Švietimo problemos analizė - Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių švietimo padalinių specialistams ir plačiajai visuomenei, nušviečianti kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Švietimo problemos analizės leidiniuose pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problemų analizė.

Ikimokyklinio ugdymo svarba pripažįstama kaip kurianti tvirtą pagrindą tolimesniam mokymuisi (mokykloje ir visą gyvenimą) bei vaikų gerovei. Tyrimų duomenys atskleidžia ikimokyklinio ugdymo poveikį vaiko raidai.
Lietuvoje nuolat keliamas klausimas, kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį. Šiuo atžvilgiu, privalomojo ugdymo ankstinimas - yra svarbi diskusijų tema. Be institucinio ugdymo, svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko ugdymą(si) namuose ir šeimoje, siekiant geriau suprasti jo įtaką ankstyvajai vaiko raidai.
Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Konkrečiai, už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai[1]. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.
Ikimokyklinio ugdymo finansavimas yra nuolatinė diskusijų tema, siekiant išsiaiškinti, ar ikimokyklinio ugdymo krepšelis pateisins lūkesčius. Svarbu analizuoti ikimokyklinio ugdymo plėtrą ir galimus finansavimo modelio pakeitimus. Be to, gyventojų parama Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms, atspindinti principą „širdis duoda, ne turtas“, taip pat prisideda prie ugdymo kokybės užtikrinimo.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų kokybė yra svarbi sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir vertinimo. Švietimo problemų analizės leidiniuose nagrinėjami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimo klausimai, atsakant į esminius klausimus: kas? kodėl? kaip? kada?
Valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos. Dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės, kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus ir temines patikras. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių[3]. Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą[2].
Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis ir atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.
Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje:
Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Tai užtikrina, kad pedagogai nuolat tobulintų savo kvalifikaciją ir atitiktų keliamus reikalavimus.
Nacionalinė švietimo agentūra 2018-2021 m. vykdo projektą „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ (vertė - 2 023 000,00 Eur). Šis projektas yra svarbus žingsnis siekiant geresnės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės visoje Lietuvoje.
Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija „Švietimo problemos analizė“ nuolat atnaujinama, atspindėdama svarbiausias ikimokyklinio ugdymo tendencijas ir iššūkius. Žemiau pateikiama apžvalga leidinių, tiesiogiai susijusių su ikimokyklinio ugdymo kokybe ir susijusiomis problemomis:
| Leidinio pavadinimas | Data |
|---|---|
| Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje? | 2020 m. gruodis |
| Vaiko ugdymas(is) namuose ir šeimoje: ką mes apie tai žinome? | 2020 m. spalis |
| Širdis duoda, ne turtas: gyventojų parama Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms | 2020 m. liepa |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų kokybė | 2019 m. gruodis |
| Privalomojo ugdymo ankstinimas - kodėl tai svarbu? | 2017 m. gruodis |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimas: kas? kodėl? kaip? kada? | 2016 m. rugsėjis |
| Vaiko brandumas mokyklai - kas tai? | 2015 m. lapkritis |
| Ikimokyklinio ugdymo kokybė | 2012 m. rugsėjis |
| Ikimokyklinio ugdymo finansavimas. Ar ikimokyklinio ugdymo krepšelis pateisins lūkesčius? | 2011 m. gruodis |
| Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys? | 2011 m. birželis |
| Ikimokyklinio ugdymo plėtra: ar keisime finansavimo modelį? | 2006 m. lapkritis |

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #kokybe #svietimo #problemos #analize