Individuali veikla ir motinystės išmokos: išsamus gidas tėvams

Planuojate šeimos pagausėjimą, bet dirbate su Individualia veikla (IDV), Mažąja bendrija (MB) ar Verslo Liudijimu? Galbūt esate girdėję, kad savarankiškai dirbantiems motinystės išmokos nepriklauso arba yra labai mažos? Tai - mitas! Visgi tiesa yra kiek kitokia. Karčią realybę dirbantieji pastebi tik tada, kai pradeda planuoti šeimos pagausėjimą ir nusprendžia, jog pats laikas detaliau pasidomėti su individualia veikla dirbančių asmenų socialinėmis garantijomis. Būtent tada išlenda įvairūs su išmokomis susiję niuansai, kurie dažną šeimą palieka be žadėtų Nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) ir Vaiko priežiūros atostogų (VPA) išmokų arba jos būna žymiai mažesnės nei tikėtasi.

Svarbu žinoti, kad skirtingos savarankiškos veiklos turės skirtingą poveikį planuojamoms motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms. Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki, mat abu tėvai, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip individualios veiklos pajamos yra įtraukiamos į motinystės išmokas, kokie mokesčių pakeitimai įsigaliojo ir kas svarbu žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims, planuojantiems gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas.

Kas yra individuali veikla?

Individuali veikla, tai savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla (išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat išskyrus finansinių priemonių sandorius), kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį). Pajamos iš sandorių turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu gyventojo sudaromi sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius: veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir tokios veiklos tikslo - pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekio buvimą.

Socialinės garantijos savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. gali tikėtis socialinių garantijų. Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“. Darbas su individualios veiklos pažyma užtikrina tas pačias garantijas (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Žinoma, tokiu atveju išmokų (ligos, motinystės, pensijos) dydis priklauso nuo to, kokio dydžio įmokos bus padarytos.

Svarbu žinoti, kad skirtingos savarankiškos veiklos turės skirtingą poveikį planuojamoms motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms. Pavyzdžiui, dirbant tik su Verslo Liudijimu - išmokos apskritai nepriklausys, nes mokamos VSD įmokos draudžia tik dėl nedarbo ir pensijos išmokų. T.y., ligos ir motinystės išmokoms stažas nesikaupia. Tuo tarpu dirbant su individualia veikla, situacija kur kas geresnė. Esmė tokia, kad vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Konsultacijų metu sutinku įvairių žmonių, kurie dirbdami su IDV galvoja, kad jiems jokios išmokos nepriklauso arba jeigu priklauso - jos bus labai mažos. Tad tikrai lengvai nustebinu juos, tiesiog papasakodama, kad IDV yra puiki veiklos forma planuojant šeimos pagausėjimą.

Mažosios bendrijos (MB) variantas yra itin įdomus, nes MB, teisiškai kalbant, yra Juridinis Asmuo, tačiau, kas liečia motinystės išmokas, neretai minima, jog tai kaip savarankiška veikla. Jei esate MB savininkas ir kartu vadovas bei gaunate „atlyginimą“, turite žinoti, kad tai nėra darbo užmokesčiui prilyginamas „atlyginimas“. Tai yra gaunamas atlygis pagal civilinę paslaugų teikimo sutartį su MB už vadovavimą. Nuo šios gaunamos sumos nemokamos jokios VSD įmokos, tad nei reikiamo stažo, nei pajamų negaunate, kurias „Sodra“ galėtų įvertinti.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA)

Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA), kitaip dar vadinamos dekretinėmis, suteikiamos dirbančioms mamoms. Jų trukmė - 126 dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei ir tęsiasi apie 2 mėn. NGA išmokai apskaičiuoti bus imamas moters pajamų laikotarpis, einantis prieš išmokos gavimo mėnesį.

Tėvystės atostogos

Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai.

Vaiko priežiūros atostogos (VPA)

Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai. Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio. Jei nusprendžiama prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, išmoka sudaro 60 % nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio. Jei pasirenkama vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, tuomet pirmaisiais metais skiriama 45 % kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais - 30 %.

Kam priklauso motinystės išmoka ir reikalaujamas stažas

Norint gauti motinystės išmoką, būtina atitikti tam tikras sąlygas. Pirmiausia, gydytojas turi išduoti elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Be to, iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turite turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn.

