Vytautas Dumbliauskas: Biografija ir Politinės Įžvalgos
Vytautas Dumbliauskas - žinomas Lietuvos politologas, docentas, dėstantis Mykolo Romerio universitete (MRU). Jo ekspertinė nuomonė dažnai cituojama žiniasklaidoje, analizuojant šalies politinius procesus, rinkimus ir partijų veiklą. Šiame straipsnyje apžvelgiama V. Dumbliausko biografija, jo požiūris į įvairius politinius klausimus ir indėlis į Lietuvos politinį diskursą.
Biografijos Faktai ir Karjeros Pradžia
Apie ankstyvąją V. Dumbliausko biografiją informacijos nėra daug. Žinoma, kad aukštojoje mokykloje dirba nuo 1979 m., jau trečiame universitete: dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete, o dabar - Mykolo Riomerio universitete. Jis yra istorijos mokslų daktaras.
Politinės Pažiūros ir Analizės
V. Dumbliausko politinės pažiūros apibūdinamos kaip pragmatiškos ir analitiškos. Jis dažnai pabrėžia rinkėjų emocinio pasirinkimo svarbą, politinių lyderių gebėjimą save pateikti ir partijų vaidmenį politiniame procese.
Rinkimai ir Lyderystė
Analizuodamas prezidento rinkimus, V. Dumbliauskas atkreipia dėmesį į tai, kad rinkėjai dažnai neturi laiko domėtis valstybės valdymo klausimais, todėl renkasi emociškai, pagal tai, kaip lyderiai sugeba save pateikti. Jis teigia, kad emocinis balsavimas politikoje egzistuoja nuolat. Politologas įžvelgia paralelių tarp skirtingų politikų, pavyzdžiui, Dalios Grybauskaitės ir Rolando Pakso, pabrėždamas, kad lyderio įvaizdis, kurį jis sukuria, gali lemti rinkėjų pasirinkimą.
Anot V. Dumbliausko, rinkėjai dažnai renkasi emociškai, pagal tai, kaip lyderiai sugeba save pateikti.
Partijų Sistema ir Kadrų Trūkumas
V. Dumbliauskas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Lietuvos partijoms trūksta kadrinių politikų. Komentuodamas naujos Vyriausybės formavimą, jis teigė, kad ne tik „Nemuno aušra“ turi problemų - trūksta kadrinių politikų, net ir socialdemokratai nepasiruošę valdžiai. Jis taip pat pabrėžia, kad partijoms vis sunkiau rasti kadrinių politikų.
Jo nuomone, politikoje vienas žmogus be komandos yra bejėgis. Politikas, norėdamas išlikti, turi ieškoti komandos.
Politologas pabrėžia, kad partijoms vis sunkiau rasti kadrinių politikų.
Perėjimai į Kitas Partijas
Politologas taip pat komentuoja parlamentarų perėjimus iš vienos partijos į kitą. Jis teigia, kad politikoje mažai ką gali pasiekti būdamas vienas - tai esą kolektyvinis žaidimas. V. Dumbliauskas juokauja, kad liberalai Rolandui Paksui turėtų pastatyti paminklą, nes dėl jo esą Liberalų sąjunga tapo parlamentine partija.
Nuomonė apie Andrių Zuoką
V. Dumbliauskas teigia, kad Andrius Zuokas turi Dievo dovaną - moka patikti žmonėms, o kaip meras jis nuveikė gana nemažai. Pasak jo, nors vilniečiai nuo A. Zuoko jau buvo pavargę, dvi kadencijas sostinei vadovavęs Remigijus Šimašius esą geriau už jį nepasirodė. Politologas mano, kad A. Zuokas turi gerus duomenis save parduoti.
Džiuljetos Žiugždienės Atvejis
Komentuodamas Džiuljetos Žiugždienės atvejį, V. Dumbliauskas mano, kad ši istorija - ne daugiau nei eilinis politinis muilo burbulas prieš artėjančius rinkimus.
Vytauto Dumbliausko Indėlis į Politinį Diskursą
Vytautas Dumbliauskas aktyviai dalyvauja viešojoje erdvėje, komentuodamas politinius įvykius ir procesus. Jo analitiniai straipsniai ir komentarai padeda visuomenei geriau suprasti politinius mechanizmus, rinkimų kampanijas ir partijų veiklą.
Naujosios Vyriausybės Formavimas ir Iššūkiai
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda patikslino prieš savaitę pasirašytą dekretą ir paskyrė Povilą Poderskį aplinkos ir Rimantą Mockų teisingumo ministrais, taip užbaigdamas kelias savaites trukusį socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės formavimą. Pasak dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinto politologo, procesai užsitęsė dėl G. Nors nauji valdantieji tik apšyla kojas, tačiau sunkumų jau būta - prezidentas atmetė dalį Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ teiktų ministrų. Pirmiausia teisingumo ministro portfelis buvo pasiūlytas advokatui Gintautui Bartkui, tačiau, šios kandidatūros jam atsisakius, į ministrus buvo deleguotas buvęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Virginijus Kulikauskas. Tomas Kovėra. Atmesta buvo ir Sigito Podėno kandidatūra į aplinkos ministrus. Eiti šias pareigas buvo pasiūlytas Tomas Kovėra, tačiau dėl spaudimo viešojoje erdvėje jis atsisakė pretenduoti į minėtą postą. 2003 m. Vilniaus apygardos teismas T. Kovėrą pripažino kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų gabenimo ir neatsargaus jų laikymo. 2004 m. „Vardan Lietuvos“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauti pasiūlė parlamentarą Luką Savicką, Energetikos ministerijai - šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną.
