Lietuvos Respublikos Seime vis dar svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris sukelia prieštaringų vertinimų bei aštrias diskusijas. Šis projektas vertinamas tiek kaip būtinas žingsnis žmogaus teisių srityje, tiek kaip grėsmė prigimtiniams humanizmo ir negimusios gyvybės apsaugos principams.

Pagal teikiamą projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų, nėštumas galėtų būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms - iki 22 savaitės. Abortas taip pat galėtų būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Liberalų sąjūdžio lyderė ir Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad reprodukcinės sveikatos teisės yra kur kas daugiau, nei nėštumo nutraukimo perkėlimas į įstatymo lygmenį. Pasak jos, tai įstatymas, kuris įtvirtina teisę į reprodukcinę sveikatą kaip neatsiejamą žmogaus teisių dalį. Jis kalba apie saugią motinystę, šeimos planavimą, būtinas paslaugas jaunimui ir seksualinio smurto apibrėžimą.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė projektą vadina radikaliu ir teigia, kad jis yra tipiškas, kairiąją ideologiją atitinkantis įstatymas. Politikė pabrėžė, kad visuomenei tai įneš sumaištį ir įtampą. Be to, kritikuojamas siūlymas finansuoti abortus iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, tai yra, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.
Kai kurių organizacijų atstovai teigia, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas prieštarauja žmogaus teisei į gyvybę bei geriausiems vaiko interesams. Krikščionių darbuotojų profsąjunga su didžiuliu nerimu stebi šį projektą, kaip keliantį realią grėsmę visų krikščionių, o ypač gydytojų, minties, sąžinės ir religijos laisvei.
V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad nėštumo nutraukimo reglamentavimas terminų prasme niekaip nesikeičia, o tiesiog yra perkeliamas iš ministro įsakymo lygmens į įstatyminį. Ji pabrėžė, kad pažangiose valstybėse reprodukcinės sveikatos įstatymas yra viena iš neatsiejamų žmogaus teisių srities dalių, o panašūs įstatymai ten galioja jau ne vieną dešimtmetį ir nėštumų nutraukimų skaičius tose šalyse tolygiai mažėja.
Visgi oponentai laikosi kitokios pozicijos. Pasak A. Norkienės, valstybės įstatymai neturėtų būti paversti teise ir pareiga valstybės institucijoms ar medikams vykdyti nėštumo nutraukimus. Kai kurie kritikai taip pat baiminasi, kad tokio įstatymo priėmimas gali normalizuoti abortus kaip kasdienį reiškinį.
Šiuo metu diskusijos dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto tebesitęsia, o politikai ir visuomenė ieško kompromiso tarp žmogaus teisių užtikrinimo ir vertybinių nuostatų apsaugos.
tags: #istatymo #projektas #del #abortu #uzdraudimo