Casino gimti namai: tapatybės paieškos tarp praeities ir realybės
Klausimas „kam aš priklausau?“ ir „kas aš esu?“ lydi daugelį žmonių, ypač tuos, kurie augo skirtingų kultūrų sankirtoje. Šiame kontekste prisiminimai apie šeimą, azartą ir gimtuosius namus dažnai tampa neatsiejama tapatybės dalimi. Kai kurios istorijos prasideda netikėtai, pavyzdžiui, tėvo priklausomybė nuo azartinių lošimų ir drastiški jo sprendimai, siekiant įrodyti savo atsidavimą.
Azartas ir šeimos istorija: kai namai tampa statymu
Senelis uždraudė mano mamai tekėti, nes mano tėvas buvo priklausomas nuo azartinių lošimų. Senelis griežtai pasakė: „Ne.“ Vis dėlto teta pasakojo, kad vestuvių dieną jie turėjo mano tėvo ieškoti, nes jis, užuot pasirodęs prie altoriaus, girtas žaidė kortomis su draugais. Tą kartą senelis tikrai turėjo pasakyti „ne“. Jei būtų pasakęs, nebūčiau gimusi, o mamai nebūtų tekę patirti tiek daug skausmo. Jai nebūtereikėję skristi per pusę pasaulio į nedidelę su Vakarais besiribojančią šalį.
Kaip laukimas paruošia smegenis probleminiams azartiniams lošimams | Carolyn Hawley | TEDxYouth@RVA
Trečiosios kultūros vaiko dilema
Esu trečiosios kultūros vaikas, gimęs trečiajame pasaulyje ir su to pasekmėmis gyvenantis pirmajame. Visą gyvenimą buvau ir būsiu ribinėje erdvėje, autsaiderė tarp dviejų pasaulių, kuriems tik menamai priklausau. Nesu pakankamai gera nei Čekijai, nei Vietnamui. Savo tapatybės krizei ilgą laiką neskyriau dėmesio, nors susvetimėjimo jausmas manyje stiprėjo jau seniai.
Savarankiškumo ir vardo svarba
Mano tapatybę daugiausia nusako tai, ko aš pati negaliu pakeisti. Pavyzdžiui, negalėjau neatsiliepti į man išrinktus vardus, o jų, patikėkite, turėjau tikrai daug. Suteikti vardą kitam reiškia turėti prieš jį galios. Aš net negalėjau naudotis savo tikruoju vardu. Gavau naują tam, kad baltaodžių čekų visuomenė mane labiau toleruotų. Čekišką vardą ištarti buvo lengviau. Bet manęs niekas niekada neklausė, ar tikrai noriu šio vardo.
Gimti namai kaip nostalgijos simbolis
Nors tapatybės krizė dažnai atskiria mus nuo šaknų, dainos ir kultūrinis palikimas išlieka tiltu atgal. Štai kaip skamba ilgesio kupini žodžiai, primenantys apie grįžimą į tikruosius gimtus namus:
MAMAI
Gimti namai,
Vėl vilioja jie mane -
Iš kelionių grįžus tolimų.
Aš žengiu gimtais takais,
Miela mama, pas tave,
Ateinu aš ir šypsaus kaltai.
Dulkės užmaršties nuplaus
Kas lig ašarų brangu -
Seną sodą ir žalius miškus.
Miela mama, neliūdėk,
Nežiūrėki taip liūdnai,
Į gimtinę vėl sugrįš sūnus.
| Tema | Reikšmė |
|---|---|
| Priklausomybė | Šeimos stabilumo griovimas |
| Tapatybė | Paieškos tarp dviejų kultūrų |
| Gimtinė | Emocinis ryšys su praeitimi |
Kaip rašo Merve Emre, knygos „The Personality Brokers“ autorė: „Nereikia atsiprašinėti dėl to, kas esate. Žinodami, kas esate, galite tapti savo likimo šeimininkai.“ Galbūt mūsų „gimti namai“ yra ne vieta, o suvokimas, kas esame iš tikrųjų, nepaisant to, kokias kortas mums išdalino likimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
