Irena Rackauskienė, gimusi 1940 m.: biografija
Irenos Rackauskienės gimimo metai - 1940-ieji - žymi sudėtingo istorinio laikotarpio pradžią Lietuvai. Ši karta išgyveno dramatiškus pokyčius, pradedant sovietine okupacija ir Antrojo pasaulinio karo metais, baigiant Nepriklausomybės atkūrimu ir valstybės kūrimu. Per šį laikotarpį keitėsi Lietuvos veidas, kūrėsi ir transformavosi miestai bei institucijos, formavosi visuomenės vertybės ir kasdienis gyvenimas.
Lietuvos istorijos vingiai ir pilietybės klausimai
Antroji sovietinė okupacija (1944-1953) paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. Komunistinio režimo įtvirtinimas Lietuvoje ir jo nusikaltimai tapo skaudžia tautos patirtimi. Daugelis žmonių, norėdami išsaugoti savo tautiškumą iš kartos į kartą, buvo priversti ieškoti būdų, kaip prisiminti tik tai, kas buvo gera. Okupaciją, bėgimą į Vokietiją ir emigravimą į Ameriką lydėjo sudėtingi pasirinkimai. Nors po 1990 m. kovo 11 d. aiškus tikslas buvo laisva Lietuva, tačiau pilietybės klausimai išlieka aktualūs ir šiandien.
Vienas svarbiausių yra piliečių teisė į Lietuvos pilietybės išsaugojimą. Lietuvoje yra daugybė žmonių, palaikančių šią idėją visame pasaulyje. Diskusijos dėl dvigubos pilietybės, kurios galėtų pakenkti Lietuvos saugumui, ar visiškas įstatymų ir Konstitucijos neišmanymas, dažnai sukeldavo nerimą visuomenėje. Svarbu, kad teisės į pilietybę yra būtina. Lietuvos valstybės suverenitetas priklauso Tautai, o Konstitucija numato, kad pilietybė atimama negali būti. Ištisai grupei žmonių negalima atimti be teismo sprendimo.
Pilietybės išsaugojimo klausimu, šiuo metu daugiau nei 30 Judėjimo atstovų ir narių gina savo piliečių teises Lietuvoje. Jie palaiko Judėjimą ir tiki, kad Lietuvos Tauta yra viena ir nepakartojama. Kitas klausimas: dviguba pilietybė, t. y. teisė į pilietybę yra būtina.
Kaunas: pramonės, švietimo ir kultūros centras (1940-2000 m. laikotarpiu)
Irena Rackauskienės gimtajame mieste Kaune po 1940-ųjų įvyko reikšmingi pokyčiai, kurie formavo miesto veidą ir gyventojų kasdienybę.
Pramonės transformacija
- „Metalo“ fabrikas, seniausia Lietuvos įmonė, jau pirmaisiais Tarybų valdžios metais (1940-1941) patyrė pokyčius. Nuo griuvėsių (1944-1951 m.) įmonė atsigavo.
1961 m. Kauno „Metalo“ fabrikui suteiktas J. Greifenbergerio vardas. 1991 m. gamykla tapo Kauno valstybine įmone „Metalas“, o 1999 m. susidūrė su varžytinių, bankroto ir privatizavimo vandenimis.
- Kauno F. Dzeržinskio staklių gamybinis susivienijimas, įkurtas 1981 m., 1962 m. gamyklai suteikus Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjo F. Dzeržinskio vardą. 1971 m. gamykla apdovanojama „Garbės ženklo“ ordinu.
- „Pakaita“, atsiskyrusi nuo trikotažo fabriko „Silva“ 1991 m., tapo AB „Pakaita“ 1992 m.
Švietimo ir mokslo plėtra
- Leidykla „Šviesa“, įsteigta 1945 m., išleido 26 leidinius. 1964 m. vasario 12 d. leidyklai suteiktas „Šviesos“ vardas. Nuo 1947 m. veikė K. Donelaičio g. 6, o 1972 m. persikėlė į naują pastatą Vytauto pr. 25. 1995 m. tapo akcine bendrove, o 2002 m. kontrolinį akcijų paketą įsigijo leidykla „Alma littera“.
- Kauno technologijos technikumas, kurio ištakos siekia Medžio apdirbimo technikumą (nuo 1953 m.), 1963 m. buvo pervadintas į Kauno technologijos technikumą. 1972 m. technikumas įsikūrė naujai pastatytame pastate Pramonės pr. 20. 1991 m. pertvarkytas į Kauno aukštesniąją technologijos mokyklą, o 2000 m. reorganizuotas į Kauno kolegijos Technologijų ir Verslo vadybos fakultetus.
