Persileidimas ir nėštumo išsaugojimo galimybės: išsami informacija

Persileidimas, medicinoje dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Apie 50 proc. visų nėštumų gali baigtis persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą. Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą. Beveik 15-25 % žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80 % nėštumų baigiasi per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis. Moteris gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ar neviltį. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.

Persileidimo tipai ir apibrėžimai

Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų.

• Ankstyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.). Pirmojo nėštumo trimestro persileidimai yra vadinami ankstyvaisiais ir įvyksta iki 14 nėštumo savaitės.
• Vėlyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs po 12 savaičių, vadinamas vėlyvuoju. Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta.
• Gresiantis persileidimas: Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Tai būklė, kai pasirodo pavojaus požymiai (kraujavimas, nedideli skausmai), bet nėštumas dar nėra nutrūkęs.
• Neišvengiamas persileidimas: Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis.
• Nesivystantis nėštumas: Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu.
• Neužbaigtas persileidimas: Moteriai persileidus, visas embriono audinys gali nepalikti kūno.
• Kartotinis (įprastinis) persileidimas: Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Kai moteris per pirmąjį trimestrą iš eilės nutrūksta tris ar daugiau nėštumų, tai vadinama pasikartojančiu persileidimu.
• Sepsinis (infekuotas) persileidimas: Tai persileidimas, kurį lydi infekcija.

Persileidimo dažnumo ir eigos skirtumai pagal laikotarpį

Persileidimas, medicinoje dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Pagal laiką jie skirstomi į ankstyvuosius (iki 12 savaitės) ir vėlyvuosius (13-22 savaitės). Šis skirstymas padeda gydytojams nustatyti galimas priežastis ir parinkti gydymo taktiką.

Persileidimo simptomai

Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių.

• Kraujavimas iš makšties: Tai yra dažniausias požymis. Jis gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo tepliojimo, išskyrų su krauju iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį. Nedidelis tepliojimas pirmajame trimestre yra gana dažnas ir ne visada susijęs su grėsme.
• Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas: Šis skausmas primena mėnesinių spazmus ir yra antras pagal dažnumą simptomas. Moteris jaučia sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus.
• Spazmai ir sąrėmiai: Gali pasireikšti pilvo spazmai ar sąrėmiai.
• Gimdos kaklelio atsivėrimas: Tai gali būti persileidimo požymis.
• Nėštumo simptomų išnykimas: Staigus nėštumo simptomų, tokių kaip pykinimas ar krūtų jautrumas, išnykimas.
• Audinių ar krešulių pasišalinimas: Su krauju gali pasišalinti pilkšvi ar rausvi audiniai.
• Karščiavimas ar šaltkrėtis: Gali pasireikšti esant sepsiniam persileidimui.
• Galvos svaigimas ar alpimas: Gali būti susiję su gausiu kraujavimu.

Esant nesivystančiam nėštumui pradžioje jokių požymių gali ir nebūti. Retais atvejais, persileidimas gali prasidėti ūmiai.

Persileidimo priežastys

Savaiminis nėštumo nutrūkimas retai įvyksta dėl vienos aiškios priežasties. Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Tačiau kitus 50 proc. atvejų priežastys lieka neaiškios. Svarbu suprasti, kad spontaniškai nutrūkus nėštumui padidėja kito spontaninio persileidimo rizika.

Pagrindinės priežastys:

1. Genetinės priežastys: Tai dažniausia ankstyvojo nėštumo nutrūkimo priežastis, atsakinga už maždaug 50 proc. pirmojo trimestro netekčių. Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų. Vaisius vystosi netinkamai arba gimęs neturės galimybių išgyventi. Kai kiaušinėlyje arba spermatozoiduose yra daugiau ar mažiau chromosomų nei įprastai, vaisius gali turėti nelyginį chromosomų skaičių. Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, gali būti anomalijų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai. Svarbu suprasti: chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika.
2. Endokrininės priežastys: Tai skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. vaisių.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda. Persileidimas kartais įvyksta, kai motinai susilpnėjęs gimdos kaklelis, vadinamas gimdos kaklelio nepakankamumu.
4. Imunologinės priežastys: Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Kita rimta problema šiuolaikiniame pasaulyje, žinoma, yra imuninės sistemos sutrikimai.
5. Infekcinės ligos: Infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos.
6. Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir net didelis kofeino kiekis padidina riziką. Tokie veiksniai, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, viršsvoris, netinkama mityba, didina riziką.
7. Kamieninių ląstelių nepakankamumas: Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje. Tyrėjai mano, kad toks audinys greičiau „sensta“ ir tai yra persileidimo priežastis.
8. Kraujo krešėjimo sutrikimai: Viena persileidimo priežasčių - kraujo krešėjimo sutrikimai (koagulopatija).
9. Moters amžius: Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių. Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12 proc. Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15 proc., o 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20 proc. Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40 proc. Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.

Tyrimai ir diagnostika

Persileidimui patvirtinti, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Nėštumo priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti ultragarso testą. Šiais tyrimais tikrinamas vaisiaus širdies plakimas arba trynio maišelio buvimas. Gydytojas nustato nėštumo nutrūkimą remdamasis ginekologiniu patikrinimu ir ultragarso tyrimu.

