Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir sisteminiai pokyčiai: verslo įtaka švietimui

Šiuolaikinėje švietimo sistemoje stebime intensyvius pokyčius, kurie neretai siejami su stambiojo kapitalo interesais. „Šiaurės licėjus“ dažnai įvardijamas kaip stambiojo kapitalo kūdikis, o jo veikla rodo platų užmojį kurti privatų mokyklų tinklą visoje Lietuvoje. Verslui rūpi ne tik patys sklypai, juos domina rinka - vaikai ir jų tėvų piniginės. Siekiama formuoti sistemą, kurioje nuo pat pirmųjų žingsnių iki abitūros egzaminų vaikai būtų ruošiami tapti sėkmingais „ofiso darbuotojais“.

Ankstyvasis ugdymas ir ryšio su šeima silpninimas

Diskusijos apie tai, nuo kada vaikai turėtų pradėti lankyti ugdymo įstaigas, tampa vis aštresnės. Vis garsiau kalbama apie tai, kad nuo trejų metukų vaikai visai dienai iškeliaus į mokyklėles. Nors oficialiai teigiama, kad tai skatina socioekonominę raidą, kyla klausimas, ar toks ankstyvas atskyrimas nuo tėvų neturi tikslo susilpninti pamatines vertybes ir ryšį su šeima.

Jei vaikas atitrūksta nuo namų ir didžiąją dienos dalį gyvena mokykloje, primenančioje pusiau internatą, formuojasi prielaida, kad socialioji aplinka yra jo tikrieji namai. Ateityje mokyklą pakeis ofisas, kuriame vadybininkas darbo aplinką vertins labiau nei namus. Tokiu būdu, atskyrus žmogų nuo namų, jis atskiriamas nuo šeimos, o suardžius šeimą, kaip visuomenės ląstelę, kyla rizika paveikti ir tautos identitetą.

Statistinis požiūris į ugdymo kokybę

Privačių ugdymo įstaigų populiarumą dažnai skatina noras užtikrinti saugią aplinką be patyčių ir individualizuotą grįžtamąjį ryšį. Mažesnės klasės (iki 18 mokinių) yra vienas iš privalumų, kurį akcentuoja privatus sektorius, kai tuo tarpu valstybinėse mokyklose dažnai tenka dirbti su 26 ir daugiau mokinių sukomplektuotomis klasėmis. Visgi svarbu suprasti, kad šie procesai yra platesnės sistemos dalis:

Sisteminių reformų analogijos

Nerimą kelia ir tai, kaip švietimo reforma tampa panaši į kitus valstybinius pokyčius, pavyzdžiui, miškų valdymo centralizaciją. Kai kontrolė perduodama į vienas rankas, o motyvuojama „neišnaudotu ekonominiu efektyvumu“, kyla grėsmė, kad viešosios gėrybės pradedamos vertinti tik per finansinę prizmę. Valstybinių mokyklų nustekenimas, siekiant „optimizuoti“ sistemą, gali būti tik laiko klausimas, priverčiantis tėvus ieškoti privačių alternatyvų.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Rūta Baltušienė ir kiti specialistai, kurie gilinasi į šią problematiką, pabrėžia, kad svarbiausia yra išlaikyti sveiką protą ir kritinį mąstymą. Jei vaikai bus ruošiami tik kaip „biomasė“ ar „ofiso tarnautojai“, mes rizikuojame prarasti laisvą, kūrybingą ir savo šaknis branginančią kartą. Svarbu kelti klausimą: kas iš tikrųjų nusitaikė į mūsų vaikus ir ar šios reformos tarnauja žmogui, ar tik didina verslo pelną?

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagoge #ruta #baltusiene

• kaip iškepti naminius grybukus
• Kaip sunkūs laikai ugdo stiprybę
• Lietuvos miškininkų sąjungos istorija ir dabartis
• Apžvalga: Vaikų kambariai ir žaidimų erdvės
• darželio „Pažinimo medis“ požiūris į ugdymą