Vasara sode bei darže intensyviai darbuojasi ne tik jų savininkai, bet ir nelaukti įsibrovėliai - kenkėjai bei ligų sukėlėjai. Augalų kenkėjai - tai įvairūs vabzdžiai ir kiti organizmai, kuriuos žmonės laiko žalingais dėl augalams daromos žalos. Augalų ligos dažniausiai kyla dėl bakterijų, grybų ar virusų, kurie pažeidžia įvairias augalų dalis: lapus, stiebus, šaknis ar vaisius. Norint apsaugoti derlių, svarbu reguliariai tikrinti augalų būklę ir laiku pastebėti pirmuosius simptomus.
Pagrindiniai daržo kenkėjai ir kova su jais
Kenkėjų įvairovė gali stebinti net patyrusį sodininką - nuo vos pastebimų vabzdžių iki dirvoje besislepiančių lervų.
- Amarai: Vieni dažniausių ir pavojingiausių sodo kenkėjų, kurie minta augalų sultimis, silpnina ūglius ir platina virusines ligas. Susisukę lapai, deformuoti ūgliai ir pumpurai - pagrindiniai požymiai. Kovoje padeda paukščiai, natūralūs kalio muilai ar svogūnų bei česnakų kvapai. Skruzdėlės dažnai globoja amarus, todėl svarbu pirmiausia riboti skruzdžių plitimą.
- Šliužai ir sraigės: Aktyviausi drėgnu oru arba naktimis. Jie minta viskuo - žole, vaisiais ir net augalų šaknimis. Požymiai: išgraužtos skylės lapuose ir balkšvi gleivių pėdsakai. Efektyvios priemonės - barstymas pjuvenomis, kiaušinių lukštais, pelenais arba specialūs moliuskocidai.
- Kurkliai: Pavojingi požeminiai kenkėjai, rausiantys urvus ir žalojantys šaknis. Ypač kenkia agurkams, salotoms ir paprikoms. Kovoje naudojami natūralūs metodai, pavyzdžiui, biologinė kontrolė nematodais arba gaudyklės su mėšlu.
- Baltasparniai: Smulkūs balti vabzdžiai, dažniausiai puolantys šiltnamių augalus. Lapai gelsta, augalai padengiami lipniomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligė.
Grybinės daržo augalų ligos
Dauguma daržo ligų yra grybinės kilmės, kurioms plisti palankios sąlygos yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius.
| Liga | Pagrindiniai požymiai | Pažeidžiami augalai |
|---|---|---|
| Miltligė | Baltos grybienos dėmelės, primenančios miltus | Agurkai, melionai, kiti moliūginiai |
| Alternariozė | Didelės rudos dėmės su koncentriškomis rievėmis | Agurkai, pomidorai, bulvės |
| Kekerinis puvinys | Rudos dėmės su pilku, puriu apnašu | Pomidorai, moliūginiai augalai |
| Rauplės | Rudos kampuotos dėmės su šviesiu apvadu | Agurkai, arbūzai, moliūgai |
Prevencijos svarba ir augalai palydovai
Svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir stiprinti pačius augalus. Augalų imunitetas, tinkamas mikroklimatas ir netgi augalų kaimynystė turi didelės įtakos sveikatai.
Augalai palydovai - natūrali apsauga:
- Bazilikai: Atbaido pomidorų kirmėles ir pagerina pomidorų skonį.
- Mėtos: Jų aromatas atbaido skruzdes ir amarus.
- Medetkos: Sodinamos lysvių pakraščiuose, jos veikia kaip pirmoji gynybos linija nuo kopūstinių kandžių ir kitų kenkėjų.
- Čiobreliai: Natūraliai atbaido vabzdžius ir yra veiksmingi nuo daugelio kenkėjų, tinka sodinti šalia morkų bei pomidorų.
Norint apsaugoti augalus, būtina laikytis geros agrotechnikos: užtikrinti tinkamą atstumą tarp augalų (kad cirkuliuotų oras), vengti perlaistymo ir laiku šalinti pažeistas augalo dalis. Prevencinis purškimas natūraliais augalų ekstraktais, tokiais kaip dilgėlių ar česnakų nuovirai, stiprina augalų atsparumą ir atbaido nepageidaujamus svečius.