Nesivystantis Nėštumas ir Gresiantis Persileidimas: Išsami Informacija

Nėštumas yra džiaugsmo ir laukimo metas, tačiau jis taip pat gali būti kupinas nerimo, ypač kai kyla komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra gresiantis persileidimas - terminas, kuris gali sukelti baimę ir netikrumą būsimiems tėvams. Ilgai planavote, svajojote, laukėte... Šis straipsnis skirtas išsamiai paaiškinti, kas yra persileidimas, kokios jo priežastys, simptomai ir gydymo galimybės, taip pat kas yra nesivystantis nėštumas ir kaip elgtis susidūrus su šia situacija.

Kas yra Persileidimas? Apibrėžtys ir Tipai

Persileidimas, medicinoje dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų.

Pagal laiką, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:

• Ankstyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės. Pirmojo nėštumo trimestro persileidimai yra vadinami ankstyvaisiais ir įvyksta iki 14 nėštumo savaitės.
• Vėlyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.

Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais).

Nesivystantis nėštumas

Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Esant nesivystančiam nėštumui pradžioje jokių požymių gali ir nebūti. Žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti.

Gresiantis persileidimas

Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Grėsmingas persileidimas apibrėžiamas kaip bet koks kraujavimas iš makšties, atsirandantis per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, kai yra gyvybingas vaisius. Grėsmingo persileidimo prognozė priklauso nuo individualių aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad nors gresiantis persileidimas rodo nėštumo nutraukimo riziką, tai nereiškia, kad persileidimas neišvengiamas. Daugelis moterų, patyrusių gresiantį persileidimą, pagimdo sveiką kūdikį.

Persileidimų Statistika ir Dažnumas

Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Apie 80 proc. persileidimų įvyksta per pirmąjį trimestrą. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti.

Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus.

Amžiaus įtaka persileidimo rizikai

Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių.

• Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12 proc.
• Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15 proc.
• 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20 proc.
• Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40 proc.

Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.

Persileidimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Savaiminis nėštumo nutrūkimas retai įvyksta dėl vienos aiškios priežasties. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku.

Natūrali gamtos atranka ir genetiniai sutrikimai

Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai yra dažna persileidimo priežastis, ypač pirmąjį trimestrą. Tai dažniausia ankstyvojo nėštumo nutrūkimo priežastis, atsakinga už maždaug 50 proc. pirmojo trimestro netekčių. Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos taip pat sukelia persileidimus. Svarbu suprasti: chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika.

Motinos sveikatos būklė ir anatomijos ypatumai

• Hormoniniai sutrikimai: Hormoninis disbalansas motinos organizme; Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė.
• Lėtinės ligos: Cukrinis diabetas; Skydliaukės ligos; Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme); Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai).
• Gimdos ir gimdos kaklelio anomalijos: Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos; Gimdos anomalijos (pertvaros, miomos, sąaugos) ir gimdos kaklelio nepakankamumas gali trukdyti vaisiui normaliai vystytis.

Infekcijos

Infekcijos gali turėti įtakos persileidimo rizikai. Tam tikri infekciniai sukėlėjai, tokie kaip bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos ir virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ar raudonukė, gali prisidėti prie nėštumo komplikacijų. Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas, taip pat yra rizikos veiksnys.

Gyvenimo būdo veiksniai ir traumos

• Narkotinių medžiagų vartojimas; Rūkymas; Alkoholio vartojimas; Kai kurių vaistų vartojimas.
• Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir net didelis kofeino kiekis padidina riziką.
• Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą.

Imuninės sistemos reakcijos

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui.

Gresiančio Persileidimo ir Persileidimo Simptomai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis.

Gresiančio persileidimo požymiai

Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pagrindinis gresiančio persileidimo simptomas yra kraujavimas iš makšties, kurio spalva gali skirtis nuo šviesiai rausvos iki ryškiai raudonos. Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas. Tepliojimas dar nereiškia, kad nėštumas tikrai nutrūks. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį.

Prasidėjusio persileidimo simptomai

Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai:

• Kraujavimas: Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Skausmas: Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu). Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas. Sąrėmiai - labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
• Audinių pasišalinimas: Audinių ar krešulių pasišalinimas.
• Gimdos kaklelio atsivėrimas: Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
• Nėštumo simptomų išnykimas: Staigus nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
• Kiti simptomai: Karščiavimas ar šaltkrėtis. Galvos svaigimas ar alpimas.

Kada Kreiptis į Gydytoją ir Diagnostika

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją. Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Kol sulauksite gydytojo, gulėkite ir ilsėkitės. Stenkitės nepanikuoti, nors tai ir sunku. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Diagnostikos metodai

Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Grėsmingo persileidimo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Tai apima išsamią pacientės anamnezę, simptomų aptarimą ir fizinę apžiūrą.

• Kraujo tyrimai: Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio matavimas gali padėti nustatyti nėštumo sveikatą. Nėštumo testas gali tapti neigiamas, jei vaisius žuvęs.
• Ultragarsas: Leidžia įvertinti vaisiaus būklę.
• Genetiniai tyrimai: Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą.
• Kiti tyrimai: Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb.

Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus.

Persileidimo ir Nesivystančio Nėštumo Gydymo Būdai

Gresiančio persileidimo valdymas dažnai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Gydytojas įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama. Sustabdyti galima tuo atveju, jei žinoma tiksli gresiančio persileidimo priežastis ir moteris kreipiasi laiku pagalbos į medikus. Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas.

Prasidėjus persileidimui, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji.

Nesivystančio nėštumo nutraukimas

Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.

1. Laukimas: Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti.
2. Medikamentinis nutraukimas: Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
3. Chirurginis valymas: Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, arba jei persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą. Tais atvejais, kai persileidimas neišvengiamas arba kyla komplikacijų, gali prireikti chirurginės intervencijos. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos.
   • Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
   • Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Specifinis gydymas

• Hormonų terapija: Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą.
• Infekcijų gydymas: Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.
• Imunologinis gydymas: Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.
• Chirurginės korekcijos: Siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Atsistatymas ir Kitas Nėštumas po Persileidimo

Nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis. Moteris gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ar neviltį. Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą. Ilgalaikės komplikacijos gali apimti emocinius iššūkius, įskaitant sielvartą ir nerimą dėl būsimo nėštumo.

Pastojimas po persileidimo

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės.

Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Vienas atvejis nepadidina rizikos ateityje.

Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą. Net po dviejų persileidimų 85 proc. moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą.

Prevencija ir Pasiruošimas Nėštumui

Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys.

Rekomendacijos prieš nėštumą ir jo metu

• Sveikatos stiprinimas: Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį.
• Lėtinių ligų kontrolė: Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti lėtines ligas.
• Žalingų įpročių atsisakymas: Būtina atsikratyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Nevarotjami narkotikai, alkoholis ar tabakas.
• Folio rūgštis: Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį.
• Streso valdymas: Stiprus ar ilgalaikis stresas gali padidinti persileidimo riziką, nes sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
• Profesinė veikla: Nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #nesivystantis #nestumas #gresiantis #persileidimas

• Ką rodo CRB tyrimas vaikams ir kada jis skiriamas?
• kaip kurti knygutes kartu su vaikais
• Dozavimas naujagimiui
• Nevaisingumo gydymo galimybės
• medinės lauko supynės vaikams