Gyventojai vaikų globos namuose Lietuvoje: iššūkiai ir pokyčiai
Lietuvoje veikia įvairios vaikų globos įstaigos, kurių svarbiausias tikslas - užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką vaikams, likusiems be tėvų globos. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas institucinės globos pertvarkai, siekiant, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Straipsnyje nagrinėjama situacija nevalstybiniuose vaikų globos namuose, jų veikla, iššūkiai ir perspektyvos, remiantis turimais duomenimis.
Vaikų globos namų situacija Lietuvoje
Lietuvoje vyksta aktyvi institucinės globos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje. Nuo 2014 m. pradėta siekti, kad didelėse globos įstaigose vaikų nebeliktų. Nors tikslas dar nepasiektas, institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. 2016 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 3 185 vaikai, o 2022 m. - jau 1 338. Dalis šių vaikų apgyvendinami pas globėjus ir šeimynose, kur vaikas gyvena šeimos aplinkoje ir gauna įvairių patirčių.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kurie laikomi geresne alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, paprastai gyvena šeši vaikai. Jie gali būti įsikūrę bute arba name, gyvena šalia bendruomenės. Vaikai taip pat mokosi savarankiškumo, pavyzdžiui, čia nėra valgyklų, kartu su auklėtojais vaikai gamina maistą. Šiuo metu institucijose globojami 1 338 vaikai, iš jų 853 auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4 931 vaikas.
Nors tikslas, kad Lietuvoje nebūtų globos institucijų, dar nepasiektas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc. Lietuva vis daugiau vaikų apgyvendina pas globėjus ir šeimynose, kur vaikas gyvena šeimos aplinkoje ir gauna įvairių patirčių.
Vienas iš nevalstybinių vaikų globos namų pavyzdžių - šeimyna, įsikūrusi erdviame dviejų aukštų name. Šiuo metu čia gyvena vienuolika vaikų ir paauglių, pasidaliję vienviečius, dviviečius ir vieną trivietį kambarius. Šeimynos gyventojai du kartus per dieną sėda prie masyvaus stalo kambario viduryje. Ant durų pritvirtintas darbų grafikas vaikams primena, kas ir kurią savaitę atsakingas už indų švarą, tvarką drabužinėje ir kituose namų kampeliuose. Namuose nėra valytojos, tačiau yra virėjas, kuris į darbą įtraukia ir vaikus. Globos namų darbuotojai stengiasi įdomiai leisti laiką su vaikais ir, kai tik gali, keliauja. Jie taip pat rūpinasi vaikų ugdymu ir mokymu.
Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu. Kaip sako R. Ladauskienė, mažesniems vaikams geriausias globos variantas - gyvenimas globėjų šeimoje. Globos ekspertė R. Ladauskienė pabrėžia, kad pastovumas, santykiai ir pasitikėjimas yra trys banginiai, kurie gydo psichiką ir leidžia išgyventi netektis ir traumas. Didelėje institucijoje gyvenantis vaikas gyvena kitokiame pasaulyje, nei žmonės įprastai gyvena. Pavyzdžiui, išskiria specialistė, su darbuotoju vaikas užmezga santykį, ima juo pasitikėti, o jis išeina tėvystės ar motinystės atostogų arba pakeičia darbą. Tuomet nutrūksta ir sukurti socialiniai ryšiai. Didelėje institucijoje gyvenimas verda kitaip nei namuose, dėl to vaikai paprastai neišmoksta rūpintis kasdieniais dalykais.
Vaikų globos namai - tai vieta, kur vaikai, netekę tėvų globos, randa rūpestį, šilumą ir viltį. Globos namus vienija bendri tikslai - atstovauti ir ginti vaikų teises, sudaryti saugias galimybes grįžti į šeimą ir padėti integruotis į visuomenę.
Iššūkiai nevalstybiniuose vaikų globos namuose
Nevalstybiniai vaikų globos namai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, personalo trūkumą ir visuomenės stereotipus. Finansavimo trūkumas gali turėti įtakos vaikų priežiūros kokybei, nes globos namai negali įsigyti reikiamų priemonių, apmokėti darbuotojų atlyginimus ar organizuoti vaikams įvairių užsiėmimų ir kelionių. Darbas su vaikais, likusiais be tėvų globos, yra sunkus ir reikalauja daug kantrybės, atsidavimo ir profesionalumo, todėl personalo trūkumas yra dažna problema. Visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai apie vaikus, augančius globos namuose. Šie stereotipai gali turėti neigiamos įtakos vaikų socializacijai, ugdymui ir integracijai į visuomenę.