Rekomenduojami tyrimai:

• Bendra apžiūra: Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą.
• Kraujo tyrimai: Norint patikrinti persileidimą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, nes jo metu matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas. Žemas hormonų kiekis rodo persileidimą. Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb.
• Genetiniai tyrimai: Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Genetinis persileidimo audinio tyrimas - tai visų vaisiaus (embriono) chromosomų analizė, atliekama NGS (angl. Next Generation Sequencing) metodu, kuria nustatomas chromosomų persitvarkymas 1-22 autosomose bei X ir Y lytinėse chromosomose. Šiuo metodu aiškiai nustatoma, ar persileidimą sukėlė vaisiaus chromosomų anomalija. Svarbu suprasti partnerio genetinę sveikatą, kad būtų galima išvengti galimų genų anomalijų. Atliekant šį tyrimą, taikant NGS metodą vienu metu, 5-ąją embriono vystymosi dieną tikrinamas visas chromosomų rinkinys.
• Gimdos tyrimai: Jei įtariamos anatominės priežastys (pvz., gimdos ertmės sąaugos, pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos), gali būti atliekama histerosalpingografija, histeroskopija ar laparoskopija.

Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius tyrimus.

Persileidimo gydymas ir prevencija

Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Sustabdyti galima tuo atveju, jei žinoma tiksli gresiančio persileidimo priežastis ir moteris kreipiasi laiku pagalbos į medikus. Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.

Gydymo ir prevencijos metodai:

• Gresiantis persileidimas: Kol sulauksite gydytojo, gulėkite ir ilsėkitės. Stenkitės nepanikuoti, nors tai ir sunku. Tepliojimas dar nereiškia, kad nėštumas tikrai nutrūks. Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Gydytojas paprastai rekomenduoja lovos režimą ir vengia skirti vaistų pirmajame trimestre.
• Medikamentinis gydymas: Kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites. Jei asmuo nori nutraukti nėštumą anksčiausiai, gydytojai gali skirti vaistus, kurie padeda gimdai pastoti. Šios parinktys paprastai prieinamos tik tuo atveju, jei likus 10 savaičių iki nėštumo įvyko persileidimas.
• Chirurginis gydymas (abrazija): Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos.
• Infekcijų gydymas: Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu.
• Hormonų korekcija: Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Esant indikacijų, persileidimui išvengti gali būti skiriamas sintetinis progesteronas ir kt. medikamentai.
• Anatominės korekcijos: Siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas. Jei moteris praeityje patyrė persileidimą dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vėlesnį nėštumą gydytojas gali gydyti sukamuoju dygsniu.
• Imunologinis gydymas: Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.
• Gyvenimo būdo korekcija: Žalingų įpročių atsisakymas, lėtinių ligų kontrolė, sveika mityba ir aktyvumas, streso valdymas.

Jei jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė. Jei moteris jau laukiasi ir yra grėsmė, kad vėl gimdys prieš laiką, mes atidžiai stebime jos nėštumą. Jei gimdymas prasideda prieš laiką, tuomet stengiamės gimdymą sustabdyti parai ar dviem. Taip darome, kad suspėtume paruošti naujagimį gimimui prieš laiką, kad jis galėtų kuo savarankiškiau kvėpuoti. Jei naujagimis yra itin neišnešiotas, tam tikrais medikamentais bandome apsaugoti jo smegenis.

Po persileidimo: fizinė ir emocinė reabilitacija, planavimas

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą. Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis.

Emocinė pagalba ir tolesnis planavimas

• Emocinė savijauta: Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą. Daugeliu atveju svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo.
• Kada planuoti kitą nėštumą: Po kiek laiko po patirto persileidimo galima planuoti kitą nėštumą, sprendžiama individualiai atsižvelgiant į daugelį dalykų. Moterys, planuojančios pastojimą po persileidimo, turėtų pasitarti su gydytoju. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Gydytojai rekomenduoja palaukti bent 2-3 mėnesinių ciklus. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.
• Vaisingumo požymių sekimas: Laikotarpiu nuo persileidimo iki pirmųjų mėnesinių beveik visada įvyksta ovuliacija. Todėl pradėkite arba tęskite bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimą iškart po persileidimo. Pirmąja ciklo diena laikykite persileidimo (gausaus kraujavimo) dieną. Iš pradžių BKT greičiausiai bus aukšta, kaip ir esant nėštumui. Paskui ji sugrįš į įprastą žemos temperatūros lygį ir po kurio laiko užfiksuosite ovuliaciją patvirtinantį BKT pakilimą. Vengianti nėštumo pora turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių iki bus galima pagal taisykles patvirtinti vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžią, nes dėl organizmo patirto streso gleivių požymiai gali būti neįprasti ir juos sunku teisingai interpretuoti. Vaisingumo požymių sekimas taipogi gali nukreipti gydytoją teisinga linkme ieškant giliau slypinčio sutrikimo, dėl kurio moteriai nepavyksta išnešioti pradėtos gyvybės.
• Kartotiniai persileidimai: Paprastai tirti pradedama moteris, patyrusi tris iš eilės persileidimus. Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių. Net po dviejų persileidimų iš eilės 85 proc. moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą.

Dažniausi mitai apie persileidimą ir priešlaikinį gimdymą

Dažnai savo praktikoje susiduriate su mitais.

• Magnio vartojimas: Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas. Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria. Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas.
• Gulėjimas lovoje: Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje. Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui. Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti.
• Alkoholis: Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio.
• Homeopatiniai preparatai: Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.

Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.

tags: #persileidimas #bet #vistiek #laukiuosi

• Ankstyvieji nėštumo požymiai ir jų atpažinimas
• Kada eiti į pirmąjį nėštumo patikrinimą?
• Komfortas nėštumo metu
• Svajonių kampelis mergaitei
• Kaip užtikrinti ramų kūdikio miegą