Papilomų šalinimas nėštumo metu: saugumas ir veiksmingi metodai
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir imuninės sistemos pokyčių, kurie gali paveikti odos būklę. Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo, arba jau esamų papilomų smarkiai padaugėja. Tai gali sukelti diskomfortą ir estetinį nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime papilomas, jų atsiradimo priežastis nėštumo metu ir saugius šalinimo metodus.
Kas yra papilomos ir kodėl jos atsiranda nėštumo metu?
Papilomos - tai maži, minkšti, gerybiniai dariniai, kurie paprastai būna tokios pat spalvos kaip oda. Dažnai atrodo kaip odos išaugėlės ant kojytės. Kartais jos būna tamsesnės ir gali priminti iškilusį apgamą. Dauguma papilomų yra 1-10 mm dydžio, tačiau kai kurios gali užaugti iki kelių centimetrų. Papiloma - tai gerybinis odos darinys, susiformuojantis dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) poveikio epidermio ląstelėms.
Papilomos gali būti įvairių dydžių ir formų, o jų spalva priklauso nuo odos tipo ir darinio kraujotakos. Papilomos gali atsirasti įvairiose kūno vietose - dažniausiai jos randamos kaklo, pilvo, pažastų srityse, po krūtimis, taip pat ir ant lytinių organų. Iš viso yra žinoma virš 120 viruso atmainų (genotipų), iš jų apie 40 plintančių lytiniu būdu. Šie virusai pavadinti skaičiais pagal savo genetinę sandarą ir skirstomi į aukštos, žemos ir nenustatytos rizikos. Aukštos rizikos grupės virusai sukelia gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų (vulvos) ląstelių pakitimus.
Tikimybė atsirasti papilomoms didėja su amžiumi. Nėštumo metu, dėl hormoninių pokyčių ir galimo imuniteto nusilpimo, esamos papilomos gali padidėti arba atsirasti naujų. Nors papilomos paprastai nesukelia jokių simptomų ir žmogaus sveikatai yra nepavojingos, jos gali sukelti diskomfortą, kadangi yra matomose kūno vietose ir atrodo neestetiškai. Šie dariniai nuolatos užkliudomi, gali įplyšti ir nestipriai pakraujuoti, parausti, sukelti skausmą. Papilomos turi savybę greitai plisti, tad laiku nepanaikinus vienos papilomos, per trumpą laiką jų gali atsirasti daugybė. Kai papilomos liečiamos ar krapštomos, virusas dauginasi ir papilomos „pasisėja“.
Ar visada būtina šalinti papilomas nėštumo metu?
Maždaug trečdalis atsiradusių ant kūno papilomų išnyksta savaime. Tačiau, jei papilomos didėja, plinta, sukelia diskomfortą ar estetinį nerimą, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Sprendimas dėl papilomų šalinimo nėštumo metu visada priimamas individualiai, atsižvelgiant į būsimos mamos būklę ir gydytojo akušerio-ginekologo rekomendacijas. Po gimdymo, kai imunitetas atsistato, papilomų gali sumažėti, bet kai kuriais atvejais jos gali ir toliau varginti ar plisti, ypač jei kūdikis jas liečia. Todėl svarbu laiku aptarti gydymo galimybes.
Papilomų šalinimo metodai ir jų saugumas nėštumo metu
Prieš papilomų šalinimą gydytojas apžiūri jūsų odą ir atlieka dermatoksopiją, kurios metu nuodugniai įvertina odos pakitimus. Patyrę gydytojai konsultacijos metu rekomenduos, koks gydymo metodas jūsų atveju yra tinkamiausias. Dauguma papilomos šalinimo procedūrų yra greitos ir saugios, ypač kai jos atliekamos naudojant vietinę nejautrą. Vietinė nejautra yra ypač svarbi nėštumo metu, nes nuskausminamieji vaistai suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamos papilomos, taip užtikrinant minimalų poveikį visam organizmui ir vaisiui.
Lazerinis šalinimas
Papilomų šalinimo procedūra dažniausiai atliekama lazeriu. Tai modernus, greitas ir saugus metodas. Klinikos naudoja pažangius medicininius lazerius, pavyzdžiui, CO2 lazerius, turinčius įvairių dariniams skirtų šalinimo programų. Darinio šalinimo procedūros metu visa lazerio energija sukoncentruojama ir nukreipiama į papilomą ar kitą odos darinį. Frakcinis CO₂ lazeris tiksliai išgarina virusinės kilmės darinio audinį, nesukeliant terminės žalos aplinkiniams audiniams.
