Kūdikio Maitinimo Sunkumai: Nepakankamo Maisto Požymiai, Priežastys ir Ką Daryti

Kūdikiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 valandas po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Daugiau nei pusė kūdikių, ypač pirmąjį pusmetį, patiria vienokių ar kitokių virškinimo sutrikimų. Laimei, jie laikini ir neturi įtakos mažylio raidai. Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 procentų kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja, pavyzdžiui, nuo 6 mėnesių.

Nepakankamo Maisto ir Virškinimo Sutrikimų Požymiai

Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 procentų pirminio svorio. Tačiau, jei kūdikiui užtenka maisto - motinos pieno arba pieno mišinio - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti. Įsitikinti, ar svoris auga, ar neauga, galima tik pasvėrus. Gimimo svoris atsistato per pirmąsias 10 dienų po gimimo. Per parą sveikas, dažnai žindantis ir gaunantis savo mamos pieno naujagimis priauga 15-40 gramų.

Tuštinimosi Ypatumai

• Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives. Mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
• Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva.
• Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti: nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas).

Atpylinėjimas ir Vėmimas

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Maždaug 50-60 procentų kūdikių iki 6 mėnesių bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną.

Kūdikis atpilti gali, jei čiulpdamas įtraukia per daug oro. Kartais tai susiję su čiulptuko angos dydžiu (ji per maža arba per didelė). Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją). Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.

Kūdikio Elgesio Pasikeitimai

• Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus.
• Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, tai gali būti užkietėjimo ženklas.
• Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, būtina atkreipti dėmesį.
• Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui.

Dažniausios Virškinimo Trakto Problemos ir Jų Priežastys

Mamos dažnai susiduria su kūdikių pilvo diegliais, vidurių pūtimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, maisto atpilinėjimu. Dr. Vaidotas Urbonas teigia, kad virškinamojo trakto problemos pasireiškia apie 10-15 procentų kūdikių ir dažniausiai išnyksta su amžiumi.

Pilvo Diegliai (Kolikos)

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 valandas per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.

Iki šiol nėra žinoma, kas konkrečiai sukelia pilvo dieglius, todėl ir vieno tinkamiausio gydymo būdo nėra. Mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę.

Pilvo Pūtimas

Vidurių pūtimas - tai negalavimas, kurio metu dujos kaupiasi žarnyne. Dažniausiai pilvuką pučia dėl to, kad kokia nors maisto medžiaga lieka nesuvirškinta iki galo ir viduje rūgsta, pūva, dėl to žarnyne susikaupia dujų. Vieniems tos dujos išeina be didelių problemų, kitiems - užsilieka ir dėl to išpučia pilvą, o tai jau kelia diskomfortą, gal net skausmą. Maitinančios krūtimi mamos mityba turi reikšmės šiam kūdikio negalavimui, todėl kartais maisto racioną tenka koreguoti. Manoma, kad dažniausiai pilvo pūtimą sukelia pieno produktai, vaisiai, medus, egzotiniai augalai.

Viduriavimas

Viduriavimas - tuštinimasis skystomis ar vandeningomis išmatomis kelis kartus per dieną. Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą. Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Viena dažniausių viduriavimo priežasčių - virškinamojo trakto infekcija, plintanti per maistą, vandenį, kontakto metu. Infekciją sukelia įvairūs mikroorganizmai - virusai, bakterijos, parazitai. Priežasčių taip pat yra aibė: buvęs gydymas antibiotikais, higienos trūkumas, kelionės į egzotines šalis. Dažniausiai serga vaikai iki 2 metų.

Vidurių Užkietėjimas

Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Neretai pieno mišiniuose esančius karvės pieno baltymus kūdikio fermentai skaldo silpniau, todėl nepakankamai suvirškinti baltymai gali kietinti vidurius.

Maisto Alergijos ir Netoleravimas Kūdikiams

Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Be to, šių sutrikimų pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai ir ne visada teisingai. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą. Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus - nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla.

Alergija Pienui

Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, dažniausiai kazeiną ar išrūgų baltymus. Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose esančių panašių baltymų. Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Tik apie 2-7,5 procento kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6-8 metai.

Apie 90 procentų alergijos sukelia pieno produktai (ypač karvės pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir t.t.), kiaušiniai ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui. Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną.

Laktozės Netoleravimas

Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė. Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.

Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo.

Laktozė yra svarbiausias pieno angliavandenis, dar vadinamas pieno cukrumi, suteikiantis skonio ir energijos. Tačiau kai kurių kūdikių fermentai, skaldantys laktozę, yra per silpni, tad ją virškina sunkiau. Žarnyne besikaupianti nesuvirškinta laktozė gali sukelti pilvo pūtimą ir dieglius. Kaip ir minėta, produktai, turintys laktozės, įtakoja cukraus lygio kraujyje svyravimus.

Alergijos Pienui ir Laktozės Netoleravimo skirtumai

Nebrandi Kūdikių Virškinimo Sistema

Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.

