Medeikiai - kaimas, nuo Biržų nutolęs 10 km, kuriame gyvena vos 600 žmonių. Didžiausios Medeikių įžymybės - Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės, koplyčia, mokykla ir vaikų globos namai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Medeikių vaikų globos namų istoriją ir iššūkius, su kuriais susiduria jų auklėtiniai, palikę globos įstaigą. Taip pat papasakosime apie švedę Fanny, kuri savanoriauja Medeikių vaikų namuose ir padeda vaikams integruotis į visuomenę. Straipsnyje nagrinėjama situacija, susijusi su Medeikių vaikų globos namais, esančiais Biržų rajone, atsižvelgiant į atsiliepimus, pertvarkos procesą ir kylančius iššūkius.

Tikrintojai, apsilankę Medeikių vaikų globos namuose, padarė išvadą: čia pažeidžiamos vaikų teisės ir saugumas. Jie pažymoje pateikė šiurpą keliančių faktų. Deja, pažeidimus užfiksavo ne Biržų valdininkai, atsakingi už vaikų teises ir globą. Faktus, kad mūsų rajone netinkamai globojami vaikai, valdžiai po nosim kiša specialistai iš Vilniaus. Ir nebe pirmą kartą. Socialinių paslaugų priežiūros specialistai iš Vilniaus Medeikių globos namuose rado daugybę pažeidimų, susijusių su vaikų teisėmis bei saugumu.
Antradienį Biržų rajono savivaldybės vadovai rinkosi tartis dėl situacijos Medeikių vaikų globos namuose. Ji rajono valdininkams parūpo po to, kai Biržų rajono savivaldybė gavo raštą iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šio departamento specialistai lapkričio 4 dieną lankėsi Medeikių vaikų globos namuose. Tai, ką jie ten išvydo, išdėstė pažymoje. Rajono vadovai buvo paraginti į pažymoje išvardytus faktus reaguoti staigiai, nes jie susiję su vaikų teisėmis ir saugumu.
Biržų rajono savivaldybė su globos namais yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį. Kaip žinia, Medeikių vaikų globos namų steigėja yra evangelikų reformatų bažnyčia. Tačiau steigėjos atstovų pasitarime dėl neaiškių priežasčių nebuvo. Atvyko tik VšĮ „Vaiko užuovėja“ (globos namų) direktorė Daiva Janonienė. Ji prie posėdžių stalo sėdo su rajono vadovais bei savivaldybės administracijos skyrių, atsakingų už globą bei vaikų teises, vedėjomis. Posėdyje dalyvavo ir savivaldybės tarybos narė Skirmantė Griciūnienė.
Antradienį vykusio posėdžio metu paaiškėjo, kad tikrintojai iš sostinės į Medeikius atvyko ne atsitiktinai. „Šiaurės rytai“ rašė, kad rugsėjo 19 dieną Medeikių globos namuose lankėsi Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė ir tarybos nariai Rimantas Bašys su Skirmante Griciūniene. Ten išvydę netvarką bandė informuoti kitus rajono vadovus, tačiau nesėkmingai. Globos namų steigėjos - evangelikų reformatų bažnyčios - kunigas Rimas Mikalauskas ir direktorė Daiva Janonienė apkaltino politikus, kad šie įstaigoje lankėsi be vadovo žinios ir neva užsiėmė hibridinio karo kurstymu. Negana to - kreipėsi į policiją, tačiau ši nusikalstamos veikos politikų veiksmuose neįžvelgė. Šį incidentą aiškinantis savivaldybėje, vaikų globos namų atstovų susitikimas su politikais baigėsi ne itin maloniai. Kunigas ir direktorė rajono vadovų akivaizdoje trenkė durimis ir išėjo susitikimui nesibaigus. S. Griciūnienės teigimu, Biržų savivaldybėje nesulaukus tinkamos reakcijos dėl situacijos globos namuose, teko kreiptis į aukštesnę valdžią. Atvykę tikrintojai iš Vilniaus lapkritį Medeikių globos namuose užfiksavo panašų vaizdą, kokį tikino matę Biržų politikai rugsėjį. „Tai, kas surašyta pažymoje, mes patys matėme“, - antradienį teigė S. Griciūnienė.