„Negalvojau, kad Nausėda iškels „aušriečiams“ tokį ultimatumą, jog kandidatai į ministrus nebūtų partijos nariai. Jeigu nebūtų buvę tokio ultimatumo, tai žemės ūkio ministru žadėjo būti pats Žemaitaitis, teisingumo ministre galbūt būtų tapusi Agnė Širinskienė. Vis tiek dėl ministerijų buvo kovojama, ir „aušriečiai“ jas gavo tikrai geras bei vienas turtingiausių - Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose sukasi dideli pinigai. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Vyko kova - Sauliui Skverneliui pareiškus, kad neis su „valstiečiais“, socialdemokratai pasidavė šiam ultimatumui ir griebėsi „Nemuno aušros“. Nausėda sugalvojo, kad Vyriausybės reputaciją gelbės netvirtindamas partinių ministrų. Tai gana keistas būdas - na ir kas, kad iš partijos? Vis tiek tai Žemaitaičio pasiūlytas žmogus.
Politologas kalbėdamas apie naująją Vyriausybę pabrėžė, kad partijoms vis sunkiau rasti kadrinių politikų. „Kalbėdamas apie naujosios Vyriausybės sudėtį drįsčiau teigti, kad ne tik „Nemuno aušra“ turi problemų - trūksta kadrinių politikų, net ir socialdemokratai nepasiruošę valdžiai. Pasak pašnekovo, naujajame ministrų kabinete - ir silpni, ir stiprūs veikėjai. „Naujos Vyriausybės narių CV dažnai nieko nesako - žmogus gali turėti solidžią biografiją, tačiau būti prastas ministras. Nausėdos pasakymas, kad ši Vyriausybė stipresnė už nueinančią, yra keistas - kaip tai gali išmatuoti? Prezidento patarėjas, o dabar ir naujasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikrai yra kompetentingas, yra ir kitų gerų žmonių, bet dalis jų kelia daug klausimų. Belieka jiems linkėti sėkmės, nes jeigu pradėsime kabinėtis a priori, dar nepradėjus dirbti - nebus gerai.
„Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimas teisėtas, - Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Politologas V. Dumbliauskas tokį konservatorių žingsnį vertina teigiamai. „Tai toks precedentas, kurio nebuvo seniai. Gyvenimas koreguoja taisykles - Konstitucijoje iš tiesų daug kas nenumatyta. Be prezidento parašo Vyriausybė negali pradėti veikti, jis tvirtina Vyriausybę, tačiau vėliau neturi jokios galios, negali net nušalinti jam netinkančio ministro - to Konstitucijoje nenumatyta. Prezidentas parašu prisiima atsakomybę, bet paskui negali nieko padaryti. Panaši situacija buvo nutikusi 2012‑aisiais, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino Vyriausybę be dviejų ministrų, kuriuos turėjo deleguoti Darbo partija. V. „Šiuo metu turime netipinę situaciją, politinė sistema savotiškai sutrikusi. Žemaitaitis skuba, gal šiek tiek ir trolina prezidentą, negali žinoti. Manau, dėl Žemaitaičio ateityje kentės ir Paluckas, ir Skvernelis, kaip sakoma, alkūnes grauš. Žemaitaičiui patinka erzinti, dirginti, dažnai jis ne kūrėjas, o griovėjas. Naująjį ministrą pirmininką Gintautą Palucką sveikina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Socialdemokratai su demokratais tikrai sutartų, nes jie rimti, solidūs žmonės, tačiau greta jų esantis Žemaitaitis tikrai nebus ramus, ir, man atrodo, sensacijų turėsime. Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad nauja Vyriausybė įgis įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritars ministrų kabineto programai.