Celiakija

Celiakija yra autoimuninė liga, kurią sukelia trys grūdinės kultūros - kviečiai, rugiai ir miežiai. Negalavimai pasireiškia plonajame žarnyne, tačiau liga gali pažeisti ir kitus vidaus organus. Išplisti gali į skydliaukę, kasą, kepenis, sąnarių sistemą, netgi smegenis. Deja, tai liga visam gyvenimui. Kūdikiams ji pasireiškia sulėtėjusiu augimu, tokie vaikai tuštinasi nedažnai, tačiau ypač gausiai. Charakteringas simptomas yra atsikišęs, išsipūtęs pilvas, būdinga mažakraujystė (geležies trūkumas). Vienintelis gydymo būdas - griežta dieta, kuri yra labai efektyvi. Trupinėlis duonos per dieną jau yra labai kenksmingas. Genetika turi didelę reikšmę šios ligos raidai. Tai gana dažna liga.

Ką Daryti: Sprendimai ir Patarimai

Žindymo Principai

Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Pirmą kartą prie krūties naujagimis priglaudžiamas, kai tik perrišama virkštelė. Naujagimis glaudžiamas prie krūties kas 2-3 valandas, pagal gimusiojo norą. Skrandis išsituština per 1-4 valandas, todėl noras žįsti atsiranda pačiu įvairiausiu laiku. Kuo dažniau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko, prašys valgyti, tuo geriau, nes poreikis skatina pieno gamybą. Leisti visiškai ištuštinti krūtį (tai gerai žindantis kūdikis padaro per 15-20 min.) ir tik tuomet, kai pienas beveik nebeteka, pasiūlyti kitą krūtį. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo.

Maitinančios Mamos Mityba

Maitinančios krūtimi mamos mityba turi reikšmės kūdikio negalavimams. Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Jei mama vaikelį maitina krūtimi, jos pačios mityba taip pat gali turėti įtakos atžalos savijautai. Kai aptinkama, kokių produktų netoleruoja kūdikis, paprastai maitinančiai mamai skiriama dieta. Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas.

Pieno Mišinių Pasirinkimas ir Paruošimas

Kai trūksta motinos pieno, kūdikiui duodama pieno mišinio. Tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su gydytoju. Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai. ES mišiniai gaminami pagal griežtus standartus, kuriuose atskirų juose esančių medžiagų kiekis svyruoja tik standarto leistinose ribose. Dėl to mišinių skonis ir kvapas šiek tiek skiriasi. Pieno mišiniai duodami tuomet, kai kūdikis rodo alkio signalus.

Mišiniui gaminti tinka virintas vandentiekio vanduo. Jei naudojamas šachtinio šulinio vanduo, jis kiekvieną pavasarį, rudenį turi būti patikrintas dėl cheminės ir bakteriologinės taršos. Virinimas nesumažina cheminės taršos. Kūdikių maistui gaminti netinka vanduo, kuriame nitratų koncentracija didesnės nei 10 mg/l, nitritų - 0,002 mg/l, fluoridų - 0,5 mg/l, kalcio - 100 mg/l. Mišiniui gaminti netinka mineralinis vanduo, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l. Pradarytame vandens butelyje greitai apsigyvena įvairūs mikroorganizmai, esantys aplinkoje.

Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį. Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų, o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene.

Papildomo Maisto Įvedimas

Papildomo maisto pasiūloma tik tuomet, kai kūdikiui sueina 4 mėnesiai, tam kūdikis turi būti subrendęs. Kiekvienas kūdikis subręsta individualiai. Daugumai kūdikių papildomo maisto duodama tarp 4-6 mėnesių. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi jo maisto dalis. Reikia pamažu, kantriai pratinti prie pirmojo papildomo maisto. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto davimas.

• Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinkite pamažu, iš pradžių duokite 3-4 arbatinius šaukštelius, ne daugiau, kaip 1 valgomąjį šaukštą. Po 2-3 parų papildomo patiekalo kiekį padidinkite 1 valgomuoju šaukštu.
• Kiekvienas naujas patiekalas turi savo skonį, kvapą, konsistenciją, kurie ne visuomet kūdikiui iš karto patinka.
• Jeigu valgytojas, palaikęs burnoje tirštesnį maistą ramiu veidu išstumia iš burnos, tai dar nereiškia, kad patiekalo jis netoleruoja. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai kūdikis nesugeba praryti tirštesnio maisto arba jam nepatiko jo skonis.
• Papildomo maisto nesaldinkite, nesūdykite, nedėkite jokių prieskonių. Nenaudokite jokios prievartos maitindami - neraginkite, kad daugiau suvalgytų. Leiskite kūdikiui valgyti tiek, kiek jis nori, nes tik pats kūdikis žino, kiek jam kiekvieną kartą suvalgyti.

7 mėnesių ir vyresniems kūdikiams 1-2 kartus per dieną tarp maitinimų duokite užkandžių (nekietų vaisių, virtų daržovių, duonos). Užkandžiai - tai nekietas rankute suimamas valgis. Mažylis, kišdamas į burną rankute suimamą maistą, mokosi jį kramtyti. Kol neturi 16 dantukų, kūdikis maistą trina dantenomis. Maistą įsikišti į burną ir jį trinti dantenomis 8-12 mėnesių kūdikiui yra labai įdomus ir malonus užsiėmimas.