Savivaldybės merė Irutė Varzienė posėdžio metu pranešė, kad ji kalbėjusi su SPPD specialiste, tikrinusia Medeikių globos namus, ir ši jai patarusi į situaciją reaguoti staigiai, nes ten pažeidžiamos vaikų teisės ir saugumas. Merė sakė kalbėjusi su kunigu R. Mikalausku. Šis pažadėjęs gruodžio 15 dieną kviesti bažnyčios tarybą pasitarti dėl globos namų. SPPD pažymoje yra pateikta įsidėmėtina informacija. Pasirodo, Medeikių vaikų globos namai buvo tikrinti ir 2012 metų rugsėjį. Tuomet buvo nustatyta 18 pažeidimų, kurie turėjo būti pašalinti. Kaip sekėsi tai daryti globos namams ir jų steigėjui? Pasirodo, nekaip. Per dvejus metus iš tų aštuoniolikos neatitikimų teisės aktams visiškai pašalintas tebuvo vienas. Tikrintojai 2014-ųjų lapkritį pateikė septyniolika punktų, kuriuose išvardyti pažeidimai, turėję būti pašalinti. Bet per dvejus metus iš esmės nieko nepadaryta. Akivaizdu, kad dėl to kalti globos namų vadovai ir steigėjas. Bet ką tuomet veikė Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, vadovaujamas Eugenijos Prokopovičienės? Kokių veiksmų ėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio vadovė - Giedra Gedvilienė? Ką veikė specialistai, atsakingi už globą ir vaikų teises? Ir kokių veiksmų ėmėsi rajono vadovai, kad tie specialistai atliktų savo pareigas?
Merė I. Varzienė teigė pasitikinti SPPD specialistų tikrinimu. Jis, anot rajono vadovės, buvo itin kvalifikuotas. Su ta pačia departamento komanda buvo bendrauta ir 2012 m.
| Pažeidimas | Aprašymas |
|---|---|
| Produktų galiojimo laikas | Pasibaigęs |
| Dantų šepetėliai | Susidėvėję |
| Baldai | Sulūžę ir kelia pavojų vaikų sveikatai |
| Vaistai | Pasibaigusio galiojimo, laikomi nerakinamoje virtuvėlės spintoje kartu su darbuotojų drabužiais ir batais |
| Vaikų rūbai ir batai | Purvini, dėmėti, batai nenuvalyti, skleidžiantys stiprų, nemalonų kvapą |
| Žaislai | Sulūžę, neprižiūrėti, purvini |
| Apatiniai drabužiai | Bendri vaikams |
| Higienos patalpos | Berniukams ir mergaitėms neįrengtos atskirai, vonia ir tualetu globotiniai naudojasi kartu |
| Langų rankenos | Išimtos, gaisro ar kitos nelaimės atveju vaikai negalėtų jų atsidaryti |
| Vaikų savijauta | Dalis vaikų jaučiasi nesaugūs, nėra patenkinti gyvenimu globos namuose |

Medeikių vaikų globos namų direktorės Daivos Janonienės manymu, pažymoje yra sureikšmintų smulkmenų, kai kurios išvados - „sutirštintos“. Anot jos, kitos globos namus tikrinusios tarnybos didelių pažeidimų nerado, vaikų teisių pažeidimų užfiksuota nebuvo. „Ar jums atrodo, kad ten vaikai jaučiasi gerai?“ - paprašė patikslinti merė. „Šiuo metu jaučiasi gerai“, - tikino direktorė.
Merė Irutė Varzienė antradienį posėdžio dalyviams aiškino, kad po 2012 m. globos namų tikrinimo šios įstaigos steigėjo bei vadovės „norai buvo geri - bet viskas grįžo į senas vėžes“. Merė priminė, kad nuolat buvo eskaluojama, jog savivaldybė bažnyčios įsteigtiems vaikų namams skiria per mažai lėšų. Rajono savivaldybės taryba išmokas padidino, pinigų buvo skirta ir pastato stogo remontui. „Su kunigu Rimu kalbantis buvo padaryta išvada: savivaldybė įsipareigojimus vykdo, todėl ir steigėjas turi užtikrinti paslaugų kokybę“, - aiškino merė. Anot jos, didžiausia globos namų problema - vadyba. Rajono vadovė sakė, kad 2012 - aisiais buvo svarstytas klausimas dėl globos namų direktorės tinkamumo eiti pareigas, bet nuspręsta leisti jai dirbti. „Reikia naujo vadovo“, - merė antradienį išsakė poziciją. Tokią, kaip ir prieš porą metų.
