žydų savivardis - hebrajai. Tradiciškai žydų protėviu laikomas Abraomas, kuris galėjo būti vienos Vakarų semitų klajoklių genties, gyvenusios kažkur Viduržemio jūros ir Mesopotamijos, vadovas. Vėliau, anot legendinės istorijos, apie XII a. pr. m. e. vedami Mozės, jie pabėgo iš Egipto nelaisvės ir užkariavo Pažadėtąją žemę - Palestiną.
Šiame regione žydai sukūrė galingiausią savo istorijoje valstybę - Izraelį, nuo kurio vėliau atskilo Judėja. Būtent iš „Judo“ vardo kilo pavadinimas „žydas“. Iš pradžių jis buvo naudojamas apibūdinant tik Judo genties narius, tačiau vėliau terminas tapo taikomas visiems Judo karalystės gyventojams - Judo, Benjamino ir Levio gentims.
Kas yra žydas pagal judaizmą?
Nors nėra vienodo supratimo, kaip apibrėžti žydų tapatybę, pagal rabinišką judaizmą ir Halachą - žydų filosofiją bei įstatymus - žydas yra tas, kuris gimė žydų šeimoje arba kurio motina yra žydė. Tokia nuostata numatyta ir Izraelio įstatymuose. Visgi kai kurie rabinai teigia, kad tai nesusiję su tikėjimu: žmogus gali būti „biologinis“ žydas, tačiau neturėti jokio ryšio su judaizmu, jei nesilaiko Toros mokymų.
Pagrindinės žydų tapatybės sampratos:
- Religinė: Judaizmo išpažinėjai, besilaikantys 613 įsakymų (Mitzvot).
- Etninė: Asmenys, gimę žydų šeimoje pagal motinos liniją.
- Socialinė: Bendruomeninė tauta, kurią vienija kultūra, papročiai ir bendra istorija.
| Kriterijus | Apibūdinimas |
|---|---|
| Etninis | Gimimas žydų šeimoje, motinos žydės statusas. |
| Religinis | Atsivertimas į judaizmą arba praktikuojantis tikėjimas. |
| Kultūrinis | Ryšys su hebrajų kalba, tradicijomis ir bendruomene. |
Modernūs iššūkiai ir diskriminacijos klausimai
Klausimas, kas yra žydas, tampa itin aktualus ir teisinėse bylose. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyko teismo procesai, kai buvo ginčijamas teisėtumas nustatyti „žydiškumą“ pagal etninį kriterijų (motinos statusą) priimant vaikus į mokyklas. Apeliacinis teismas yra išreiškęs poziciją, kad klasikinis judaizmo nustatymas gali būti diskriminuojantis, jei jis ignoruoja asmens savęs identifikaciją ar praktikuojamą tikėjimą.
Šiandien pasaulyje egzistuoja įvairios judaizmo formos - ortodoksai, konservatoriai, reformatai, rekonstrukcionistai ir humanistai, o kiekviena iš šių krypčių turi savitą požiūrį į tapatybės nustatymą. Nepaisant to, žydų tauta išlieka bendruomenine tauta, kurią vienija ne tik religija, bet ir unikalus indėlis į pasaulio istoriją, filosofiją bei mokslą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
