Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pareigos ir veiklos reglamentavimas

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS yra kertinė švietimo sistemos dalis, padedanti vaikams pasiruošti tolimesniam mokymuisi ir socializacijai. Jis vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kurią rengia mokyklos komanda, darbo grupė. Ši programa yra kruopščiai planuojama ir pritaikoma atsižvelgiant į vaikų ir šeimų poreikius.

I. Ikimokyklinio ugdymo programos rengimas ir įgyvendinimas

Prieš rengdami programą vadovai ir mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programą, švietimo pagalbos specialistai ištiria lankančių vaikų bei šeimų poreikius ir į juos atsižvelgia. Rengdami programą jie vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

II. Priešmokyklinio ugdymo modeliai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlo įvairius priešmokyklinio ugdymo modelius, kurie leidžia lanksčiai prisitaikyti prie šeimų poreikių ir užtikrinti skirtingos trukmės veiklas. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 24 d. potvarkiu yra patvirtinti šie modeliai:

III. Įstaigų administracinės funkcijos

Be tiesioginio ugdymo proceso, ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka ir svarbias administracines funkcijas. Lopšeliai-darželiai, planuojantys laikinai perkelti savo funkcijų vykdymą į kito lopšelio-darželio patalpas, iki einamųjų metų balandžio 15 d. pateikia prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Taip pat lopšeliai-darželiai iki gegužės 20 d. renka tėvų prašymus dėl darželio lankymo poreikio vasaros mėnesiais.

IV. Pedagogų įdarbinimas ir profesinis tobulėjimas

Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene, todėl pedagogo profesija nėra pakankamai patraukli. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.

IV.I. Įdarbinimo principai

Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama 9.1. skyriaus dalyje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“. Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui, tačiau gali būti priimamas ir terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją, pavyzdžiui, išėjusį motinystės ar tėvystės atostogų.

IV.II. Pedagoginė stažuotė ir mentorystė

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.

IV.III. Etikos reikalavimai

Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

IV.IV. Pagalba mokytojams

Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas.

V. Darbo sąlygos ir atlyginimas

Ugdymo įstaigų pareigos apima ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą pedagogams, įskaitant darbo laiko reguliavimą, atlyginimą ir poilsio laiką.

V.I. Darbo laikas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

V.II. Darbo užmokestis

Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Atlyginimas gali didėti nuo veiklos sudėtingumo. Pavyzdžiui:

• Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos.
• 5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
• 5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
• Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.

V.III. Poilsio laikas ir atostogos

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatuose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Mokyklos vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Papildomos atostogos suteikiamos už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje - papildomos 3 darbo dienos. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.

VI. Karjeros perspektyvos ir pedagogų kaitos valdymas

Mokytojas karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto. Mokytojai gali dirbti įvairiose mokyklose ir pareigose, atitinkančiose kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus įstatymais ir kitais teisės aktais. Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotu. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas.

Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus - prieš dvi savaites. Jei pedagogui iki pensijos yra likę mažiau nei penkeri metai, pedagogas turi būti įspėjamas prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis. Išeitine išmoka gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Privaloma sąlyga - kad išėjus mokytojui, didėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #istaigu #patvirtintos #pareiogybes

• Gėlių simbolika gimtadieniui
• Kelias į darnesnę šeimą
• kiaušinio formos masturbatorių apžvalga
• Išsamus vadovas apie kraujo tyrimus nėštumo metu
• Vadovas: vaikų saugumas internete