Dvejų metų darbams neužteko, o mėnesio pakaks? Merė I. Varzienė dar perdavė kunigo R. Mikalausko norą gruodžio mėnesį globos namuose šalinti trūkumus, tartis bažnyčios taryboje ir kviestis savivaldybės vadovus pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Į tokias kalbas reagavo vicemerė Stasė Eitavičienė: „Jeigu nesugebėjome trūkumų ištaisyti per dvejus metus, kaip spėsime iki gruodžio pabaigos?“
Vicemerė posėdžio dalyviams perskaitė SPPD raštu pateiktas globos namų tikrinimo išvadas. Dokumente rašoma, kad Medeikių globos namuose gyvenantiems vaikams „neužtikrinama jų poreikio atitinkanti aplinka, pažeidžiamos vaiko teisės į kokybišką socialinę globą, visavertį asmenybės vystymąsi, socialinę integraciją, savarankišką gyvenimą“.
Medeikių globos namuose lapkritį buvo 22 vaikai, iš jų - 4 kūdikiai, 10 turi specialiųjų poreikių. Vienam vaikui išlaikyti savivaldybė skiria beveik 2 tūkst. litų. 2014 metais savivaldybės taryba globos įstaigai padidino finansavimą 85 000 Lt. Globos namai gauna nemažai aukų ir labdaros.
Tėvų pamestiems Biržų rajono Medeikių vaikų globos namų auklėtiniams atsukti nugarą grasina ir vietos valdžia. Su šiuo klausimu ir keliasi, ir gulasi ne tik Medeikių vaikų globos namų "Vaiko užuovėja" darbuotojai, bet ir jų auklėtiniai. Grėsmę išnykti Medeikių vaikų globos namai pajuto sužinoję, kad Biržų rajono savivaldybė, iki tol jiems išlaikyti skirdavusi 570 tūkst. litų, dabar atseikėjo tik 400 tūkst. litų. "Vaiko užuovėjoje" jau pradėtas drastiškas taupymo vajus. Sumažinta etatų, kiti darbuotojai liko plušėti ketvirtadaliu etato, o tie, kurie dirba visu krūviu, tegauna minimalų atlyginimą. Tiek uždirba ir globos namų vadovė, ir valytoja.
Šiandien 19 vaikų namų auklėtinių išgyvena iš valstybės kiekvienam jų skiriamų 520 litų globos ir 52 litų vaiko pinigų. Dėl gresiančio įstaigos bankroto vaikai priversti gyventi jausdami ir nuolatinę grėsmę gyvybei. "Išjungėme priešgaisrinę signalizaciją, nors ji mums būtina. Viliamės, kad nesudegsime", - sakė D. Janonienė. "Vaiko užuovėja" gyvuoja vos penkerius metus. D. Janonienė apgailestavo, kad anksčiau įstaigoje būta nemažai per visą Lietuvą nuskambėjusių intrigų, tad savivaldybės vadovai namų steigėjo funkcijas įpiršo reformatų bažnyčiai. Dabar nuskurdusi savivaldybė savo piniginius įsipareigojimus gerokai sumažino.
„Jei mūsų įstaigos nebebūtų, vaikai neturėtų likti be globos. Juos tikriausiai priglobtų ir Rokiškio rajono Obelių, ir Panevėžio mieste esantys vaikų namai. Bet kad žinotumėt, kaip mūsų auklėtiniai to nenori. Visi 19 globotinių kilę iš Biržų rajono, tad išvykti kitur jiems būtų išties sunku.
