Jaunimo, netekusio globos, problemos ir jų sprendimo būdai Lietuvoje
Lietuvoje kyla sisteminių problemų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūra ir socialine globa, o prasmingo diskurso apie šias problemas išplėtoti nepavyksta. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Valstybės institucijos, reaguodamos į visuomenės ir žiniasklaidos atgarsius, turėtų priimti sprendimus, kuriais būtų užtikrinta atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus ir imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų.
Sisteminės problemos psichikos sveikatos ir socialinės globos srityse
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Nors šios įstaigos buvo renovuotos ir jų pavadinimai pakeisti, svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų ir apsigyventų bendruomenėje. Ne tik giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko. O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą.
Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą. Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.
Taigi, turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos.
Vaikų, netekusių tėvų globos, situacija
Vaikus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenka artimiausių žmonių - tėvų - globos, siekiama apsaugoti nuo patekimo į globos įstaigas ir įkurdinti juos jaukiuose namuose. Vis dėlto, vaikų, paimtų iš šeimų, skaičius auga. Šiauliuose sudėtinga situacija nestabilizuojasi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris sako, kad šiais metais 54 naujos šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Lyginant su 2016-aisiais, tai 20 proc. daugiau. Iš šeimų šiemet tėvų globos neteko jau 85 vaikai, kai 2014 m. per visus metus buvo paimti 62, 2015-aisiais - 52, 2016-aisiais - 48.
Šiandien Šiauliuose yra 384 globojami vaikai, iš kurių 253 globojami šeimose, 38 vaikai - šeimynose, 93 - globos įstaigose. Pasidžiaugti galima tuo, kad tik 14 proc. pateko į institucinę globą, kitiems vaikams rasti globos variantai šeimoje, šeimynoje (2014 m. į institucinę globą patekdavo 58 proc. vaikų). Tikimės, kad pradėjus veikti alternatyvioms globos paslaugoms, vaikai į institucinę globą nebepateks arba pateks tik išimties atveju. Daugiau nei pusė vaikų paimti todėl, jog pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamo smurto artimoje aplinkoje.
| Metai | Iš šeimų paimtų vaikų skaičius | Procentas, patekęs į institucinę globą |
|---|---|---|
| 2014 | 62 | 58% |
| 2015 | 52 | N/A |
| 2016 | 48 | N/A |
| Šiemet (iki duomenų fiksavimo) | 85 | 14% |
Tyrimų duomenys apie globos namų auklėtinius
Straipsnyje apžvelgiama paauglystės amžiaus tarpsnio problemų specifika, aptariami globos namuose ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių elgesio bei emociniai sunkumai ir asmenybės bruožai, įvertinami individualūs jų skirtumai. Lyginamuoju aspektu analizuojama nevienodomis sąlygomis gyvenančių paauglių elgesio ir emocinių sunkumų bei asmenybės bruožų sąsajos. Nustatyta, kad globos namuose gyvenantiems paaugliams labiau nei paaugliams iš pilnų šeimų būdingi socialiniai ir dėmesio sunkumai, internalios ir eksternalios problemos.
Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad globos namų auklėtiniai turi reikšmingai žemesnius ekstraversijos, sutarimo su kitais, sąžiningumo/sąmoningumo ir atvirumo patyrimui įverčius nei pilnose šeimose gyvenantys paaugliams, o pastarųjų reikšmingai žemesnis nei globotinių neurotizmo lygis. Tyrimu atskleista, kad ir globos namuose, ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių tam tikri asmenybės bruožai susiję su internaliomis bei eksternaliomis problemomis, dėmesio ir socialiniais sunkumais.
Alternatyvios globos formos ir parama globėjams
Siekiant efektyviau apsaugoti vaikus, Šiauliuose pradėjo veikti bendruomeniniai vaikų globos namai „SOS vaikų kaimas“, teiksiantys bendruomenines vaikų globos paslaugas. Vaikų globos namai taps Socialinių globėjų centru ir teiks kompleksinę pagalbą globėjams. Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro direktorė Vida Šalnienė praneša, kad GIMK programa - yra globėjų ir įtėvių mokymas bei konsultavimas, skirtas ir socialiniams globėjams. Visiems jiems privalu baigti minėtą programą. Dabar jau paruošti trys norintys tapti socialiniais globėjais.
Programą sudaro dešimt užsiėmimų. Vienas trunka tris valandas, vienąkart per savaitę. Taip pat įvyksta ne mažiau dviejų individualių susitikimų šeimoje, namuose, įvertinama buitis, kurių metu užpildomas didžiulis klausimynas. Kelionę pirmiausia reikia pradėti nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuris atlieka pirminį kandidato vertinimą. Asmuo, sergantis psichikos liga, negali tapti tėvų globos netekusio vaiko globėju, taip pat, jeigu žmogus praeityje teistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Taip pat nagrinėjama, už ką žmogus baustas administracine tvarka. Po to dokumentai siunčiami Socialinių paslaugų centrui, kur vyksta mokymai, įvertinamas psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai ir t. t. Sulaukus išvados iš ten Vaiko teisių apsaugos skyrius priima galutinį sprendimą.
Žmogus turi būti įgijęs bent jau vidurinį išsilavinimą, gyvenamasis plotas turi užimti ne mažiau kaip 14 kv. metrų vienam šeimos nariui. Pageidaujantis tapti laikinu globėju turėtų būti ne jaunesnis 21 ir ne vyresnis kaip 65 metų. Socialinis globėjas galės globoti iki trijų vaikų. Numatytas ir apmokėjimas: 400 eurų įsikūrimo pašalpa - už kiekvieną vaikui įkurtą vietą, 380 eurų minimali mėnesinė alga globėjui, vaiko pinigai (152 eurai) ir tikslinis mėnesinis priedas globėjui (152 eurai). Mėnesiais „be vaikų“ t. y., laukimo laikotarpiu, numatytas pusės mėnesinės algos atlygis.
