Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moteris tampa jautresnė psichologiniams faktoriams, kurių dažnas simptomas yra nemiga. Visgi, kalbant apie vaistų vartojimą šiuo metu, būtinas ypatingas atsargumas. Nevartokite Lexotanil, jei esate nėščia ar galite pastoti. Lexotanil vartojimas nėštumo metu gali kelti pavojų vaisiaus vystymuisi, įskaitant įgimtus apsigimimus ir persileidimą.
Jei gydytojas nusprendė, kad Jūs turite vartoti šį vaistą vėlyvuoju nėštumo ar gimdymo laikotarpiu, Jūsų kūdikio kūno temperatūra gali būti sumažėjusi, taip pat sumažėjęs raumenų tonusas, jam gali būti sunku kvėpuoti. Jei šį preparatą paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais vartosite reguliariai, kūdikiui gali būti abstinencijos simptomų. Be to, bromazepamo patenka į motinos pieną, todėl, jeigu žindote kūdikį, šio vaisto nevartokite.

Lexotanil - tai vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra bromazepamas, priklausanti benzodiazepinų grupei. Jis skiriamas žmonėms, kuriuos vargina nerimas, įtampa ir kiti su nerimu susiję sutrikimai. Anksiolitinį poveikį jis pirmiausia sukelia moduliuodamas GABA-A receptorius.
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Veiklioji medžiaga | Bromazepamas |
| Grupė | Benzodiazepinai (psicholeptikai) |
| Pagrindinė indikacija | Nerimas, įtampa, nemiga |
Gydymas turi būti kuo trumpesnis. Vaisto negalima vartoti ilgiau kaip 8-12 savaičių, įskaitant laipsniško dozės mažinimo periodą. Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Savarankiškai nekeiskite paskirtos dozės. Būtinai venkite kartu su Lexotanil vartoti alkoholinių gėrimų, nes gali sustiprėti Lexotanil poveikis, įskaitant stiprų raminamąjį poveikį, stiprų kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimą.
Lexotanil gali sukelti mieguistumą ar pabloginti dėmesio koncentravimą. Tai gali paveikti užduočių, kurioms reikia atidumo, pvz., vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus, atlikimą. Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę, dėl to nustojus jų vartoti gali atsirasti abstinencijos reiškinių: galvos ir raumenų skausmas, stiprus nerimas, įtampa, nerimastingumas, sumišimas ir irzlumas.
Labai svarbu ne griebtis iš karto migdomųjų, o išsiaiškinti nemigos priežastis, kurias pašalinus, nemiga susitvarkys savaime. Nėštumo pradžioje ir eigoje nemiga dažniausiai susijusi su rūpesčiu dėl pasikeitimų, nėštumo eigos, santykių ir naujos rolės. Patariama nėštumo metu pasilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą.

Jeigu Jus vargina situacinė nemiga, kuri trunka ne ilgiau kaip 1 mėnesį, ji dažniausiai praeina ir negydoma. Svarbi yra lėtinės nemigos profilaktika: pasireiškus situacinei nemigai ir jai nepraėjus per keletą mėnesių, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Negalima užsiimti savigyda ir ilgiau kaip keletą mėnesių vartoti migdančiųjų ir raminančiųjų vaistų.