Biržų valdininkai laikosi įstatymų. S. Griciūnienei kėlė nuostabą tai, kad apie vaikų teisių pažeidimus Medeikiuose nežinojo atsakingi Biržų savivaldybės administracijos specialistai. Tuo metu už vaiko teises atsakinga skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė tikino, kad vykdė priežiūrą tokią, kokia numatyta įstatymuose. Trūkumų jos vadovaujamo skyriaus specialistės pastebėjusios, bet laikėsi nuostatos, jog tai - „ne mūsų“ įstaiga. Anot G. Gedvilienės, globos namų įstaigos ateitį lems licencijavimas. „Jei nebus pašalinti trūkumai, įstaiga nebus licencijuota“, - teigė G. Gedvilienė. Į tai sureagavo Socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė. Iš jos pastabų buvo galima numanyti, kad licenciją Medeikių vaikų globos namai vis tik turėtų gauti. Posėdyje dalyvavęs administracijos direktorius Vytautas Džėja pastabų savo pavaldinėms neturėjo.
Gera steigėjo valia netiki. SPP departamento išvadoje yra siūloma svarstyti globos namų vadovo kompetenciją eiti pareigas. Biržų rajono vadovai nusiteikę kreiptis į evangelikų reformatų bažnyčią ir reikalauti, kad būtų keičiamas vadovas. Ir savivaldybė norėtų dalyvauti tame procese. Tuo metu S. Griciūnienė siūlė imtis kardinalesnių priemonių. Jos manymu, Biržų savivaldybė turėtų nutraukti bendradarbiavimo sutartį su globos namais. „Ką darysite, jeigu steigėjas direktorės neatleis? Juk apie tai buvo kalbėta ir anksčiau - niekas nepasikeitė!“ - tikino savivaldybės tarybos narė. Jos manymu, savivaldybė turėtų perimti globos namus iš bažnyčios. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė taip pat įžvelgė globos namų steigėjo nenorą ar negebėjimą tinkamai organizuoti darbo globos namuose. „Nereikia specialistų, kad pamatytum, kaip ten gyvena vaikai“, - teigė A. Pocienė. „Klaidas galima taisyti, tik tam reikia realių darbų. Bet visą kadenciją buvo tik šnekėjimas“, - pastebėjo ji.
Galutinis žodis - bažnyčiai. Globos namų direktorė D. Janonienė į kalbas apie būtinybę keisti vadovą reagavo pakankamai ramiai. Ji sakė jaučianti didelį nuovargį. „Ta darbo vieta sunki, reikia naujo, pailsėjusio žmogaus. Tam tikrai neprieštarausiu. Aš pati to noriu“, - kalbėjo D. Janonienė. Vis tik galutinį žodį tars evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigas R. Mikalauskas.
Sakoma, kad vargstančiam žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę, kad jos pasigautų. Tačiau ką daryti, jei žmogus ir meškerės laikyti nemoka? Akivaizdu, kad tokiam atvejui pagalbos mūsų visuomenėje kol kas nėra.
Prieš šešis metus pilnametystės sulaukęs Vaidas Radzevičius paliko Medeikių vaikų globos namus. 18 metų be tėvų gyvenęs neįgalus vaikinas šiandien apsikasęs skolomis ir nežino ko imtis. Jo mamai buvo vėžys, o tėvas tapo alkoholiku. Kadangi tikros šeimos Vaidas neturėjo, mokytis kaip gyventi teko iš vaikų namuose matomų pavyzdžių. Išėjęs iš globos įstaigos vaikinas gyveno tai pas draugą, tai pas seserį. Paskui Vaidui savivaldybė nupirko būstą Vabalninke, tačiau, kaip pats vaikinas sakė, jis buvo netinkamas gyventi - reikėjo remonto, o pinigų tam neturėjo. Galiausiai būstą pardavė draugui.
Nuolatinės gyvenamosios vietos netekęs, vėl apsistojo pas draugą. Išsimokėtinai pasiėmė telefoną, interneto paslaugas. Tačiau už tai niekada nemokėjo. Į Vaido širdį pasibeldė meilė. Jaunuoliai susituokė. Vaido žmona taip pat pajamų neturėjo, išskyrus valstybės skiriamas pašalpas. Nedirbanti ir iš pašalpų gyvenanti pora nusprendė įsigyti būstą. Su šeimininku sutarė, kad už jį išsimokės dalimis. Vaidas teigė, kad sąžiningai kas mėnesį mokėjo po 200 eurų du metus. Ir dabar turi savo gyvenamąją vietą.
