Kiekvienam vaikui lopšelyje-darželyje yra sudaromas segtuvas - pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kita svarbi informacija. Vaikų pasiekimų vertinimo aplankai keliauja paskui vaiką: nuo ankstyvojo iki priešmokyklinio ugdymo grupės.

Vaikų pasiekimai vertinami pagal penkias ugdymosi sritis: Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu. Norint aiškiau stebėti vaiko raidą, naudojama spalvų sistema:
Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais.
Pedagogai, planuodami ugdymo procesą, kartu planuoja ir vertinimą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius. Vertinimo procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
| Vertinimo etapas | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Rudenį | Sužinoti, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos. |
| Pavasarį | Įvertinti metų pažangą ir pasiekimus. |
Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.
Vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, pasiekimų vertinimas vykdomas pagal Vaiko gerovės komisijos ir (ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią). Specialistai teikia rekomendacijas grupių auklėtojams, tėvams (globėjams) apie vaiko ugdymosi galimybes, perspektyvas, aptaria pagalbos teikimo būdus.

Sukaupta ir nuolat renkama informacija tampa gairėmis, padedančiomis planuoti vaikų ugdymą(si): numatyti naujus tikslus ir uždavinius, kurti palankią aplinką, sudaryti sąlygas tikslingai vaikų veiklai, pasirinkti efektyvius, vaiko prigimtį atitinkančius metodus ir priemones.