Žaidimų svarba ikimokykliniame amžiuje: ugdymas per pramogą

Mokomieji žaidimai padeda vaikams išmokti svarbių įgūdžių ir puikiai paruošia juos mokyklai! Kūrybiški mokymosi žaidimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms yra nepaprastai vertingi. Žaisdami vaikai nesąmoningai įgyja žinių, o pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo forma - žaidimas, kai vaikas paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Žaidimas skatina ne tik socialinę raidą, ugdo mąstymą, kūrybiškumą, pažintinius procesus, bet ir vysto vaiko kalbą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai mėgsta ir noriai žaidžia didaktinius žaidimus, kurie skatina tarpusavio bendravimą, monologinę kalbą. Renkantis žaidimus, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir raidą, kad užsiėmimai būtų tinkamai pritaikyti ir efektyvūs. Šiuo atveju svarbu, kad dėmesys būtų sutelktas ne tik į mokymosi efektą, bet visų pirma į smagų laiką! Darželio reikmenys - tai smagus užsiėmimas, nes smagus mokymasis didina motyvaciją ir mokymosi sėkmę. Svarbu derinti pramogą, žaidimą ir mokymąsi!

Mokomųjų žaidimų nauda ir ugdomoji galia

Lavinamieji žaidimai atlieka esminį vaidmenį vaiko vystymuisi. Jie skatina mokymosi motyvaciją per pramogą ir įvairovę. Didinant sudėtingumo lygį galima sukurti naujų stimulų. Vaikai skatinami pagal amžių, o žaidimai lavina vaikų smulkiąją motoriką, jutiminį suvokimą, kalbą ir pažintinius gebėjimus. Šios veiklos padeda tvirtinti svarbius įgūdžius, kurių vaikams reikia pradinėje mokykloje.

Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Edukaciniai stalo žaidimai padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį. Žaidimai ne tik lavina pažintinius gebėjimus, bet ir ugdo socialinius įgūdžius.

Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.

Pasak „Vitlio darželio” psichologės-psichoterapeutės Emilijos Baltrūnaitės, „Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”. Ji pabrėžia, kad tikslas yra „padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”

Žaidimų pasirinkimas pagal amžių

Kada iš tikrųjų verta pradėti žaisti mokomuosius žaidimus? Atsakymas čia yra toks: Praktika daro meistriškumą! Mokymosi ir tobulėjimo žaidimai paprastai prasmingi nuo 2 metų amžiaus, tačiau yra daugybė vaikiškų žaidimų, skirtų įvairaus amžiaus vaikams ir įvairiomis temomis. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Šios gairės padės pasirinkti tinkamiausius žaidimus skirtingo amžiaus grupėms.

Nuo 0 iki 2 metų: Ankstyvasis pojūčių ir motorikos ugdymas

Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Nuo 0 iki 2 metų amžiaus vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.

Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą.

• Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Mažylių pojūčiams lavinti puikiai tinka sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga.
• Kūrybiškumui ir smulkiajai motorikai: labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras.
• Motorikos vystymuisi: nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą.
• Pažinimui: išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją.
• Konstruktoriai: leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai.
• Vaidybiniai žaidimai: skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz., virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis.

Nuo 2 iki 4 metų: tyrinėjimas ir kūrybiškumo skatinimas

Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus.

• Rūšiavimas ir derinimas: skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį.
• Meninė veikla: leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais.
• Aplinkos pažinimas: skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.
• Skaičiavimo pagrindai: skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra.
• Kalbos vystymas: naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.

Nuo 4 iki 7 metų: Pasirengimas mokyklai ir žinių gilinimas

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai) darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalijimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę. Mokomieji žaidimai vaikams nuo 4 metų padeda supažindinti su raidėmis ir skaičiais žaidžiant. Taip vaikai pamažu išmoksta ABC ir skaičių bei kiekybės pasaulį!

• Raštingumas ir skaičiavimas: nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali.
• Matematika: įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas.
• Loginis mąstymas ir kūrybiškumas: organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pavyzdžiui, maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.

Žaidimų rūšys ir konkretūs pavyzdžiai

Mūsų asortimente rasite ne tik žaidimų, skirtų mokytis skaičiuoti ir matematikos, bet ir mokomųjų žaidimų, skatinančių visus įgūdžius, reikalingus sėkmingam mokymuisi pradinėje mokykloje. Štai keletas populiariausių žaidimų rūšių ir jų pavyzdžių:

Didaktiniai žaidimai

Didaktinis žaidimas nėra vien tik specialiai organizuotas užsiėmimas, kuriame suaugusysis siekia užsibrėžtų ugdomųjų tikslų. Jame būtinai turi būti žaidybinis momentas. Didaktiniai stalo žaidimai vaikams išlaisvina vaizduotę ir skatina mąstyti, kuria bendrystę, lavina socialinius bei kalbinius gebėjimus.