Tačiau įmokos už namą ėmė auginti ankstesnes skolas. Už jas, kaip pasakojo Vaidas, išsimokėti nebepajėgė. Vaikiną užgriuvo baisi skolų našta ir dar skyrybos su žmona. Šiuo metu pora jau gyvena atskirai. Toliau skęsdamas skolose ir nereaguodamas į nuolatos gaunamus raginimus sumokėti, Vaidas nebežinojo ko imtis. Internete pamatė skelbimą, kad privatus asmuo gali suteikti paskolą. Paskolos sąlygų „Biržiečių žodžiui“ vaikinas nurodyti nebegalėjo, neatsiminė. Ir paskolų istorija pasikartojo: jos Vaidas mokėti vėl nepajėgė. Paskui, turbūt pats nesuprasdamas, kur grimzta, pasirašė vekselį, kuriuo vietoj 500 įsipareigojo grąžinti jau 2980 eurų.
Susisiekę su skolintoju išgirdome nedaug. Vyras sakė, jog skola nebeaugs, nes yra pasirašytas vekselis, kuriame nurodyta, kiek reikia atiduoti. Vyras tikino, jog jokių patikrinimų apie žmogų ir jo galimybes skolą grąžinti, neatlieka. Tiki kiekvieno žodžiu, užtvirtintu parašu. Skolintojas sakė, jog su Vaidu kalbėsis tiesiogiai, į teismą duoti neketina.
Pasak skyriaus vedėjo, sulaukę pilnametystės ir išėję iš vaikų namų beglobiai vaikai gauna apie 3 tūkstančius eurų įsikūrimui. Jeigu mokosi pagal bendro ugdymo programą, jaunuoliai gali gauti vaiko pinigus kol sukaks 21. Taip pat, jiems pageidaujant, iki 21 metų gali būti suteikta palydomoji globa. K. Knizikevičius sakė, kad Vaidui stengiamasi padėti iki šiol. Artimiausiu metu jam ketinama pasiūlyti asmeninio asistento paslaugą.
Advokatas Laimutis Zaukevičius „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad sunku kažką padėti, kai pats žmogus pasirašęs vekselį. Iš pokalbio su ilgamete, prisitatyti nenorėjusia socialine darbuotoja paaiškėjo, kad tai yra sudėtinga tema. Pasak jos, kiekvienas vaikas yra skirtingas. Ir nesvarbu, ar jis augęs šeimoje ar vaikų namuose, jis lygiai taip pat nenuovokiai gali pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau integracija į gyvenimą vaikams iš vaikų namų iš tiesų yra daug sudėtingesnė. Sulaukęs 18 metų vaikas tampa suaugusiu su lygiai tokiomis pačiomis teisėmis, nesvarbu, kur jis augo. Todėl nei socialinis darbuotojas, nei niekas kitas nėra atsakingas už jo padarytas klaidas.
Yra ne vienas pavyzdys, kai vaikas, išėjęs iš vaikų namų, susikuria visavertį gyvenimą, dirba normalų darbą. Bet taip pat yra pavyzdžių, kai žmonėms nesiseka. Suklydęs, savo klaidas turi ištaisyti pats. Todėl, kad ir kaip žmonių būna gaila, savo gyvenimą susikuriame patys. Jei norime gyventi gražiai ir džiaugtis gyvenimu, darome viską, kad taip ir būtų. Deja, ne visiems pavyksta. Nors povandeninės srovės neša gilyn į tamsųjį pasaulį, pats turi spirtis ir priešintis. Kiekvienas turime pasauliui įrodyti savo svarbumą.
Neseniai į Biržų rajone įkurtus Medeikių vaikų globos namus atvežtas 17-metis terorizuoja ir vaikus, ir pedagogus. Jau ne kartą jie buvo išplūsti, kai kurie vaikai - sumušti. „Jis grasina mus nužudysiąs, nes jam jau esą viskas tas pats“, - LŽ pasakojo prašiusi jos pavardės neminėti socialinė darbuotoja. Savo žodį jis tesėjo. Nuolat šiukščiai elgėsi su auklėtojais, vaikus ne tik plūdo, bet ir mušė. Pasak socialinės pedagogės, įbauginti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji - auklėtojai, greta esančio Medeikių kaimo gyventojai.
