Ikimokyklinio ugdymo programų rengimo ir diegimo iššūkiai: nuo gairių iki praktikos

Ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir sėkmingas diegimas yra sudėtingas procesas, apimantis tiek pedagoginius, tiek administracinius iššūkius. Praktikoje susiduriama su poreikiu nuolat atnaujinti programas, pritaikyti jas individualiems vaikų poreikiams, įskaitant specialiuosius ugdymosi poreikius, ir užtikrinti veiksmingą ugdymo proceso valdymą, remiantis nustatytomis gairėmis ir teisės aktais.

Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimo gairės ir diegimas

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“. Žiūrėdami vaizdo medžiagą geriau suprasite Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (toliau - Gairės) nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis, galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa.

Programos atnaujinimo žingsniai ir sėkmės faktoriai

Vaizdo įrašas skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą. Nuo ko pradėti?

Ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija

Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija. Šis interpretavimo ir apibendrinimo procesas yra esminis siekiant auginti vaiko galias. Kaip auginti vaiko galias?

Įtraukioji kultūra ir universalus dizainas mokymuisi

Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais.

Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaiko, turinčio Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose. Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui. Kaip kiekvienam patirti sėkmę?

Žaidimas kaip ugdymo pagrindas

Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo.

Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra:

1. iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas,
2. malonus,
3. apribotas laiko ir erdvės,
4. nėra „tikras gyvenimas“ ir
5. vyksta pagal tam tikras taisykles.

Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas. Kaip atrasti vietą žaidimui programoje?

Ugdymosi kontekstai ir turinio integralumas

Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Vaizdo medžiagoje mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus. Kaip gimsta ugdymo(si) kontekstai? Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si).

Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį. Kas naujo ugdymo(si) turinyje?

Bendruomenės sutarimas ir programos atnaujinimas

Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų. Kaip visiems susitarti?

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) integravimas

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių integravimas yra svarbi ugdymo programų dalis. Mokymosi etapai ar programos individualizuojamos, kad atitiktų kiekvieno mokinio poreikius. Buvo sutrikimų grupės specialusis ugdymosi poreikis (SUP) grupės priemonės naudojamos vaikams ugdyti. Šiam specialusis ugdymosi poreikis (t.y. sunkumas) yra ypač svarbus.

SUP nustatymas ir individualizuotas ugdymas

Specialusis ugdymosi poreikis, grupių nustatymo ir specialusis ugdymosi poreikis skirstymo į lygius tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d.) yra esminis dokumentas. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos pritaikymo rekomendacijos specialiųjų poreikių turintiems ir labai didelių intelektinių gebėjimų mokiniams ugdymui yra teikiama mokykloje, užtikrinant šios ugdymosi prieinamumą. Mokiniams priėmimas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, kėlimas į aukštesnę klasę, jų perėjimas prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, ugdymo programos kartojimas, jos baigimas ir pasiekimų gilinimas bei plėtojimas nustatomas vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. PATVIRTINIMO (2011 m. birželio 29 d. Nr. prilyginamas dviem tos klasės mokiniams).

Mokymo priemonių pritaikymas

Vienas iš aspektų, užtikrinančių ugdymosi prieinamumą, yra pritaikytų vadovėlių prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių naudojimas specialiųjų poreikių mokiniams ankstyvajam užsienio kalbos mokymui yra gyvybiškai svarbus. Taip pat specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių matematikos mokymo ypatumai reikalauja specifinio dėmesio ir metodikų.

Mokinio motyvacija ir aktyvumas ugdymo procese

Mokinys noriai mokosi. Domisi atliekama veikla. Nori aktyviai dalyvauti mokymosi procese, pasitiki savo jėgomis atliekant įvairias užduotis. Čia atsakomybė už savo darbo rezultatus. Visada noriai padeda kitiems. Mokinys stengiasi aktyviai dalyvauti mokymo(si) procese, teigiamai, argumentuojant vertinti savo ir kitų atliktus darbus.

Administracinis reguliavimas ir planavimas

Ugdymo programas reglamentuoja įvairūs teisės aktai, tokie kaip SMM 2011 m. liepos 8 d. ĮSAK Nr. ir SMM 2011 m. liepos 21 d. ĮSAK - Nr. bei teisės aktai pagal SMM 2011 m. rugsėjo 30 d. Taip pat svarbus Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. ĮSAKYMO Nr. Mokslo ministro 2004 vasario 25 d. Nr. 2011-2013 ugdymo planas numato strateginę ugdymo kryptį. Šie dokumentai formuoja bendrąją struktūrą ir gaires, pagal kurias vyksta ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir įgyvendinimas.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programu #rengimo #issukiai #powerpoint

• išmintingos mintys apie vaikus
• Gimimo metai ir jų įtaka
• Vadovas laukiant stebuklo
• Vaikų integracija Skandinavijoje
• Psichologiniai vaikų noro aspektai