Vasara sode bei darže intensyviai darbuojasi ne tik jų savininkai, bet ir nelaukti įsibrovėliai - kenkėjai bei ligų sukėlėjai. Augalų kenkėjai - tai įvairūs vabzdžiai ir kiti organizmai, kuriuos žmonės laiko žalingais dėl augalams daromos žalos. Augalų ligos dažniausiai kyla dėl bakterijų, grybų ar virusų, kurie pažeidžia įvairias augalų dalis: lapus, stiebus, šaknis ar vaisius. Norint apsaugoti derlių, svarbu reguliariai tikrinti augalų būklę ir laiku pastebėti pirmuosius simptomus.

Kenkėjų įvairovė gali stebinti net patyrusį sodininką - nuo vos pastebimų vabzdžių iki dirvoje besislepiančių lervų.
Dauguma daržo ligų yra grybinės kilmės, kurioms plisti palankios sąlygos yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius.
| Liga | Pagrindiniai požymiai | Pažeidžiami augalai |
|---|---|---|
| Miltligė | Baltos grybienos dėmelės, primenančios miltus | Agurkai, melionai, kiti moliūginiai |
| Alternariozė | Didelės rudos dėmės su koncentriškomis rievėmis | Agurkai, pomidorai, bulvės |
| Kekerinis puvinys | Rudos dėmės su pilku, puriu apnašu | Pomidorai, moliūginiai augalai |
| Rauplės | Rudos kampuotos dėmės su šviesiu apvadu | Agurkai, arbūzai, moliūgai |
Svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir stiprinti pačius augalus. Augalų imunitetas, tinkamas mikroklimatas ir netgi augalų kaimynystė turi didelės įtakos sveikatai.
Augalai palydovai - natūrali apsauga:
Norint apsaugoti augalus, būtina laikytis geros agrotechnikos: užtikrinti tinkamą atstumą tarp augalų (kad cirkuliuotų oras), vengti perlaistymo ir laiku šalinti pažeistas augalo dalis. Prevencinis purškimas natūraliais augalų ekstraktais, tokiais kaip dilgėlių ar česnakų nuovirai, stiprina augalų atsparumą ir atbaido nepageidaujamus svečius.