Ikimokyklinio ugdymo aktualijos ir iššūkiai Lietuvoje

Apie ikimokyklinio ugdymo svarbą kalbama vis daugiau. Užsienio šalių praktika rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą įtaką vėlesniais vaiko formavimosi etapais. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai (taip pat ir tęstiniai) rodo, kad ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia jo sėkmę pradėjus lankyti mokyklą. Tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai. Tyrimai rodo, kad kuo ankstesnis institucinis ugdymas, tuo geresni vaiko vystymosi rezultatai. Labai svarbu stiprinti ankstyvąjį ugdymą iki penkerių metų.

2011 metais LR Švietimo ir mokslo ministerijos problemos analizėje teigiama, kad tęstinių tyrimų duomenys rodo, jog didžiausią naudą iš ikimokyklinio ugdymo jauniausiajame amžiuje (pirmaisiais gyvenimo metais) gauna kūdikiai iš skurdžių, rizikos grupės šeimų, kuriose patiria nuolatinį skurdą, sensorinį ir emocinį nepriteklių, yra nepakankamai prižiūrimi. Visgi, ne visi tėvai įvertina ikimokyklinio ugdymo naudą, ne visi gauna vietą tame darželyje, kurio nori, tada, kada šeimai palanku.

Prieinamumo problemos ir socialinė rizika

Valstybės kontrolės pernai metais paskelbtos valstybinio audito ataskaitos išvados griežtos - Lietuvoje neužtikrinama, kad visiems vaikams, ypač tiems, kurie auga nepalankioje aplinkoje, ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas. Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, savivaldybė turi įrankių, kaip užtikrinti, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai privalomai lankytų darželius. Juose bent jau būtų užtikrinama, kad vaikas bus pavalgęs, augs šiltai, galės socializuotis bei lavintis tam pritaikytoje aplinkoje.

Tačiau audito rezultatai rodo, kad daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvavo ikimokyklinio ugdymo procese, nes savivaldybės neskyrė privalomo ugdymo, neorganizavo vežiojimo į ikimokyklinio ugdymo programą vykdančias įstaigas. „Privalomą ikimokyklinį ugdymą galima nustatyti, tą sprendžia administracijos direktorius. Bet tokių atvejų savivaldybėje neturime.“ Savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad tik pusė socialinės rizikos grupės šeimose augančių vaikų lanko darželius.

Pavyzdžiui, 2019 metų duomenys iš vienos savivaldybės atskleidžia sudėtingą situaciją:

Nors bendrai duomenys gerėja ir vis daugiau šeimų supranta ankstyvo ugdymo naudą bei leidžia vaikus į darželius, vietos prieinamumas kai kur yra geresnis nei kitur. Kai kuriose kaimo vietovėse išlaikomi mokyklų skyriai, kuriuose veikia darželiai. Jei nėra kaimo teritorijoje buvusio darželio, organizuojamos jungtinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Tarkim, Gudžiūnuose nėra darželio, bet skyriuje yra 10 ikimokyklinukų ir 3 priešmokyklinukai. Šlapaberžėje mokinių nebeliko, bet išlaikoma mišri grupė, kurioje yra 9 ikimokyklinukai ir 3 priešmokyklinukai.

Ikimokyklinio ugdymo kokybės iššūkiai ir pedagogų sunkumai

Maža to, ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo sąlygos sudėtingos, neretai dirbama perpildytose grupėse, dažnai nepajėgios skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, o jų darbo užmokestis - mažiausias iš visų pedagogų. Nesukurta ikimokyklinio ugdymo programą vykdančių įstaigų veiklos išorinio vertinimo sistema. Savarankiškus ikimokyklinio ugdymo programą vykdančių įstaigų vertinimus atliko tik 5 iš 60-ies savivaldybių.

Įtraukties kontekste kyla daug iššūkių, kaip priimti „kitokius“ vaikus, kaip atpažinti ir atliepti jų poreikius ir galimybes. Mokiniai yra labai skirtingi. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai, susidūrę su probleminiu vaikų elgesiu, dažnai pristinga efektyvių metodų iškilusioms problemoms spręsti, neturi pakankamai žinių apie specialiuosius ugdymosi poreikius, elgesio ir emocijų sutrikimus, socialinių įgūdžių ugdymo ypatumus skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais. Sprendžiant vaikų elgesio problemas dažnai orientuojamasi į problemos pasekmes, bet ne į priežastis. Pirmieji pagalbininkai, galintys mokytojui padėti geriau suprasti vaiko elgesio ištakas, yra tėvai. Nepavykus įtraukti į pagalbos teikimo vaikui procesą tėvus, mokytojai neretai jaučiasi vieniši ir bejėgiai.

Ši programa ikimokyklinio ugdymo mokytojams padės geriau suprasti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių įtraukties, bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais galimybes bei stiprins suaugusiųjų gebėjimus atpažinti specialiuosius ugdymosi poreikius, analizuoti vaikų elgesio, emocinių sunkumų priežastis ir taikyti korekcijos priemones. Išsiaiškinsime, kaip reikia individualizuoti, diferencijuoti, suasmeninti ugdymo procesą.

Inovacijos ikimokykliniame ugdyme: STEAM prieiga

Spartaus technologijų vystymosi amžiuje ir žinių visuomenėje, ankstyvojo ugdymo praktikoje vis daugiau reikšmės įgyja vaikų žinių kūrimo ir taikymo gebėjimai, o kūrybiškumas, inovatyvumas tampa svarbiausiu pažangių ikimokyklinio ugdymo mokyklų apibūdinimu. Ypatingas dėmesys skiriamas naujoviškesnės ugdymo ir savivaldaus vaiko mokymosi aplinkos sukūrimui. Viena iš tokių aplinkų - STEAM aplinka.