Profesionalų Vyriausybė: Tarp Utopijos ir Tikrovės
Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas. Socialinės utopijos turi bendrą savybę - anksčiau ar vėliau jos atsimuša į griežtą tikrovę ir dūžta. Profesionalų ar technokratų vyriausybės demokratiniame pasaulyje nėra jokia utopija, jei jos sudaromos sunkiais laikotarpiais, kai renkami partiniai politikai nenori ar negeba imtis visuomenėje nepopuliarių veiksmų. Sunku atspėti, kokie argumentai klaidžiojo „valstiečių“ strategų galvose, kai 2016 metais jie kalbėjo apie profesionalų Vyriausybę, vos ne kaip apie stebuklą, kuris lems kokybinius valstybės valdymo pokyčius. Tačiau jau tada daug kam buvo aišku, kad šis „valstiečių“ sumanymas yra nevykęs, kad tai yra vienas triukų, kuriais „valstiečiai“ apžavėjo savo rinkėjus. Visi žaidimai, tarp jų - ir politiniai, žaidžiami, laikantis taisyklių. Šios taisyklės dažnai būna ne sukonstruotos proto, o susiklosčiusios per ilgaamžę praktiką. Jei mes renkame parlamentą, kurio dauguma formuoja Vyriausybę, nereikia stengtis perspjauti britų, kurie šimtmečius kūrė parlamentinę sistemą bei jos veikimo taisykles. O jos yra aiškios - daugumą parlamente laimėjusi partija sudaro partinę vyriausybę: partijos lyderis tampa pirmuoju ministru, o kitais ministrais tampa parlamento daugumos nariai.
„Valstiečiai“ nusprendė eksperimentuoti. Pirmiausia partijos lyderis atsisakė jam priklausančio ministro pirmininko posto ir atidavė jį net ne partijos nariui, bet labai populiariam tuo metu žmogui. Čia Ramūnas Karbauskis nebuvo pionierius - 1996 metais Tėvynės sąjungos lyderis Vytautas Landsbergis ministro pirmininko kėdę taip pat užleido kitam žmogui. Tačiau „valstiečių“ vadas čia pralenkė konservatorių vadą - jis atsisakė ir Seimo pirmininko posto. Sakysite, iš įgimto kuklumo?
Jei Vyriausybės nariai yra iš šalies samdomi profesionalai, Sauliaus Skvernelio sprendimas atsisakyti trijų ministrų yra suprantamas - samdiniai visada tiesiog atleidžiami, kai ima netenkinti samdytojo. Panašiai S. Skvernelis gali atleisti ir savo patarėjus, nes jie yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tačiau ministrai gal vis dėlto skiriasi nuo patarėjų? Pradėdami eiti savo pareigas, ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai. Taip, ministrai yra nenuspėjamai laikini, bet šiuo atveju yra naujovių. Pirmą kartą ministrai atstatydinami premjero iniciatyva ir pirmą kartą - net trys iš karto. Kodėl neįtiko net trys profesionalai? Ko šiuo veiksmu siekia S. Skvernelis? Aiškiausias yra švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atvejis. Buvo net įdomu stebėti, kaip ji nuoširdžiai stebėjosi, kodėl mokytojai nepatenkinti nauja darbo apmokėjimo tvarka. J. Petrauskienę daug kas, net ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaltino arogancija. Iš kur ji? Pagal oficialią biografiją, per 21 karjeros metus ši moteris nedirbo nei mokykloje, nei universitete. Ji buvo švietimo sistemos biurokratė, užkopusi į aukštas pozicijas. Jai neteko stovėti prieš 30 vaikų klasę. Ir kiek mūsų švietimo sistemoje yra biurokratų, kurie niekada nebuvo pedagogai? S. Dėl kitų dviejų ministrų pareikšta daug spėlionių, bet jos nelabai įtikina. Rimčiausias spėjimas - kad ministrų postų prireikė naujiems koalicijos partneriams. Tačiau atrodo, kad Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga neskuba susidėti su „valstiečiais“, o jei ir susidės, tai tik po prezidento rinkimų. Kitas spėjimas, kad tokiu atstatydinimu S. Skvernelis nori parodyti, jog puikiai valdo situaciją Vyriausybėje ir aplink ją. Mokytojų sujudimas gali būti tik pradžia, sujudėti gali ir kitos profesinės grupės. Mano galva, „valstiečiai“ sužadino per daug vilčių, kai vadinamasis kairysis elektoratas nusivylė ir socialdemokratais, bei „darbiečiais“. Viltys dūžta, nes jau aišku, kad per likusius beveik dvejus metus „valstiečiai“ stebuklų nepadarys. Trečiadienį po susitikimo su prezidente Liana Ruokytė-Jonsson ir Kęstutis Navickas patvirtino tai, kas buvo prognozuota dar 2016 metų rudenį - kad dirbdami ministrais nejautė Seimo valdančiųjų paramos. Kitaip vargu ar galėjo būti - kai esi samdinys, turi daryti tik tai, ko iš tavęs reikalaujama. Priešingu atveju būsi nereikalingas. Kaip seksis Vyriausybei ieškoti kitų „profesionalų“? Ar eis į ministrus save gerbiantis profesionalas, žinodamas, kad gali būti išmestas kaip musė iš barščių? Vieni sako, jog S. Skvernelis šovė sau į koją, kiti - kad gavo pagaliu į kaktą. Šiaip jau Vyriausybės vadovas nepanašus į žmogų, kuris save žalotų, tačiau šnekėjimas apie poreikį „perkrauti“ Vyriausybę mažai ką įtikino.
tags: #politologas #vytautas #dumbliauskas #gimimo #diena
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