Reikalaujamo stažo galite neįgyti dėl to, kad prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju, motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taip pat teisę į motinystės išmoką galite įgyti nuo 2023 m. sausio 1 d., net jei nesate draudžiama motinystės socialiniu draudimu, tačiau turite reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, o neapdrausta motinystės socialiniu draudimu tapote per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y.: buvote atleista iš darbo, tarnybos; nutraukėte individualios veiklos vykdymą, nutraukėte sportinę, atlikėjo ar kitą savarankišką veiklą; pasibaigė draudimas pagal autorinę sutartį; sustabdėte savo individualios įmonės, mažosios bendrijos arba ūkinės bendrijos veiklą ir apie tai informavote mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ar įgijote likviduojamo ar bankrutuojančio asmens statusą; arba nėštumo ir gimdymo atostogos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos (2026 m. MMA „ant popieriaus“ - 1153 Eur, 2025 m. - 1038 Eur, 2024 m. - 924 Eur, VSD įmokų dydis - 12,52 proc.). Tam, kad su individualios veiklos pažyma dirbantis asmuo sukauptų 12 mėnesių stažą, jam reikia sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės sumos nei 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Pavyzdžiui, kad sukaupti vieno mėnesio socialinį motinystės stažą, VSD įmokas reikia sumokėti nuo vienos MMA. 2025 m. MMA yra 1038 Eur.

Moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal LR išmokų vaikams įstatymą. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Individualios veiklos pajamų įtraukimas ir įmokų mokėjimas

Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais. Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc. įmokos pensijų kaupimo bendrovei nuo tos pačios bazės kaip ir įprastinės įmokos „Sodrai“.

Įmokų skaičiavimas

Svarbu mokėti apskaičiuoti, nuo kokios sumos turite mokėti VSD įmokas. Šios įmokos niekada nėra mokamos nuo 100% gautų pajamų. Savarankiškai dirbantys piliečiai įmokas moka ne nuo visų savo uždirbtų pajamų. Įprastai, pirmiausia nuo uždirbtų pinigų atskaitomi leistini 30% išlaidų, o tuomet susimokama nuo 90% likusių pajamų, jei dirbate su individualia veikla.

• VSD įmokos: Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%.
• PSD įmokos: Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA.

Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje.

Pavyzdys:

Jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30 proc. leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90 proc. likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai ((10 000 - 30%)x0,9/12) ir per metus, už kuriuos deklaruoja gautas pajamas, bus įgijęs 11 mėn. ir 11 d. motinystės socialinio draudimo stažą.

Kada ir kaip mokėti įmokas bei teikti SAV pranešimus

VSD įmokos turi būti mokamos avansu. Pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas, įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 dienos, pavyzdžiui, už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d. Sumokėjus avansinę VSD įmoką, reikia išsiųsti ir SAV pranešimą. Tai leidžia laiku sumokėti privalomas socialinio draudimo įmokas, kad išmokos nebūtų vėluojamos arba sumažintos. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.

Kaip pateikti SAV pranešimą?

SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu - prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros draudėjui.
• Fiziškai - atvykus į teritorinį „Sodros“ skyrių.
• Paštu - siunčiant popierinį pranešimą.

Dažnos klaidos ir vėluojančios išmokos

Jei pajamas deklaruojate tik vieną kartą per metus, gali kilti rizika negauti išmokų laiku. „Sodra“ gali atsisakyti išmokėti laiku motinystės išmokas ir dėl to, jeigu mėnuo prieš NGA nebus atliktas avansinis mokėjimas. Kitaip tariant - be avansinio VSD mokėjimo, „Sodra“ nemato asmens draustumo mėnesį prieš ir atmeta prašymą, o išmokos nedingsta, tačiau jos vėluos, o jų perskaičiavimas galės būti atliktas tik kai bus pateikta nauja deklaracija. Vadinasi, jeigu ir nėra aktualu visą išmoką gauti laiku, rekomenduojame nepamiršti bent jau už mėnesį prieš NGA tai padaryti. Pavyzdžiui, jei NGA prasideda liepos mėnesį, avansinį mokėjimą reikėtų padaryti už birželį.

