Bendradarbiavimas tarp globos namų: iššūkiai ir galimybės
Lietuvos socialinės globos sistema susiduria su rimtais iššūkiais, ypač kalbant apie institucinės globos pertvarką ir bendradarbiavimą tarp skirtingų įstaigų bei institucijų. Nors siekiama pereiti nuo didelių, izoliuotų įstaigų prie bendruomeninių paslaugų, procesas stringa, o gyventojų žmogaus teisės ir orumas lieka pažeidžiami.
Institucinės globos pertvarka: tikslai ir realybė
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje. Tačiau realybė kitokia: Lietuvoje apie 6000 suaugusiųjų gyvena socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš kurių atimta teisė gyventi bendruomenėje.
Nors įstaigų pavadinimai ir patalpos buvo pakeistos, esminis dalykas išliko - tai visuomenės „paraštėse“ egzistuojančios įstaigos, kurių gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, bet ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, šie žmonės yra įkalinti valstybės ir visuomenės netiesioginiu sutarimu.
Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką, siekdama, kad dalis gyventojų persikeltų į bendruomenę. Tačiau psichikos sveikatos priežiūros sistemai, atsakingai Sveikatos apsaugos ministerijai, tokia užduotis net nėra iškelta, nors abi sistemos yra glaudžiai susijusios.
Psichikos sveikatos priežiūros sistema išlieka perdėm medikalizuota. Diagnozavus psichikos sutrikimą, dažniausiai orientuojamasi į gydymą psichotropiniais vaistais, trūksta platesnio spektro paslaugų, kurios atlieptų psichosocialinius poreikius, užtikrintų tęstinę psichoterapiją, profesinę reabilitaciją, užimtumo paslaugas ar asmeninio asistento pagalbą.
Dėl šios priežasties daugumos žmonių poreikiai lieka nepatenkinti, o jų prasta būklė dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą. Taip susidaro paradoksali situacija: socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti globos namų gyventojų skaičių, o sveikatos apsaugos sistema jį kasmet papildo.
Gyvenimo pokyčiai: nuo globos namų prie bendruomenės
Klausiantiems, kuo skiriasi gyvenimas globos namuose ir bendruomenėje, bendra.lt žurnalistai apsilankė Adakavo socialinių paslaugų namuose, jų įsteigtuose grupinio gyvenimo namuose bei susitiko su apsaugoto būsto gyventojais Tauragėje.
Adakavo socialinių paslaugų namuose, nors ir verda gyvenimas, kur gyventojai bendrauja, nori pasipasakoti apie save, vis dėlto pastebima, kad savarankiškesniems žmonėms globos namai nėra tinkama vieta. Kai kurie gyventojai, sulaukę pagalbos, sustiprėję, persikelia į sveikesniųjų korpusą, tačiau direktorė Kristina Anulienė apgailestauja dėl pasakojimų, kai žmogus dėl finansinių ar kitų interesų artimųjų „padaromas neveiksniu“ ir išsiunčiamas į globos įstaigą.
Įgyvendinant didelių globos namų pertvarkos projektą, dalis gyventojų turėtų persikelti į bendruomenę - grupinio gyvenimo namus, apsaugotą būstą. Tikimasi, kad jie integruosis į visuomenę, susiras darbą ir galbūt pradės gyventi savarankiškai. Vis dėlto, kol kas daugiau žmonių atvyksta į globos namus, nei išvyksta iš jų.
Tauragėje veikia grupinio gyvenimo namai, kur negalią turintys asmenys gyvena artimoje namų aplinkai, gauna specialistų pagalbą ir naudojasi bendruomenės paslaugomis. Daugiau kaip pusė gyventojų, pradėjusių gyventi grupinio gyvenimo namuose, jau persikėlė į apsaugotus būstus.
Jurgita ir Antanas, grupinio gyvenimo namų gyventojai, džiaugiasi galimybe turėti savo kambarį, būti savarankiškiems ir jaustis kaip namuose. Jurgitos gyvenimas buvo sunkus: patyrusi smurtą vaikų namuose, ji pradėjo žaloti save. Dabar, grupinio gyvenimo namuose, ji jaučiasi laisvesnė, dalyvauja kultūrinėje veikloje ir priima kasdienius iššūkius, tokius kaip maisto gaminimas.
Ona ir Žydrūnas, taip pat gyvenantys grupinio gyvenimo namuose, norėtų persikelti į apsaugotą būstą, nes dabartinėje vietoje jaučia suvaržymus. Tačiau jie pripažįsta, kad čia gyventi daug geriau nei globos namuose, kur jautėsi nepagarbiai ir kur vyravo triukšmas. Abu ieško darbo, o Žydrūnas mokosi groti pianinu, Ona - dainuoti.
Viktoras ir Dalia gyvena apsaugotame būste ir tvarkosi savarankiškai, jiems padeda socialinio darbuotojo padėjėja. Nors jų praeitis sudėtinga, jie kartu daugiau nei septynerius metus ir norėtų rasti darbus. Jie aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje ir padeda kitiems.
Bendradarbiavimo trūkumas ir stereotipai
Viena iš esminių problemų, stabdančių institucinės globos pertvarką, yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas. Neretai savivaldybės rūpestį gyventojais suvokia kaip valstybės primestą funkciją, o finansavimo stoka tampa argumentu neveikti. Tačiau, pastebima, kad skiriamų lėšų pakaktų ir socialiniams, ir infrastruktūriniams projektams.
Ekspertai kelia klausimą, apie kokią gyvenimo kokybę ir savarankiškumo ugdymą galima kalbėti didelėse įstaigose. Nors Lietuva ratifikavo svarbias konvencijas, tebeturime institucijas, kurios prilygsta prievartai prieš žmogų.
Visuomenės požiūris į institucinės globos pertvarką išlieka nevienodas. Nors dauguma palaiko pertvarkos tikslus, vis dar egzistuoja stereotipai ir baimės, ypač kalbant apie proto ar psichikos negalią turinčių asmenų apgyvendinimą bendruomenėje. Sociologiniai tyrimai rodo, kad mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritaria, jog kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai.
Siekiant griauti mitus ir keisti visuomenės požiūrį, būtina nuolat skleisti informaciją apie vykdomus pertvarkos procesus, gerąją patirtį ir socialinių paslaugų naujoves. Taip pat svarbu informuoti apie socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir jų pasiekimus.
Iššūkiai slaugos ir globos srityje
Stacionarinės slaugos paslaugos ligoninėse ribojamos iki 120 dienų per metus, o po to tenka laukti eilėje į globos įstaigą. Tai sukelia papildomų sunkumų pacientams ir jų artimiesiems, kurie priversti rūpintis jais namuose, kartais prarandant darbus.
Alternatyva galėtų būti slaugos paslaugos į namus, kurios yra ekonomiškai efektyvesnės ir leidžia pacientams likti savarankiškesniems. Tačiau ir čia egzistuoja iššūkiai, pavyzdžiui, nepakankamas specialistų skaičius ar ribotos galimybės.
Sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, siekiant užtikrinti kompleksines paslaugas ir išvengti situacijų, kai viena sistema bando spręsti kitos problemas.
Nors institucinės globos pertvarka Lietuvoje vyksta, ji susiduria su daugybe kliūčių - finansavimo stoka, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumu, visuomenės stereotipais ir nepakankamu informuotumu. Norint užtikrinti orų ir visavertį gyvenimą visiems, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, būtini sisteminiai pokyčiai, platesnis bendradarbiavimas ir visuomenės požiūrio kaita.
tags: #uzsiteses #bendradarbiavimas #tarp #globos #namu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