COVID-19 pandemija išryškino pažeidžiamumą žmonių, gyvenančių globos įstaigose, įskaitant nevalstybinius vaikų globos namus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad šalies senjorų globos namai ėmėsi aukščiausių apsaugos priemonių ir yra atidžiai stebimi, bet protrūkio galimybės jis neatmeta. Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos - čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
Visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai apie vaikus, augančius globos namuose. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Sprendimai ir rekomendacijos
Siekiant pagerinti nevalstybinių vaikų globos namų veiklą, būtina spręsti finansavimo, personalo trūkumo ir visuomenės stereotipų problemas. Būtina didinti valstybės paramą nevalstybiniams vaikų globos namams, kad jie galėtų užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir ugdymą. Taip pat svarbu skatinti verslo įmones ir privačius asmenis remti nevalstybinius vaikų globos namus. Būtina didinti atlyginimus globos namų darbuotojams, gerinti jų darbo sąlygas ir suteikti jiems galimybes tobulinti savo kvalifikaciją. Taip pat svarbu skatinti jaunus žmones rinktis socialinio darbuotojo profesiją.
Būtina šviesti visuomenę apie vaikus, augančius globos namuose, ir keisti neigiamus stereotipus. Lietuva - be vaikų globos namų. Tokį tikslą išsikėlusi Lietuva vis daugiau vaikų apgyvendina pas globėjus ir šeimynose, ten vaikas gyvena šeimos aplinkoje ir gauna įvairių patirčių. Kaip geriausia globos forma įvardijamas gyvenimas globėjų šeimoje. Per šį laiką ji pasirūpino 15 vaikų: „Pirmas berniukas buvo paimtas į nuolatinę globą kaip brolis dukroms, vėliau taip išėjo, kad vieną vaiką po kito globojome laikinai. Kai jauniausiai dukrai suėjo 15 metų, šeima nusprendė priglausti berniuką iš vaikų namų. R. Ji įsitikinusi - auginant vaiką šeimoje, lengviau užmegzti ryšį ir įgauti pasitikėjimo. Kartu su globojamais vaikais R. Vaikui grįžus gyventi pas savo tėvus, R. Stasiškės ir vaikų ryšys nenutrūksta - ji susitinka su ne viena šeima, bendrauja, jei reikia, pataria ar kitaip padeda.
Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių. Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks. Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi. Kad šių vaikų gyvenimas, kiek galima daugiau būtų panašesnis į įprastą šeimos gyvenimą, tik kiek didesniame būryje.
Svarbu pasakyti, kad jau per pirmąjį vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pusmetį visoje Lietuvoje iš šeimų perkeliamų vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus ir toliau nuosekliai mažėja, kaip ir mažėja bendras globojamų vaikų skaičius. Būtent šeima, suaugęs žmogus trauminių patirčių turinčiam vaikui gali užtikrinti stabilumą, saugumą, priimti pačias įvairiausias emocijas ir įvairų elgesį suprasdamas, kad tai yra ankstesnių vaiko patirčių ir išgyvenimų padariniai. Anot jos, jei vaikams neatsiranda globėjų, jie apgyvendinami bendruomeniniuose globos namuose, tokiuose globos namuose kuriama aplinka artimesnė šeimai nei institucijose. Tokioje aplinkoje labiau įvertinami ir atliepiami individualūs vaiko poreikiai, skiriama daugiau kokybiško dėmesio vaikui, išklausoma vaiko nuomonė, tariamasi su vaiku jį liečiančiais klausimais. Vaikams ugdomi kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, savarankiškumas. Globėjų šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje augantis vaikas jausis saugesnis, jam bus lengviau kurti savarankišką gyvenimą suaugus.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Taip pat teikiamos dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 264 budintys ir 45 nuolatiniai globotojai, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Statistika: Liepos mėnesio duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4416, o globos institucijoje - 1017 vaikų, neįskaitant ukrainiečių.
tags: #vaiku #globos #namu #gyventojai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
