Aksomas ir kiaušiniai iš aksomo: prabanga ir tradicijos
Aksomas - tai audinys, kuris šimtmečius buvo prabangos ir išskirtinumo simbolis. Nors šiandien jį galime pamatyti daugelyje interjero dizaino elementų ir mados kūrinių, aksomo istorija ir gamybos ypatumai išlieka įdomūs. Panagrinėkime, kas yra aksomas, kuo jis skiriasi nuo veliūro ir aksomo, ir kaip jis susijęs su tradicijomis, ypač kiaušinių marginimo kontekste.
Kas yra aksomas?
Aksomas yra stora medžiaga, padengta minkštu, paprastai ne ilgesniu kaip 3 milimetrų ilgio pūku.
Kaip gaminamas aksomas?
Aksomo gamybos procesas yra unikalus. Tarp ataudų ir metmenų austomos kilpos, pagamintos iš supjaustytų ar nesupjaustytų siūlų, kurių dėka krūva sudaro šešis siūlus. Tai skiriasi nuo standartinių medžiagų, pagamintų iš dviejų siūlų, o tai dar labiau pabrėžia aksomo prabangą. XI a. aksomas, kaip pūkinis audinys, buvo sudaromas perpjaunant papildomus (natūralaus šilko ar cheminio pluošto siūlų) metmenis. Aksomo metmenims dažniausiai naudojamas natūralus šilkas arba krepiniai daugiagijai siūlai. Audžiamas rykštiniu arba dvigubuoju būdu. Rykštinio aksomo (vadinamojo panaksomo) pūkas supresuojamas, kad sugultų viena kryptimi ir įgytų ryškų blizgesį.
Aksomo tipai
Aksomo tipai skirstomi pagal vilnai naudojamų siūlų tipą:
- Natūralus aksomas - pagamintas iš medvilnės, šilko ar vilnos siūlų.
- Dirbtinis aksomas - pagamintas iš poliesterio pluošto arba tamprio.
Aksomai priklauso audiniams, vadinamiems pliušiniais, t.y. medžiagoms su pluoštiniu sluoksniu. Pagrindiniai skirtumai tarp skirtingų veislių yra kailio gavimo būdas ir ilgis, taip pat gamybai naudojamo pluošto rūšis.
Aksomo istorija
Aksomas kilęs iš Indijos, pro Bagdadą paplito po arabų pasaulį ir buvo įvežamas į Europą.
Veliūras ir aksomas: kuo jie skiriasi?
Nenuostabu, kad klausimas, kas yra aksomas, iškyla taip dažnai - sinonimai, tokie kaip veliūras ar aksomas, gali kelti abejonių. Veliūras yra audinys, dažniausiai naudojamas interjero dizaino pramonėje, tačiau jis puikiai tinka kaip vakarinių suknelių ar elegantiškų švarkų medžiaga.
Skirtumą tarp aksomo ir veliūro pirmiausia lemia kailio ilgis. Veliūras gaminamas iš trumpų, dažniausiai šilkinių šerių, kurie suteikia plonesnės medžiagos nei aksomas efektą. Be to, veliūras pasižymi didesniu elastingumu ir mažiau blizgiu paviršiumi nei aksomas.
Tačiau visada abu terminai vartojami sinonimiškai - aksomas ir veliūras yra tokie panašūs, kad vargu ar kas nors prisimena, jog abi medžiagos priklauso pliušui. Reikalą dar labiau apsunkina tai, kad veliūras mados industrijoje reiškia ir vilnonę medžiagą, naudojamą paltų (vilnos) gamybai, ir odos rūšį, kuri atrodo kaip zomšas.
Aksomo priežiūra
Tiek aksomas, tiek veliūras yra vieni iš audinių, kurie jums suteikia gražią išvaizdą, jei jie yra tinkamai prižiūrimi. Didžiausia baimė dažniausiai yra išblukusi spalva arba būdingo pūkelio suplokštėjimas, dėl kurio šios medžiagos yra unikalios. Dėl šios priežasties aksomu dengti baldai turėtų būti dedami ten, kur yra vidutinio sunkumo saulės spinduliai - intensyvus kontaktas su saule skatina prarasti savo pirminę spalvą ir blizgesį.