Jeigu vaikai yra iki trijų metų, ypatingai iki metų, savaime suprantama, kad žmogui suderinti globos su darbu neišeis. Vaikas, parinkus labiausiai jo interesus atitinkantį socialinį globėją, bus atvežtas patogiu metu. Numatyta ir atokvėpio paslauga - globėjui priklausys kasmetinės atostogos, o tuo metu vaiku pasirūpins Globėjų centras. Laikinoji globa truks iki 12 mėnesių. Šios globos tikslas grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Birželio 15 d. į Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus (K. Korsako g. 61) 16.30 val. kviečiami visi esantys ir galintys būti socialiniais globėjais. Čia vyksiančiame susitikime bus pristatomos globėjų funkcijos, apmokėjimo tvarka ir kiti klausimai.
Teisės aktų pokyčiai ir ateities perspektyvos (nuo 2022 m. liepos 1 d.)
Tikimasi, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems. Visų pirma - vaikams, o taip pat žmonėms, norintiems jais pasirūpinti, globoti, vaiko teisų apsaugos ir globos centrų specialistams ir kitiems, atsakingiems, kad savo tėvų globos laikinai netekęs vaikas sunkų laikotarpį išgyventų kuo lengviau ir sėkmingiau, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės M. Navickienės, atlikus teisės aktų pakeitimus pasirengimas vaiko globai (rūpybai), globėjo (rūpintojo) be tėvų globos likusiam vaikui parinkimas, vaiko globos (rūpybos) nustatymas ir vykdymas, vaiko globos (rūpybos) priežiūros procedūros taps aiškesnės.
Štai kas keisis nuo 2022 m. liepos 1 dienos:
- Prašymo globoti (rūpintis) vaiką pateikimo vieta: Iki šiol prašymai dėl vaiko globos (rūpybos) yra teikiami savivaldybės administracijai, o nuo šių metų liepos 1 dienos prašymai globoti vaiką bus priimami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose. Tikimasi, kad dėl šios priežasties prašymų nagrinėjimo terminas sutrumpės net keletu dienų, nes bus išvengta dokumentų persiuntimo procedūros iš savivaldybės administracijų į Tarnybą.
- Papildomi reikalavimai globėjams ir kartu gyvenantiems asmenims: Siekiant užtikrinti maksimalų tėvų globos netekusio vaiko saugumą, nustatomi papildomi reikalavimai ne tik asmenims, kurie ketina globoti (rūpinti) vaiką, tačiau ir kartu su globėjais (rūpintojais) gyvenantiems vyresniems nei 16 m. asmenims. Teikiant prašymą globoti (rūpinti) vaiką, bus reikalingi ne tik vyresnių nei 16 m. kartu gyvenančių asmenų sutikimai dėl vaiko globos (rūpybos), bet ir atitinkamos formos medicininės pažymos, kuriomis pagrindžiama, kad asmenys neserga ligomis, kurioms esant vaiko globa (rūpyba) nėra galima. Papildomai bus renkami duomenys apie šių asmenų teistumą ar baustumą administracine tvarka.
- Globėjo (rūpintojo) parinkimas - atskiras etapas: Nuo 2022 m. liepos 1 dienos globėjo (rūpintojo) parinkimas be tėvų globos likusiam vaikui būtų įvardijamas kaip atskiras ir savarankiškas globos (rūpybos) organizavimo etapas. Iki šiol globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra nėra reglamentuota jokiame teisės akte, todėl Tarnyba, savivaldybės administracijos bei globos centrai susiduria su vieningos praktikos taikymo problema. Taip pat kyla rizika, kad galbūt ne visuomet atliekama geriausius vaiko interesus atitinkanti globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra, nes nėra apibrėžtų kriterijų ar reikšmę turinčių aplinkybių, kurios turi būti vertinamos parenkant vaikui konkretų globėją (rūpintoją).
- Globos (rūpybos) priežiūros kokybės didinimas: Siūloma griežčiau atskirti globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo bei globos (rūpybos) peržiūros etapus. Tikimasi, kad tai padidins vaiko globos (rūpybos) priežiūros kokybę, o institucijos mažiau kišis į privatų asmenų gyvenimą, bus išvengta perdėto jų trikdymo, orientuojamasi į kokybę, o ne kiekybę.
- Ilgesnis pasirengimo globos priežiūrai terminas: Taip pat nuo 2022 m. liepos 1 dienos siūloma įtvirtinti ilgesnį terminą, per kurį turi būti pasirengiama globos (rūpybos) priežiūrai, t. y. surenkama papildoma aktuali informacija iš ugdymo, gydymo įstaigų ir kt., taip pat į procesą įtraukiamas globos centras, teikiantis paslaugas globėjui (rūpintojui) ir / ar globojamam (rūpinamam) vaikui.
- Mokymo ir konsultavimo tvarkos reglamentavimas: Šiuo metu žmonių, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, rengimo, vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo tvarka nereglamentuota norminiu teisės aktu, tik įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio nuostatomis. Siekiant taikyti vienodą, kokybišką praktiką, siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti pareigą atitinkamą tvarką tvirtinti Tarnybos direktoriui. Tikimasi, kad tokie pakeitimai, įvedant privalomojo pobūdžio teisinį reguliavimą, bus ne tik patogus darbo įrankis specialistams, siekiant vienodai kokybiško standarto visos šalies mastu, bet ir konkrečių procedūrų atlikimas, jų reikalingumas, rengiantis vaiko globai (rūpybai), bus daug aiškesni visuomenei.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