Individualios veiklos vykdytojai dažnai negauna išmokų laiku, nes motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurias asmuo uždirbo per 12 mėnesių prieš mėnesį iki numatytų atostogų mėnesio. Jeigu asmuo neteikė kas mėnesinių SAV pranešimų, tuomet valstybinės institucijos sužinos apie gautas pajamas tik po to, kai bus pateikta ir patvirtinta metinė pajamų deklaracija. Tai reiškia, kad iki tol asmuo arba negaus NGA ir VPA išmokų išvis (jei nebus sukaupęs 12 mėn. stažo), arba gaus žymiai mažesnę sumą nei tikėjosi. Tik po to, kai žmogus sėkmingai pateiks metinę deklaraciją, „Sodra“ perskaičiuos savo sprendimą ir išmokės asmeniui visus iki tol priklausiusius, bet negautus pinigus.

Tad tikrai lengvai nustebinu juos, tiesiog papasakodama, kad IDV yra puiki veiklos forma planuojant šeimos pagausėjimą. Tiesiog svarbu suprasti, kad niekada visos gautos pajamos IDV veiklos nebus apmokestinamos VSD mokesčiais.

Darbas atostogų metu ir pajamų apribojimai

Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu? Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Iš savarankiškos veiklos gautoms pajamos NĖRA taikomi jokie apribojimai, kaip yra dirbant su darbo sutartimi. Tad visų tipų motinystės išmokų gavimo metu gaunamos pajamos iš savarankiškos veiklos, net ir su nauja VPA tvarka, neturės neigiamos įtakos gaunamų išmokos dydžiui. Savarankiškai dirbančioms, įgijusioms teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į jos laikotarpiu turėtas savarankiškos veiklos pajamas.

Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais visiems tėvams galioja ta pati tvarka, t.y. papildomų pajamų, nemažėjant numatytos išmokos dydžiui, gali turėti ir savarankiškai dirbančios NGA išėjusios mamos, ir 30 dienų trukmės tėvystės atostogų išėję tėčiai. Įskaitytini ir tokie atvejai, kai gyventojas, dirbęs pagal įprastinę darbo sutartį, išeina vaiko priežiūros atostogų ir jų metu vykdo individualią veiklą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iš savarankiškos veiklos gaunamos pajamos VPA metu - išmokų nemažina, tad šiuo atveju, nieko skaičiuoti papildomai nereikia.

Martynas Endrijaitis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas, teigia: „Savarankiškai dirbantiems asmenims (ūkininkai, šeimynos dalyviai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, individualių įmonių savininkai, MB nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai) gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.“

Ar yra kokių nors ribojimų, kiek galima uždirbti dirbant su individualios veiklos pažyma, kad išmoka liktų visa? M. Endrijaitis paaiškina: „Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, nėra ribojimų, kiek jie gali uždirbti iš savarankiškos veiklos išmokos gavimo metu.“ Ši sąlyga, kuri yra taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, nėra taikoma asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, taip pat asmenims, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla.

Išmokų sumos nustatymas ir skaičiuoklės

Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį. Taigi, jei asmuo moka įmokas kas mėnesį ir laiku pateikia SAV pranešimus - jo pajamos yra įskaičiuojamos į išmokų apskaičiavimą bei užtikrina didesnę paramą vaiko priežiūros metu.

Kaip sužinoti tikslią išmokos sumą? Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos, geriausia naudoti „Sodros“ skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Be to, aktualu žinoti, kad galima pasinaudoti individualios veiklos įmokų skaičiuokle.

Kodėl verta pasinaudoti skaičiuokle?

• Ji leidžia įvesti savo pajamas ir įmokas bei matyti, kokią išmoką galite gauti.
• Padeda sužinoti, ar reikia papildomai sumokėti įmokų, kad gautumėte didesnę išmoką.
• Parodo, kiek GPM bus išskaičiuota iš išmokos.

Pavyzdžiui, tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę „Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų“. Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą, nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali gauti, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet ir išsiaiškinti, kokiam etatui ši suma galėtų būti prilyginama. Kiek žinoma, šiuo metu nėra numatyta pakeitimų šioje srityje.