Procedūros metu gydytojas tiksliai pašalina papilomos audinį, palaipsniui naikindamas darinio sluoksnius, kol jis visiškai pašalinamas. Šios procedūros metu naudojamas lazeris, kuris skleidžia intensyvius šviesos impulsus ir sunaikina papilomą. Odos dariniai, veikiami šviesos impulsais, neskausmingai pašalinami. Priklausomai nuo papilomos dydžio, formos ir vietos, procedūra užtrunka apie 10-15 minučių, didesnės apimties šalinimas - iki 20 minučių. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo. Pirmieji rezultatai matomi iškart po procedūros, nes papiloma pašalinama to paties vizito metu. Dažniausiai pakanka vienos procedūros, retais atvejais procedūrą reikia kartoti.
Chirurginis šalinimas
Chirurginis šalinimas, dar žinomas kaip papilomos ekscizija, dažniausiai pasirenkamas įtariant darinio atipiją (pakitusias ląsteles). Papilomos, įvertinus gydytojui akušeriui-ginekologui, taip pat gali būti šalinamos ir chirurginiu būdu. Operacija atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamas darinys. Papiloma yra pašalinama, o žaizda pasluoksniui susiuvama specialiais siūlais.
Radijo bangų metodas
Ši procedūra atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamos papilomos. Papilomų šalinimui yra naudojamas elektrodas, kuris fiziškai odos neliečia, o pjūvis atliekamas radijo bangomis. Generatorius naudoja 4,0 MHz dažnį, kuris yra daugiau nei 8 kartus didesnis nei elektrochirurginių prietaisų. Šis pjovimas leidžia audiniams gyti su minimaliu pooperaciniu skausmu ir randais, taipogi sutrumpėja operacijos trukmė.
Krioterapija (šalmas skystu azotu)
Procedūros metu papiloma yra pašalinama naudojant skystą azotą. Skysto azoto temperatūra gali būti iki -196 laipsnių, kad būtų sunaikintos papilomos ląstelės. Dažniausiai krioterapija yra naudojama atliekant karpų arba seborėjinių keratozių šalinimą.
Vietinio anestetiko suleidimas – greita demonstracija HD kokybe!
Pasiruošimas procedūrai ir gijimo laikotarpis
Jūsų gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti planuojamai procedūrai. Rekomenduotina kelias dienas prieš procedūrą nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti kraujavimo riziką ir mėlynių atsiradimą. Jums bus suleista vietinių nuskausminamųjų vaistų (anestetikų) į darinio vietą, kad nejaustumėte jokio skausmo ir procedūra būtų kuo švelnesnė.
Po atliktos procedūros gydytojas gali jus stebėti iki 15 minučių, kad įsitikintų, jog nepatiriate jokio šalutinio poveikio, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ar alerginę reakciją. Gijimo laikotarpis priklauso nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir pašalintos papilomos dydžio. Gijimas paprastai trunka 5-10 dienų, tačiau tikėtina, kad po didesnės papilomos pašalinimo gijimas užtruks iki 2 savaičių. Per šį laikotarpį galėsite užsiimti kasdiene veikla, tačiau galite jausti nežymų diskomfortą.
Po procedūros gydytojas paaiškins, kaip prižiūrėti gyjančią žaizdelę. Įprastai rekomenduojama 5-7 dienas, 2 kartus per dieną, naudoti specialų antibakterinį tepalą. Procedūros dieną tos vietos negalima šlapinti, kasyti ir trinti gyjančios odos. Pašalinto darinio vietoje susidaro nedidelis šašelis, kuris natūraliai nukrenta, o po juo atsiveria naujas odos sluoksnis. Siekiant išvengti pigmentacijos pokyčių ir užtikrinti tolygų odos atsistatymą, būtina saugoti šalinimo vietą nuo tiesioginių saulės spindulių bent 4-8 savaites, o lazeriu gydytas odos sritis - mažiausiai 2 mėnesius.
Papilomų atsinaujinimo galimybė
Kartais papilomos gali ataugti. Papiloma gali ataugti, jei jos ląstelės buvo gilesniuose odos sluoksniuose arba jei organizme išlieka aktyvus ŽPV. Didesni virusinės kilmės dariniai gali kartotis, todėl kai kuriais atvejais rekomenduojamas pakartotinis šalinimas. Tokiais atvejais atliekama pakartotinė procedūra. Dauguma paviršinių papilomų pašalinamos per vieną procedūrą, o paviršinėms papilomoms randėjimo rizika yra maža. Lazeriu šalinamos tik gerybinės, dermatologo patvirtintos papilomos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