Kulminacija pasiekta praėjusio šeštadienio vakarą. Įsisiautėjęs 17-metis globos namuose sumušė kelis vaikus, paskui išėjo į kaimą ir ten sumušė du suaugusius žmones. Nustatę, kad nepilnametis nuolat elgėsi agresyviai, pareigūnai paprašė teismo leidimo jį suimti. Užvakar paauglys buvo suimtas 15 parų.
Gal ir atsitiktinumas, bet tą patį šeštadienio vakarą buvo išversti Medeikių vaikų globos namų vartai. Liudytojai policijai pasakė ir automobilio markę, ir valstybinį numerį. Pareigūnai ieško mašinos savininko.
Pasak vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, jaunesniesiems dar įmanoma padėti. Vyresniųjų charakteris jau būna susiformavęs. Todėl nuolat girdime apie smurto proveržius šiose įstaigose.
Kova su smurtu prieš vaikus. Į Biržų rajono policijos komisariatą Medeikių kaime įsikūrusių vaikų globos namų „Vaiko užuovėja“ direktorė Daiva Janonienė dėl sumušto auklėtinio kreipėsi antradienį. „Toleruoti smurto prieš vaikus negalime“, - sakė vaikų globos įstaigos vadovė.
22 metų švedė Fanny, kurią sutikau Biržuose, greičiausiai priklauso Z kartai, neprisirišančiai prie vietos, neplanuojančiai karjeros, negyvenančiai pagal taisykles ir nieko nebijančiai. „Liūdniausia atsikėlus ryte vienai valgyti pusryčius. Negaliu gaminti tik sau, apima depresija“, - prisipažįsta 22 metų Fanny Eriksson iš Švedijos, jau metus savanoriaujanti Medeikių vaikų namuose. Gyvena ji išsinuomotame bute Biržuose ir kiekvieną dieną vyksta pas savo globotinius. Juos myli labiau nei paliktą komfortą Švedijoje, paliktą mamą, tėtį, brolį ir savo geriausius draugus. „Kad nevalgyčiau viena, rytus dažniausiai leidžiu kavinėje netoli nuomojamo buto.
Fanny Medeikius pasiekia mašina - ją nusipirko Švedijoje, specialiai planuodama gyventi Lietuvoje. „Atvažiuoju prieš pietus, laukiu grįžtančių iš mokyklos vaikų, padedu ruošti pamokas, organizuoju įvairias pramogas. Kartais išsinuomojame sporto salę ir žaidžiame krepšinį, tinklinį. Tą dieną, kai susitikome jos mėgstamiausioje Biržų kavinėje, kurioje Fanny pusryčiauja, kad rytais nesijaustų vieniša, ji su šešiais auklėtiniais ruošėsi į Pasvalio baseiną. Apspitę, prisiglaudę, pasikabinę jai ant kaklo. Mažesni ir didesni - visi vaikai myli Fanny. Ją dažnai vadina mama. „Kaip čia, bene pasaulio pakraštyje, atsidūrei, kaip 25 vaikams sugalvojai tapti mama, drauge, sese? Pati esu iš panašaus pasaulio pakrašio - iš mažo miestelio Vislandos, jis nuo Stokholmo nutolęs 354 km, ir gyvena ten labai mažai žmonių, gal 1700. Baigusi gimnaziją nutariau kitų mokslų nepradėti.“

„Nepažįstu nė vieno, kuris būtų stojęs iškart po mokyklos. Juk esi jaunas, abejojantis… Aš tikrai nežinojau, kuo noriu būti. Kelerius metus dirbau įvairius darbus, kad suprasčiau, kas mane traukia. Pirmą kartą Medeikiuose apsilankiau prieš dvejus metus, su draugais, jie vežė bažnyčios labdarą, ir tada mano gyvenimas įgijo naują prasmę. Dvi tris savaites sunkiai dirbdavau Švedijoje - dienomis prižiūrėdavau senelius, vaikus, vakarais plušėdavau restorane, o paskui atvažiuodavau savaitei į lietuviškus vaikų namus. Tiesiog dėl savęs. Man to reikėjo. Gal 25 kartus taip važinėjau pirmyn atgal Švedija-Biržai, kol galiausiai tapau čia savanore. Mano programa truko pusę metų.