Judrieji žaidimai

Judrieji žaidimai kilę iš liaudies žaidimų. Jie turi aiškų sumanymą, taisykles, yra turiningi, įdomūs ir paprasti. Juose atsispindi realus gyvenimas: darbas, pramogos, gamta. Svarbiausias aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti.

Vaidybiniai-kūrybiniai žaidimai

Vaidybiniai-kūrybiniai žaidimai naudingiausi tie, kurių taisykles sugalvoja patys vaikai. Šių žaidimų metu plečiasi ir turtėja žodynas, rišlioji kalba, gerėja kalbos supratimas. Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Konstruktoriai ir dėlionės

Dėlionės ir konstruktoriai yra labai populiarūs lavinamieji žaidimai vaikų darželiuose, dienos centruose ir namuose, skatinantys smulkiąją motoriką. Dėlionės - puikus papildymas lavinamiesiems žaidimams. Jos padeda ugdyti erdvinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius, smulkiąją motoriką ir rankų-akių koordinaciją. Medinės dėlionės su rankenėlėmis yra ypač tinkamos trimečiams, nes jos padeda lavinti pirštų judesius. Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai. Taip pat verta paminėti, kad konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.

Edukaciniai stalo žaidimai

Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tinkami žaidimai turėtų turėti paprastas taisykles, trumpą žaidimo laiką ir nereikalauti sudėtingų skaičiavimų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį. Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką. Norint, kad žaidimai būtų naudingi, svarbu pasirinkti tinkamą laiką.

Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Tačiau svarbiausia, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis. Rinkdamiesi stalo žaidimą ikimokyklinio amžiaus vaikui, svarbu atsižvelgti į jo ugdymo poreikius ir gebėjimus. Nors žaidimų pakuotėse nurodytas rekomenduojamas amžius gali būti naudingas, svarbiau įvertinti vaiko individualius gebėjimus. Pradėkite nuo paprastų žaidimų ir, kai vaikas įgis daugiau patirties, pereikite prie sudėtingesnių. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas.

Konkretūs stalo žaidimų pavyzdžiai

Žemiau pateikiame keletą populiarių ir efektyvių stalo žaidimų, tinkamų ikimokyklinio amžiaus vaikams:

Šeimos ir pedagogų vaidmuo vaiko ugdyme

Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą.

Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite.

Emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių ugdymas

Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”

Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu...” padeda vaikams geriau suprasti savo jausmus.

Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.

Vaikų draugystės formavimasis

Vaikų draugystė vystosi keliais etapais:

• Egocentrinė pakopa (3-7 m.): geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančiais tą pačią veiklą.
• Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.): šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz., dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
• Abipusiškumo etapas (6-12 m.): čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
• Dalyvavimas grupėje: negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus. Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.

Nesėkmių įveikimas ir optimizmas

Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekiama, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šio įgūdžio formavimo būdas.

Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas imasi deramų įsipareigojimų, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini. Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą - tai žaidimas.

Savarankiškumas ir motyvacija

Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.

Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Meistriškumas. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių (pvz., taupyti labai norimam dviračiui). Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus.

Reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę (pvz., dirbome sunkiai, bet buvo smagu ir niekas net nepajautė, kiek daug ir kaip greitai prabėgo laikas). Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.

Patarimai ir rekomendacijos tėvams bei pedagogams

Svarbiausia - rasti balansą tarp mokymosi ir pramogos. Tėvams ir pedagogams svarbu sutelkti dėmesį į patį žaidimo procesą ir jo teikiamą džiaugsmą, o ne į rezultatą. Svarbiausia, kad žaidimas būtų malonus ir nuoširdus. Leiskite vaikui pasinerti į žaidimo džiaugsmą, o jūs būkite jo palaikymas ir pagalba. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Knygelių skaitymas, dainų dainavimas ir paprasti pokalbiai su vaikais yra puikus būdas palaikyti jų kalbos raidą. Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis.

tags: #ikimokyklinis #amzis #ir #zaidimai

• Vardiniai čiulptukų laikikliai
• Viltis ir rūpestis vaikams
• Vaikų išlaikymo įkainiai Klaipėdos darželiuose
• Ką rinktis ir ko vengti perkant naudotas prekes kūdikiui?
• Teisinis gimimo datos apsaugos reglamentavimas