Ilgalaikė globa ir deklaruota gyvenamoji vieta: išsamus informacijos vadovas

Socialinės paslaugos - tai pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų trūksta galimybių savarankiškai rūpintis gyvenimu ir dalyvauti visuomenėje. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti gebėjimus spręsti socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene ir įveikti socialinę atskirtį.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės, įskaitant:

• Senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos.
• Asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos.
• Be tėvų globos likę vaikai.
• Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos.
• Vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos.
• Kiti asmenys ir šeimos.

Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
• Atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
• Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis.

Bendrosios socialinės paslaugos

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
• Psichosocialinė pagalba.
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Specialiosios socialinės paslaugos

Socialinės priežiūros paslaugos:

• Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
• Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).

Socialinė globa:

• Dienos socialinė globa: Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
• Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa: Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
• Trumpalaikė socialinė globa institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą?

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto:

• Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą.
• Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia.
• Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.

Reikalingi dokumentai:

• Prašymą.
• Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
• Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Pensinininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas.
• Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją.
• Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a).
• Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• Globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
• Demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
• Globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
• Globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
• Globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
• Demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
• Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios: Valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją.
• Valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmieji žingsniai norint apsigyventi globos namuose

Kreipkitės į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją ir pateikite šiuos dokumentus:

• Asmens (globėjo, rūpintojo ar kito suinteresuoto asmens) raštišką prašymą, kuriame nurodomi tie socialinės globos namai, kuriuose nori apsigyventi ar apgyvendinti jam artimą asmenį.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
• Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduoda seniūnija).
• Medicinininių dokumentų išrašą (F 027/a), kurį išduoda šeimos gydytojas, nuo kurio išdavimo iki asmens apgyvendinimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai ir kuriame, be kitos informacijos, turi būti nurodyta, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė.
• Neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą.
• Specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos, išduotos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT), kopiją.

Atsižvelgiant į aplinkybes reikia pateikti papildomus dokumentus. Pvz.; jeigu asmuo, kuriam būtinos socialinės globos paslaugos yra neveiksnus ir jam paskirtas globėjas/turto administratorius arba jis yra įgaliojęs kitą asmenį tvarkyti jo dokumentus reikia pateikti: globėjo ar įgalioto asmens paso kopiją, taip pat teismo nutarimo ar įgaliojimo kopiją.

Kitus reikalingus dokumentus užpildo seniūnijos socialinis darbuotojas, dalyvaujant asmeniui ar jo globėjui, rūpintojui ar kitam suinteresuotam asmeniui. Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisija apsvarsčiusi asmens prašymą vieno mėnesio laikotarpyje informuoja apie priimtą sprendimą dėl stacionarios socialinės globos teikimo.

Kai asmuo gali susimokėti visą kainą iš savo lėšų, jis ar juo besirūpinantis asmuo 1-6 punktuose nurodytus dokumentus pateikia Globos namų direktoriui ir jeigu yra laisvų vietų sprendimas dėl apgyvendinimo gali būti priimtas tą pačią dieną.

Mokėjimas už socialinės globos paslaugas

Jeigu asmuo neturi galimybių savo lėšomis mokėti už socialinės globos paslaugas, tai jo finansines galimybes vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.

Už trumpalaikę socialinę globą asmuo moka 80 procentų gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų (turtas nevertinamas) ir 100 procentų slaugos/ priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas vertinant asmens pajamas ir turtą: Jeigu asmens turto, turėto per 24 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra mažesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą tokiu atveju asmuo už paslaugas moka 80 procentų nuo gaunamų pajamų per mėnesį. Jeigu asmens turto, turėto per 24 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju asmuo moka 80 procentų nuo gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų pajamų ir 1 proc.

Socialinės globos paslaugos Širvintų rajone

Širvintų rajono savivaldybėje teikiamos trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos - 24 val. Padalinys teikia asmenims paslaugas atsižvelgiant į jų savarankiškumo lygį ir medikų rekomendacijas, sudaro sąlygas išlikti aktyviems ir gyventi visavertį gyvenimą. Padalinyje teikiamos bendrosios ir specialiosios paslaugos (socialinė globa).

Trumpalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis:

• Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
• Apgyvendinimas.
• Psichologinė - psichoterapinė pagalba ar jos organizavimas.
• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.).
• Darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, piešimas, dailės dirbiniai) ar jo organizavimas.
• Laisvalaikio organizavimas.
• Asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir t. t.).

Trumpalaikės socialinės globos teikimo trukmė iki 6 mėn.

Ilgalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis:

• Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
• Apgyvendinimas.
• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.).
• Darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, piešimas, dailės dirbiniai ir pan.) ar jo organiza...

tags: #ilgalaike #globa #ir #deklaruota #gyvenamoji #vieta

• Kaip atpažinti vaiko depresiją ir suteikti pagalbą
• Kaip taisyklingai dėvėti pilvo diržą po gimdymo?
• Subjektyvus poilsio Hurgadoje vertinimas
• Kaip atpažinti gleivių kamštį ir pasiruošti gimdymui?
• Žarnyno nepraeinamumas: pagrindiniai simptomai ir gydymo metodai