Nėštumas yra džiaugsmo ir laukimo metas, tačiau jis taip pat gali būti kupinas nerimo, ypač kai kyla komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra gresiantis persileidimas - terminas, kuris gali sukelti baimę ir netikrumą būsimiems tėvams. Ilgai planavote, svajojote, laukėte... Šis straipsnis skirtas išsamiai paaiškinti, kas yra persileidimas, kokios jo priežastys, simptomai ir gydymo galimybės, taip pat kas yra nesivystantis nėštumas ir kaip elgtis susidūrus su šia situacija.
Persileidimas, medicinoje dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų.
Pagal laiką, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:
Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais).
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Esant nesivystančiam nėštumui pradžioje jokių požymių gali ir nebūti. Žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti.
Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Grėsmingas persileidimas apibrėžiamas kaip bet koks kraujavimas iš makšties, atsirandantis per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, kai yra gyvybingas vaisius. Grėsmingo persileidimo prognozė priklauso nuo individualių aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad nors gresiantis persileidimas rodo nėštumo nutraukimo riziką, tai nereiškia, kad persileidimas neišvengiamas. Daugelis moterų, patyrusių gresiantį persileidimą, pagimdo sveiką kūdikį.
Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Apie 80 proc. persileidimų įvyksta per pirmąjį trimestrą. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti.
Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus.
Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių.

Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.
Savaiminis nėštumo nutrūkimas retai įvyksta dėl vienos aiškios priežasties. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku.
Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai yra dažna persileidimo priežastis, ypač pirmąjį trimestrą. Tai dažniausia ankstyvojo nėštumo nutrūkimo priežastis, atsakinga už maždaug 50 proc. pirmojo trimestro netekčių. Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos taip pat sukelia persileidimus. Svarbu suprasti: chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika.

Infekcijos gali turėti įtakos persileidimo rizikai. Tam tikri infekciniai sukėlėjai, tokie kaip bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos ir virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ar raudonukė, gali prisidėti prie nėštumo komplikacijų. Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas, taip pat yra rizikos veiksnys.
Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui.
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis.
Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pagrindinis gresiančio persileidimo simptomas yra kraujavimas iš makšties, kurio spalva gali skirtis nuo šviesiai rausvos iki ryškiai raudonos. Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas. Tepliojimas dar nereiškia, kad nėštumas tikrai nutrūks. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį.
Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai:

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją. Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Kol sulauksite gydytojo, gulėkite ir ilsėkitės. Stenkitės nepanikuoti, nors tai ir sunku. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Grėsmingo persileidimo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Tai apima išsamią pacientės anamnezę, simptomų aptarimą ir fizinę apžiūrą.
Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus.
Gresiančio persileidimo valdymas dažnai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Gydytojas įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama. Sustabdyti galima tuo atveju, jei žinoma tiksli gresiančio persileidimo priežastis ir moteris kreipiasi laiku pagalbos į medikus. Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas.
Prasidėjus persileidimui, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji.
Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.
Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis. Moteris gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ar neviltį. Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą. Ilgalaikės komplikacijos gali apimti emocinius iššūkius, įskaitant sielvartą ir nerimą dėl būsimo nėštumo.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės.
Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Vienas atvejis nepadidina rizikos ateityje.
Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą. Net po dviejų persileidimų 85 proc. moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą.
Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
tags: #nesivystantis #nestumas #gresiantis #persileidimas