- Lietuvos sporto universitetas (LSU) turi ilgą istoriją, prasidėjusią nuo Aukštųjų kūno kultūros kursų, veikusių 1934-1938 m. Institutas steigiamas Kūno kultūros rūmų bazėje. 1999 m. pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), o nuo 2012 m. tapo Lietuvos sporto universitetu.
Sveikatos apsaugos ir medicinos įstaigos
- Protezinis-ortopedinis kombinatas Kaune buvo praplečiamas jau 1945 m. 1990 m. kombinatą reorganizavus įsteigta valstybinė įmonė „Ortopedijos technika“, o 2000 m. tapo AB „Ortopedijos technika“.
- Onkologijos dispanseris persikėlė į patalpas Maironio g. 30 1954 m. 1985 m. vasario mėn. pradėjo veikti naujame pastate Volungių g. 16. 1991 m. birželio 27 d. pašventinta dispanserio teritorijoje esanti skulptūra „Vilties angelas“. 2006 m. tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialu Onkologijos ligonine.
Nepažinta Kauno karinė istorija
Žiniasklaida ir kultūra
Nuo 1945 m. spalio 1 d. leidžiamas laikraštis „Kauno tiesa“ (vėliau „Kauno diena“) atspindėjo miesto ir šalies įvykius. Permainos „Kauno dienoje“ ir laikraščio istorija statistikos veidrodyje rodo nuolatinę raidą. Laikraštis ir žmonės yra neatsiejami nuo Kauno gyvenimo.
Kultūrinis gyvenimas taip pat plėtojosi. Pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto muziejuje pristatytas dr. A. Plioplio filmas „Spirit“. Autorius siekia, kad Stalinas, nei apie milijonus, kurie nukentėjo nuo jo rankų, būtų nepasikartojimo. Plioplio intencija yra tokią padėtį pakeisti. Taip pat minima, kad dr. Jonas J. Balzekas, Jr. yra žemyno kultūros dalis. Jis, gimęs žemyne, siekia išsaugoti istorijos dalį.
Miesto infrastruktūra ir paslaugos
Kauno specializuoto autotransporto įmonė, atsakinga už miesto sanitarinius reikalus, 1984 m. išleido reklaminį prospektą apie savo veiklą. Nuo XIX a. šluotos iki modernaus atliekų tvarkymo - tai kelias, kuriuo ėjo miesto švaros paslaugos. UAB „Kauno švara“ ir klientų aptarnavimo centras „Mano Kaunas“ tęsia šias tradicijas, siekdami puoselėti tvarką ir švarą.
Lampėdžių karjeras ir jo prieigos, Petrašiūnai, Veršvų vietovardis, Vilijampolė - tai Kauno miesto dalys, kurių istorija ir raida atspindi bendrą miesto augimą ir pokyčius.
Socialiniai ir pilietiniai judėjimai
Judėjimas „Lietuvos pilietybė išsaugoti“ (LPI) vienija žmones, siekiančius išlaikyti teisę į Lietuvos pilietybę visiems, kurie jos nori. Tai labai svarbus žingsnis, leidžiantis ginti piliečių teises. Pasaulio lietuviai sutelkia dėmesį į šį bendrą tikslą, nes darbai patys nepasidarys, neišsispręs jokios problemos. Judėjimas leidžia informaciją, kuria nori pasidalinti su juos palaikančiaisiais, nes tai yra labai gerai. Šis judėjimas neleidžia suskaldyti į grupuotes.
Be pilietybės klausimų, Lietuvoje aktyviai veikia ir socialinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, „Maisto bankas“, veikiantis Lietuvoje, nuolat siekia padėti alkstantiems žmonėms. Parama jam nemažėja ir leidžia remti pilietines iniciatyvas Lietuvoje. Mūsų pareiga Tėvynei apima ne tik teises į pilietybę, bet ir pagalbą tiems, kurie neturi ligoniams ir tiems, kurie prašo išmaldos. Yra kelių bei būdų padėti Lietuvai, ir tai daro pareigingi piliečiai.
Kitos temos, tokios kaip alkoholizmas, yra skaudulys visuomenėje. Blaivybės sąjūdis buvo ir išlieka svarbus, nes girtuoklystė, besaikis alkoholio vartojimas, randa įvairiausių būdų. Nereikėtų žaisti žmonių jausmais, bet atvirkščiai, ieškoti išeities.
tags: #irena #rackauskiene #gimusi #1940
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