Buhalterinės apskaitos svarba

Dirbant savarankiškai itin svarbu tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nes tai padeda sklandžiai deklaruoti pajamas, apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nesusipratimų su VMI ar „Sodra“. Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti apskaitą - naudotis buhalterinės apskaitos įrankiais, tokiais kaip Sąskaita123. Ši sistema leidžia lengvai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti gaunamas ir išleidžiamas lėšas bei užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tikslūs ir laiku pateikti. Naudojant tokią sistemą, galima sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, nes dauguma skaičiavimų atliekami automatiškai.

Mokesčių naujienos ir pakeitimai

Nuo 2024 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigaliojo nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Pelno mokesčio tarifas didėja vienu procentiniu punktu. Nekilnojamojo turto mokestis taip pat atnešė naujovių.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Anksčiau buvo taikomi 20 proc. ir 32 proc. tarifai, o dabar atsirado 25 proc. tarifas, kuris apmokestina tarpinę suminę dalį. Fiksuotas 15 proc. GPM tarifas išlieka dividendams, pajamoms iš akcijų (jeigu jos įgytos ir perleistos ne per investicinę sąskaitą ir išlaikytos ilgiau nei penkerius metus), investicinės sąskaitos režimui ir darbuotojų opcionams (jeigu akcijos išlaikomos 3 metus darbuotojo opciono pagrindu).

Individualios veiklos vykdytojai, uždirbantys iki 42 500 eurų per metus, gali pritaikyti iki 20 procentų tarifą, kuris iki 20 000 Eur apmokestinamas 5 proc. ir palaipsniui didėja iki 20 proc. Viršijus šią sumą, taikomi bendrieji progresiniai tarifai (25 proc. ir 32 proc.). Verslo liudijimo turėtojams suteikiama galimybė uždirbti iki 50 000 Eur per mokestinį laikotarpį, sumokant fiksuotą mokestį už verslo liudijimo išdavimą. Viršijus šią ribą, perviršis apmokestinamas progresiniu būdu. NT nuomai taikomas fiksuotas mokestis iki 50 000 Eur, o perviršis, neviršijantis 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio per metus, apmokestinamas 15 proc. tarifu. Viršijus šį rodiklį, taikomas progresinis apmokestinimas. Žemės ūkio veiklos pajamos apmokestinamos 15 ir 20 procentų tarifais, priklausomai nuo to, ar jos per metus viršys 60 vidutinių darbo užmokesčių ribą. Nuo šiol, perleidus NT po penkerių metų, pajamos nebeapmokestinamos.

Pelno mokesčio pakeitimai

Iki 300 tūkst. Eur uždirbantis verslo subjektas turi galimybę mokėti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, be to, šalinamas papildomas reikalavimas uždirbti ne daugiau 300 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį ir turėti ne daugiau 10 darbuotojų. Darbuotojų skaičius nebėra svarbus. Mokesčių administratorius ypatingą dėmesį pradeda skirti investicinio projekto lengvatai. Šalia šito atsiranda momentinis nusidėvėjimas, kuris leidžia mokesčių mokėtojui susimažinti mokėtiną pelno mokestį einamuoju momentu. Įmonių grupės nuostolių perkėlimas nuo šiol apribotas iki 70 proc.

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM)

Nekilnojamojo turto mokestis taip pat atnešė naujovių. Greta savivaldybės nustatyto tarifo, atsiranda 0,2 proc. papildomas apmokestinimas, kuris taikomas tik komercinės paskirties NT, ir ši suma jau eina tiesiogiai gynybai finansuoti. Atsiranda tokia sąvoka kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, kuriam taikomas 450 tūkst. eurų neapmokestinamas dydis (900 tūkst. eurų, jei turtą valdo sutuoktiniai). Jei asmuo turi daugiau nei vieną NT objektą, tai kitų objektų mokestinei vertei taikomas 50 tūkst. Eur neapmokestinamas dydis. Mokestinė vertė stengiamasi priartinti prie realios rinkos kainos.

tags: #individuali #veikla #pagal #pazyma #motinystes #pasalpa

• Pritūpimai gimdant
• daugiau apie Vaidoto Šiožinio šeimos pagausėjimą
• Bambo Sauskelnės: savybės ir atsiliepimai
• Patarimai žiemojantiems paukščiams
• Efektyvios strategijos ugdant vaikų emocinį intelektą