Kiaušiniai ir aliejus

Tinka tik švieži, kietai virti, vidutinio dydžio vištos kiaušiniai, virti ne trumpiau 5-7 minutes. Iš pradžių košei pagardinti užtenka ¼ vištos kiaušinio. Po 7-10 dienų galima duoti ½ kiaušinio. Kiaušinio duokite 2 kartus per savaitę. Tiks ir 3 minutes virti putpelės kiaušiukai. Iš pradžių jų duodama pusė, vėliau - visas kiaušiukas. Geriau tinka natūraliais pašarais, t.y. nekombinuotais pašarais, maitintų vištų ir putpelių kiaušiniai.

Geriausiai tinka pirmo šalto spaudimo aliejus, išgaunami mechaninio spaudimo būdu, kai žaliava nekaitinama ir neveikiama jokiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausiai tinka linų sėmenų aliejus, po to - alyvuogių, rapsų. Aliejumi gardinamos košės - pirmąsias 5-6 dienas jo į košę įdedama 1/3 arbatinio šaukštelio, po to 5-6 dienas ½ arbatinio šaukštelio, dar vėliau - ne daugiau kaip 5 ml. Tuomet, kai košė gardinama aliejumi, į ją nedėkite kiaušinio, ir atvirkščiai. Kokybiškas šalto spaudimo aliejus yra gero specifinio skonio, nekartus.

Sultys ir medus

Sulčių galima duoti suėjus vieneriems metams, tik iš puoduko ir ne daugiau kaip 150 ml kelis kartus per dieną. Tinka tik šviežiai pagamintos iš kokybiškų uogų, vaisių ar daržovių išspaustos ir prieš pat davimą per pusę atskiestos virintu vandeniu sultys. Dėl rizikos užsikrėsti itin sunkios ligos botulizmo sukėlėjų sporomis, kurių gali pasitaikyti meduje, jo, kol nesukanka vieneri metai, negalima duoti.

Apetito Mažėjimas Pirmųjų Metų Pabaigoje

Kodėl pirmųjų metų pabaigoje mažėja kūdikių apetitas? Augdamas kūdikis aplinkoje vis daugiau ir daugiau atranda naujų, jį dominančių daiktų, reiškinių. Dėl to sumažėja domėjimasis valgiu. Kadangi pirmųjų metų pabaigoje tinkamai maitintas kūdikis jau suvokia daug įvairių skonių, maisto įvairumą, jis pasidaro išrankesnis patiekalams. Visa tai natūralu. Apetitas pablogėja susirgus ir ligos metu. Po ligos apetitas atsistato.

Bendrieji Patarimai ir Kada Kreiptis į Gydytoją

Virškinimo Sutrikimų Valdymas Namuose

• Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
• Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
• Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
• Paleiskite ramią muziką arba patys pabandykite mažyliui padainuoti, paniūniuoti. Paimkite mažylį ant rankų.
• Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėnesių per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.
• Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
• Neramiesiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
• „Baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje gali padėti nuraminti vaiką.

Gydant viduriavimą svarbu atkurti prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį. Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių. Mamos piene esančios prebiotinės skaidulos skatina gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Jos storojoje žarnoje suskaldo maisto medžiagas, stiprina žarnos gleivinės apsauginį barjerą, trukdantį patekti alergenams, aktyvina žarnų peristaltiką, minkština išmatas. Kai kurie pieno mišiniai yra papildyti ypatingomis skaidulomis, kurios atkartoja mamos pieno prebiotinį poveikį. Probiotikai teigiamai veikia žarnyno imuninę sistemą, atstato jo mikrobiotą, reikalingas bakterijas, saugo nuo žarnyno infekcijų.

Kada Kreiptis į Gydytoją

Apie kūdikį varginančius virškinimo sutrikimus reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju ar slaugytoja. Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėnesių, visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.

Į gydytoją reikia kreiptis esant ūmiam viduriavimui, negerėjant būklei per 48 valandas, o jei vaikas mažas (0-2 metų amžiaus) ir tampa vangus, atsisako gerti, reikia kreiptis ir anksčiau. Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei ligonis viduriuoja su krauju, atsiranda stiprus pilvo skausmas. Jei pastebite pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų).

Kiekvienas kūdikis yra unikalus, todėl norint išsiaiškinti, kas sukelia Jūsų mažylio virškinimo bėdas, gali tekti padirbėti kaip tikram detektyvui. Kartais pravartu rašyti dienoraštį, kuriame reikėtų nurodyti „įkalčius“, t.y., simptomus ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, tai gali padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti diagnozę.

tags: #jei #kudikiui #truksta #maisto

• Aborto metodai ir procedūros
• Kaip organizuoti „Neįtikėtinus metus“ tėvystės įgūdžiams stiprinti
• Saugus darbas prie kompiuterio nėščiosioms
• Sveikos gyvensenos pagrindai vaikams
• parama vaikams po pilnametystės: pagrindiniai aspektai