Priešmokyklinio ugdymo programa Lietuvoje: pagrindai, tikslai ir kontekstas

Priešmokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko raidai ir jo ateities sėkmei. Sukaupta įrodymų, kad priešmokyklinis ugdymas gerina vidutinius vaiko laimėjimus, stiprina gebėjimą sukaupti dėmesį ir dalyvavimą pradinės mokyklos pamokose. Šis ugdymas ko gero yra pats svarbiausias veiksnys uždaram iš kartos į kartą pereinančio skurdo ratui pralaužti, be to, šios investicijos atsiperka labiausiai. Priešmokyklinis ugdymas laikomas labai svarbiu veiksniu tiek vienodinant socialines ir ekonomines skirtingos socialinės padėties asmenų sąlygas, tiek geriau derinant darbinį ir šeimos gyvenimą.

Kas yra priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje?

Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jis yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam / jai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandų.

Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.

Ugdymasis šeimoje

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą.

Mokyklos vadovas sudaro grupę, kuri įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje, tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.

Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei, aprūpina vaiką dalykų vadovėliais ir paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokiniui teikiamos konsultacijos, o priešmokykliniame ugdyme galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.

Priešmokyklinio ugdymo programos paskirtis ir tikslai

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos - tai nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.

Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Bendrosios programos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, remiantis Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis.

Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui.

Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės.

Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

Čia pateikiama lentelė, iliustruojanti pagrindines kompetencijas, ugdomas priešmokykliniame ugdyme:

Ugdymo turinys ir jo darna

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys pateikiamas metams. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje.

Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.

Mokinių pasiekimų vertinimas priešmokykliniame ugdyme

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Priešmokykliniame ugdyme taikomas formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas.

• Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
• Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.

Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai skirstomi į tris kategorijas: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis ir virš pagrindinio lygio. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.

Priešmokyklinis ugdymas platesniame švietimo kontekste

Priešmokyklinis ugdymas yra svarbi Lietuvos švietimo sistemos dalis, jungianti ikimokyklinį ugdymą su formaliojo švietimo etapais. Lietuvos švietimo sistema susideda iš kelių pagrindinių etapų:

• Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, kuri nėra privaloma, išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Vaikas gali būti ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą nuo gimimo iki jis / ji pradeda priešmokyklinį ugdymą.
• Priešmokyklinis ugdymas (aprašytas išsamiau aukščiau).
• Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir yra privalomas, nes, pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, arba anksčiau, jei vaikas pradėjo mokytis anksčiau pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės).
• Pagrindinis ugdymas taip pat yra formaliojo švietimo dalis ir privalomas iki 10 klasės. Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kai jis / ji įgyja pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programa yra sudaryta iš dviejų dalių: I dalis trunka 4 metus (apima 5-8 klases), o II dalis - 2 metus (apima 9-10 (I-II gimnazijos) klases).
• Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir nėra privalomas, bet jį garantuoja valstybė. Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kai jis / ji įgyja pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų (11-12 (III-IV gimnazijos) klasės).
• Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Profesinis mokymas gali būti pirminis (kai įgyjama pirmoji kvalifikacija) arba tęstinis. Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų ir gali jį derinti su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programomis.
• Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdomos universitetuose ir kolegijose. Studijų programos skirstomos į tris pakopas: pirmoji - profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji - magistrantūros, trečioji - doktorantūros.
• Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo.
• Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų.

Tarptautinės perspektyvos ir iššūkiai

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama, kad mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimų ugdymas yra svarbiausi elementai reaguojant į esamą ekonomikos krizę bei gyventojų senėjimą ir atsižvelgiant į platesnę Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę strategiją. Valstybės narės yra linkusios apie priešmokyklinį švietimą ir priežiūrą kalbėti neapibrėžtai, tačiau yra bendros gairės ir tikslai.

Europos Komisija ir kiti komitetai aktyviai imasi priemonių, kuriomis būtų gerinamos pažeidžiamų grupių, įskaitant romus, galimybės gauti mokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir kuriomis būtų gerinama tokio ugdymo kokybė. Veiksmai bendrai finansuojami pagal Komisijos strategines gaires, kuriose numatyti keturi prioritetai, apimantys imigrantų integracijos politiką, rodiklių ir vertinimo metodikų kūrimą, valstybių narių politinių gebėjimų ugdymą, koordinavimą ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimą, bei valstybių narių keitimąsi patirtimi, geriausia praktika ir informacija apie integraciją.

Komitetas priėmė keletą nuomonių dėl integracijos, kuriose pateiktas bendras požiūris, ir parengė nuomonę savo iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti, kad į integracijos klausimą būtų labiau atsižvelgiama ES naujojoje socialinės politikos darbotvarkėje, ypač tokiose srityse kaip ugdymas ir profesinis mokymas, lyčių lygybė, sveikatos apsauga, būstas, šeimos ir jaunimo politika, skurdas, socialinė aprėptis ir kt. Šios iniciatyvos pabrėžia priešmokyklinio ugdymo svarbą platesniame socialinės gerovės ir integracijos kontekste.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #programa #angliskai

• Aktyvus laisvalaikis ir vystymasis su paspiriamomis mašinėlėmis
• Tvarus ir stilingas vaikų aprangos pasirinkimas
• Patarimai, kaip sluoksniuoti drabužius pavasarį
• Kaip registruoti gimimą ir gauti liudijimą
• Istorinis požiūris į vaikų fiziologiją