Tačiau po pusmečio Fanny nesusipakavo lagaminų ir negrįžo atgal. „Viskas dėl vaikų… Labai prie jų prisirišau. Ir dėl savęs - jutau, kaip pati keičiuosi, kaip mano pyktis, kuris dažnai kamuodavo, virsta kuriančia energija.“ Taigi Fany susirado rėmėjų, kurie dar pusmečiui prailgino jos savanorystę. „Viskas įmanoma, jei labai nori. Aš visada ieškau rėmėjų, kai sugalvoju vaikams pramogų, bet nėra joms pinigų. Ir gaunu. Noriu organizuoti vaikams maisto gaminimo kursus ir man pavyksta. Rašau savo draugams švedams, kurie dirba kitose organizacijose, prašau paramos. Patinka idėja ir jie remia. Sugalvojau Biržams didelę vaikų aikštelę pastatyti - ir pastačiau. Medinę aikštelę iš Švedijos atsiuntė.
Prisimink pirmąsias dienas, kai įsikūrei Biržuose… „Buvo labai sunku, ypač dėl kalbos. Juk nekalbėjau lietuviškai, o Biržuose ne tiek daug mano amžiaus jaunimo, kurie suprastų angliškai. Išvis nedaug jaunimo - arba išvažiuoja mokytis į didesnius miestus, arba emigruoja. Taigi ilgai neturėjau draugų. Tuomet, kad neliūdėčiau, daugiau laiko leisdavau su vaikais arba skaitydavau namuose. Skaitau tik biografines arba istorines knygas. Paskui susibendravau su keliais vyresniais žmonėmis ir kolegėmis iš vaikų namų. Viskas pasikeitė, kai po penkių mėnesių pramokau lietuviškai. Vienatvė slėgė? „Kaip pažiūrėsi. Kadangi buvau viena, beveik nieko nepažinojau, viską turėjau susikurti pati, tai buvo didelė laisvė ir didelis iššūkis.“ O lietuviškas maistas? Fanny giliai atsidūsta. „Jis kitoks. Jūsų kefyras, pienas, sviestas - jie taip skiriasi nuo švediškų… Ir jūs tikrai per daug mėgstate bulves. Keistas įprotis vieną maistą kišti į kitą - mėsą į koldūnus, varškę į blynus… Be to, beveik nevartojate padažų - tik grietinę ir pomidorų padažą. Ko dar pasiilgai? „Sporto.
„Tie metai mane labai pakeitė. Į gera. Švedijoje gyvenau saugiai, ten viskas aišku ir išspręsta. Turėjau viską, ko man reikia. Galėjau bet kada pradėti rimtą darbą šeimos versle - senelis turi žaislų fabriką. Tačiau nutariau išeiti iš komforto zonos, ir tai geriausias mano sprendimas. Ko išmokau? Čia viskas kitaip. Kitos gyvenimo spalvos - jų niekad nebūčiau pamačiusi namie, Švedijoje. Subrendau emociškai, sugebu valdyti konfliktiškas situacijas, spręsti problemas. Čia esu dėl žmonių.
ELTA primena, kad Biržuose vykdoma vaikų namų pertvarka, kurios metu vaikų namai bus reorganizuojami. Artimiausiu metu visoje šalyje didžiųjų vaikų globos įstaigų neliks, o globotiniai bus perkelti gyventi natūralesnėje aplinkoje kur kas mažesnėmis grupelėmis. Taip jie mokysis savarankiškumo, jausis saugesni. Aštuoni vaikai apsigyvens naujuose namuose, kartu su šeimyna.