Kasdienė priežiūra
Labai svarbu reguliariai siurbti su minkštu dulkių siurblio priedu arba minkštų šerių šepetėliu, nes pliušinės medžiagos gali lengvai kaupti erzinančias dulkes ir nešvarumus. Tokiu būdu jūs ne tik atnaujinsite audinį, bet visų pirma padėsite išlaikyti būdingą krūvos tekstūrą.
Efektyvus aksomo valymas
Kasdienybė yra negailestinga, todėl anksčiau ar vėliau reikės valyti aksomą ar veliūrą. Tokiu atveju verta žinoti, kas padės išvengti galutinės medžiagos žalos. Dažyto ar išsiliejusio veliūrinio audinio atveju būtina patikrinti gamintojo rekomendacijas ir jų laikytis.
Skalbimas namuose bus prasmingas tik tuo atveju, jei neviršysite maksimalios etiketėje nurodytos temperatūros (nuo 15 iki 30 laipsnių Celsijaus, priklausomai nuo gamintojo) ir naudosite švelnius ploviklius. Medžiaga turi būti išdžiovinta plokščiai, kad paviršius nesusiglamžytų, o po to šepečiu. Antrasis sprendimas - veliūrą nunešti į sausą valyklą arba prižiūrint profesionaliai valymo įmonei.
Spalvoti kiaušiniai Azijoje: tradicijų įvairovė
Marginti, dekoruoti kiaušiniai dažniausiai yra siejami su krikščioniškomis Šv. Velykų tradicijomis. Nors tai yra gana europietiška tradicija, ypač populiari slaviškose šalyse, įdomu, ar įmanoma rasti spalvotų ir margintų kiaušinių Azijoje? Nors tai retas fenomenas, spalvoti kiaušiniai Azijoje išties egzistuoja ir yra įdomių azijietiškų tradicijų dalis.
Raudoni kiaušiniai Kinijoje
Tolimojoje Kinijoje egzistuoja raudonų vištos kiaušinių tradicija. Raudona spalva kinams simbolizuoja sėkmę, laimę, o patys kiaušiniai, kaip ir kitose kultūrose, reiškia atgimimą. Raudoni kiaušiniai dovanojami džiugiomis progomis, dažniausiai gimus vaikui, praėjus mėnesiui po jo gimimo ar jo pirmo gimtadienio proga. Būtent tuomet neretai rengiamas raudonų kiaušinių ir imbiero vakarėlis. Šie raudonieji kiaušiniai yra gaminami gana paprastai.
„Arbatos kiaušiniai“ Kinijoje
Dar vieni Kinijoje sutinkami įdomūs kiaušiniai yra vadinami „arbatos kiaušiniais“. Šių marmurinių kiaušinių grožis pasireiškia nulupus kiaušinio lukštą. Jie dažnai pardavinėjami gatvės maisto kioskuose ir restoranuose kaip pikantiškas užkandis ir nėra siejami su jokia švente, tačiau yra itin mėgstami ir populiarūs.
Šimtmečio kiaušiniai Tailande
Tailande galima sutikti rožinius kiaušinius, tačiau ragauti juos reiktų atsargiai. Kiaušinis marinuojamas kelias savaites ar mėnesius specialiame mišinyje, kuris tradiciškai susideda iš molio, pelenų, druskos, negesintų kalkių ir ryžių lukštų. Šiais laikais tam dažniausiai naudojamas iš įvairių chemikalų sudarytas šarminis tirpalas. Šis pikantiškas užkandis, dažnai vadinamas šimtmečio kiaušiniu (angl. century egg), atsirado Kinijoje, tačiau jo variacijas galima rasti daugelyje Azijos šalių.