Tai inovatyvus ugdymas, kur visos ugdymosi sritys yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. STEAM ugdymo prieiga suteikia vaikui galias išreikšti save judėjimu, statyba, inžinerija, mokslo eksperimentais, atradimais, išlaisvintu loginiu mąstymu, gebėjimu pagrįsti žinojimą naudojant modernias ugdymo priemones ar įrankius. Tai kūrybinės sėkmės įvykis kasdieniniame vaikų ugdyme: vaikai renkasi geriausiai jų gebėjimus, poreikius ir interesus atitinkančią veiklą; skatinami gilinti žinias neformalių ugdymosi veiklų metu: eksperimentuoti, tyrinėti, analizuoti, kurti, suprasti ir atrasti.

STEAM ugdymas ankstyvajame ugdymo sektoriuje kuriamas integralumo ir sistemiškumo principais, atliepiant būtinybę jau ikimokyklinio ugdymo mokykloje ugdyti vaikų kūrybiškumą ir iniciatyvumą, skatinant jų domėjimąsi STEAM naujausiais išradimais. Ugdymo sritys ir turinys atspindi šiuolaikinių technologijų pasiekimus ir atitinka prioritetus, kaip tvari ir darni aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

• Ugdymasis gamtos moksluose pasireiškia stebėjimu, tyrinėjimu, prognozavimu, mąstymu, kaip vyksta tam tikri dalykai, supratimu, kas vyksta, ką matome, moksliniu aiškinimu, vertinimu, išvadų darymu.
• Technologijų moksluose ugdymas kreipiamas į išradingumą, problemų atpažinimą, iniciatyvumą, žinojimą, kaip pasirinkti medžiagas ir įrankius, kad būtų lengviau dirbti, žaidimus su konstrukcinėmis mašinomis, IKT naudojimą.
• Vaikų inžinerija apima įvairių tam tikrų statinių kūrimą ir tobulinimą. Svarbu, kad inžinerinės veiklos skatintų bendradarbiavimą vienas su kitu, pagalbą kitam. Kai vaikai sprendžia inžinerinę problemą, jie stebi, mąsto, pateikia prognozes, galimus problemos sprendimo būdus, mokosi iš nesėkmių, bendrauja su suaugusiaisiais, bendraamžiais. Tokiu būdu vaikai mokosi sutelkti dėmesį, atkakliai siekti tikslo, rizikuoti, toleruoti nusivylimą. Taigi inžineriją galima apibūdinti kaip tikslo numatymą, loginį mąstymą, sistemingą problemų sprendimą.
• Ugdymas matematikos srityje - tai skaičiavimas, matavimas, klasifikavimas, lyginimas, matematinių sąvokų vartojimas pasakojant, matematinės informacijos rinkimas, fiksavimas, iliustravimas vaizdinėmis priemonėmis, kūrybiškas matematinių problemų sprendimas, plokštumos, erdvės figūrų atpažinimas.
• Menas STEAM sistemoje - tai viena iš tyrinėjimo veiklų, galinčių suaktyvinti vaikų kūrybiškumą. Tai neatskiriama mokymosi proceso dalis.

STEAM ugdymo prieiga nėra viena disciplina - tai daugybė strategijų, kurios padeda ugdytiniams pritaikyti skirtingų mokslo sričių koncepcijas ir įgūdžius reikšmingoms problemoms spręsti. Integruodami STEAM į vaikų ugdymą pedagogai skatina vaikus klausinėti apie tai, kas vyksta artimiausioje aplinkoje, aktyviai stebėti aplinką ir tyrinėti konstruojant, projektuojant, matuojant, kuriant ir taip ugdantis būtinus gebėjimus. Tuo pačiu metu vaikai bendrauja, klauso, dalijasi idėjomis, analizuoja.

Švietimo problemų analizės: institucinis požiūris

Švietimo problemos analizė yra LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių švietimo padalinių specialistams ir plačiajai visuomenei, nušviečianti kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Švietimo problemos analizės leidiniuose pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problemų analizė.

Šios analizės apima įvairias švietimo sritis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą. Kai kurie svarbūs leidiniai, nagrinėjantys ikimokyklinio ugdymo aspektus, apima:

• „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų kokybė“ (2019 m.)
• „Privalomojo ugdymo ankstinimas - kodėl tai svarbu?“ (2017 m.)
• „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimas: kas? kodėl? kaip? kada?“ (2016 m.)
• „Vaiko brandumas mokyklai - kas tai?“ (2015 m.)
• „Ikimokyklinio ugdymo kokybė“ (2012 m.)
• „Ikimokyklinio ugdymo finansavimas. Ar ikimokyklinio ugdymo krepšelis pateisins lūkesčius?“ (2011 m.)
• „Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys?“ (2011 m.)
• „Ikimokyklinio ugdymo plėtra: ar keisime finansavimo modelį?“ (2006 m.)

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #problemos

• Informacija apie Dūseikių socialinės globos namus
• Gairės ir metodika ikimokyklinukų pasiekimų vertinimui
• kaip saugiai sportuoti laukiantis kūdikio
• Bendravimo įgūdžių lavinimas ankstyvajame amžiuje
• Išmintis ir nuotykiai: Šauliai Gyvatės metais