D. Grybauskaitė pirmiausia lankėsi Medeikių kaime, kur šiuo metu veikia vaikų globos namai „Vaiko užuovėja“. „Čia ypatinga vieta. Ką tik šis regionas buvo labiausiai nesitvarkantis ir nenorintis tvarkytis su bešeimiais vaikučiais ir globos namų pertvarka praktiškai nevyko. Pasikeitus ir merui, ir socialiniams darbuotojams, pasikeitė iš karto ir globos namų vadovybė, kuri dabar daug jautriau žiūri į vaikų klausimus ir problemas. Labai džiaugiuosi, kad Biržai dabar tapo pavyzdžiu“, - pirmadienį apsilankiusi Biržų rajono vaikų globos namuose sakė D. Grybauskaitė. Žmonių, priimančių vaikus globai į šeimynas pavyzdys, sako D. Grybauskaitė: „Tai labai gražus pavyzdys, šalia to, kad būna daug negatyvo ir tuose pačiuose Biržuose, kai vieni žmonės bijo, nenori, nesupranta ir nepriima vaikų, o kiti mielai tai daro. Matome, kad užtenka kelių mėnesių ir kelių gerų žmonių. Geriausi pavyzdžiai rodo, kad lietuviai yra visokie, bet yra ir tokių, kurie užgožia visus blogus pavyzdžius savo gerumu, supratimu ir savo pasiaukojimu“, - sakė D. Grybauskaitė.
Toliau su vaikų namų globotiniais prezidentė lankėsi UAB „Biržų duona“ kepykloje. „Džiaugiuosi, kad prezidentė pasirinko atvykti ir pas mus į įmonę bei pabūti kartu su vaikais toje ekskursijoje, tokioje gražioje aplinkoje. Mums patiems, kaip vieniems iš didžiausių darbdavių, labai svarbu, kad tie bendruomenėje vykstantys įvykiai, kurie galbūt nuskambėjo visos Lietuvos mastu ne taip ir gražiai, kad jie būtų kuo mažiau girdimi. Tiek savivalda, tiek bendruomenė, tiek verslas galbūt galėtų ieškoti sprendimų, kaip palengvinti tą vaikų globą, tų globėjų naštą“, - Eltai sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvoje ažiotažą sukėlė Biržų Latvygalos gatvės gyventojų prieštaravimai naujos šeimynos jų gatvėje įkurdinimui. Gyventojai būkštavo, esą vaikai stokoja socialinių įgūdžių. Latvygalos gatvėje gyvenantys biržiečiai aršiai pasipriešino, kad šalia jų būtų statomi bendruomeniniai namai. Biržų rajono taryba irgi jau balsavo, kad vaikams būtų statomi bendruomeniniai globos namai, o dabar renkama vieta. Pirmiausia pagalvota apie Latvygalos gatvę.
Meras Vytas Jareckas korespondentei sakė, kad Latvygalos gatvės gyventojų priešiškas nusiteikimas prieš bendruomeninius namus buvo matyti labai aiškiai, todėl jau ieško kitos vietos. „Nedarysime prieš žmonių valią. Nenorime rizikuoti projektu, europiniais pinigais. Turime labai skubėti, nes šis reikalas ir taip užvilkintas, jį spręsti turėjo praėjusios kadencijos rajono taryba“, - aiškino V. Jareckas. Meras sakė, kad gyventojų priešiškumą kurstyti galėjo Latvygalos gatvėje gyvenantys ar sklypus turintys verslininkai. Rajono vadovai norėjo išgirsti gatvės gyventojų nuomonę dėl planų šioje gatvėje statyti bendruomeninius vaikų globos namus. Gatvės gyventojai buvo kategoriškai prieš tai, kad jų gatvėje, laisvoje valstybinėje žemėje, būtų statomi tokie namai. K. Knizikevičius aiškino gyventojams, kad šiuose namuose bus globojami 8 mažamečiai vaikai, kad jais nuolat rūpinsis 5 darbuotojai. Namuose bus globojami vaikai tik iš Biržų rajono.

Adresas: Liepų g. 6-1, Medeikių k., Biržų r. Įsteigtas 2018 m.
Dėl akredituotos socialinės priežiūros paslaugų skyrimo tėvai, ar globėjas, rūpintojas turi kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir užpildyti patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu prašymo-paraiškos formą (SP-8 forma), kurioje nurodo, kokia socialinė paslauga reikalinga ir kokioje įstaigoje asmuo pageidauja gauti šia paslaugą. Prašymus taip pat galima siųsti el. paštu.