„Gėlių kiaušiniai“ Malaizijoje
Tuo tarpu Malaizijoje kiaušiniai yra svarbus elementas tradicinėse vestuvėse. Vestuvių svečiams būna dovanojama bunga telur, kas išvertus reiškia „gėlių kiaušiniai“. Bunga telur simbolizuoja naujavedžių vaisingumą ir naujo gyvenimo pradžią. Kitaip negu velykiniai kiaušiniai, šie kiaušiniai nebūna dažomi, o tradiciškai apvyniojami popieriumi arba medžiaginiu tinkleliu ir papuošiami kaspinais ir gėlėmis. Dabar galima rasti įvairių dizaino variacijų, kur kiaušiniai dedami į įvairias dėžutes ar puodelius. Dažniausiai naudojami paprasti virti arba pindang kiaušiniai, kartais naudojami ir dirbtiniai.
Washi popieriaus kiaušiniai Japonijoje
Japonijoje, kaip nekeista, Šv. Velykų metu išties galima pamatyti margučių. Nors šalyje ši krikščioniška šventė nėra populiari dėl nedidelės krikščionių religinės bendruomenės, japonai, kaip ir kitas vakarietiškas šventes, priima Velykas savaip. Šventė siejama su pavasariu, jos metu galima rasti ryškias pavasariškas ir tipines viščiukų ir zuikių velykines dekoracijas, skatinami pavasariški užsiėmimai, o šeimos su vaikais neretai užsiima kiaušinių dažymu.
Nors yra daug įvairių būdų, kuriais japonai renkasi puošti savo kiaušinius, vienas iš unikalesnių ir gana japoniškų būdų yra kiaušinių marginimas washi popieriumi. Šis specialus tradicinis japoniškas popierius yra šiek tiek tvirtesnis už paprastą popierių. Jis gaminamas iš trijų skirtingų medžio pluoštų ir naudojamas įvairiems tradiciniams rankdarbiams, pavyzdžiui, origami lankstymui arba sumi-e tapybai. Washi kiaušinio darymo eiga yra paprasta: kiaušinis ištuštinamas išpučiant kiaušinio turinį lauk. Galiausiai dekoracija dar kartais ir nulakuojama.
Margūs kiaušiniai Artimuosiuose Rytuose
Artimųjų Rytų regione margus kiaušinius galima rasti kelių neislamiškų švenčių metu.
Sham El-Nisim Egipte
Egipte margi kiaušiniai, kaip atgimimo ženklas, naudojami nacionalinėje šventėje Sham El-Nisim. Šis festivalis pažymi pavasario pradžią ir yra siejamas su senovės Egipto tradicijomis. Kiaušiniai dekoruojami įvairiais būdais, dažoma tiek natūraliais, tiek dirbtiniais dažais. Ant kiaušinių taip pat galima užrašyti norus ir juos pakabinti ant medžių arba namuose. Tokiu būdu anksčiau tikėta, kad senieji egiptiečių dievai išpildys žmonių norus.
Novrūzas Persijoje ir Centrinėje Azijoje
Margučiai taip pat yra svarbus elementas per persų naujuosius metus Novrūz. Ši šventė, kilusi iš senovės persų religijos zoroastrizmo ir skaičiuojama pagal iraniečių kalendorių, švenčiama ne tik Irane, tačiau ir kitose Centrinės Azijos šalyse, pavyzdžiui, Afganistane, Pakistane, Azerbaidžiane ir t.t. Novrūzas sutampa su pavasario lygiadieniu, todėl šventinis stalas haft-seen dažnai būna spalvotas, gėlėtas ir kvepia pavasariu.
Pagrindiniai ant jo dedami septyni elementai yra žaliuojantys daigai, saldi daigintų kviečių pasta samanu, persiškos alyvuogės, actas, obuolys, česnakas ir prieskonis žagrenis. Marginti kiaušiniai, kaip vilties, vaisingumo ir augimo simbolis, būna papildomas stalo dekoracijos elementas. Naudojami įvairūs, ne tik vištų, kiaušiniai.
tags: #jelizavetos #kiausiniai #is #aksomo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
