Ikimokyklinio ugdymo programa metodologiniu požiūriu

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Jos apibrėžia ikimokyklinio ugdymo programos metodologinius pagrindus, siekiant optimalios visų vaiko potencinių galių ūgties.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Metodologinis požiūris į ikimokyklinį ugdymą grindžiamas keliais esminiais principais, kurie garantuoja kokybišką ir kryptingą vaiko raidą:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas

• Žaismės principas

• Sociokultūrinio kryptingumo principas

• Integralumo principas

• Įtraukties principas

• Kontekstualumo principas

• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas

• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas

• Reflektyvaus ugdymo(si) principas

Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.

• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas

Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Programos struktūra ir įgyvendinimo strategijos

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“. Žiūrėdami vaizdo medžiagą geriau suprasite Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis, galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa.

Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais.

Rekomenduojamos ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“
2. „Aš ir bendruomenė“
3. „Aš kalbų pasaulyje“
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
5. „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ugdymosi aplinkos ir kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų tipai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Universalus dizainas mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

• Žaismės kontekstas

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

• Kultūrinių dialogų kontekstas

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

• Kalbų įvairovės kontekstas

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

• Kūrybinių dialogų kontekstas

Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikų pasiekimai ir jų plėtotė

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.

Pavyzdys: Ugdymosi sritis „Mūsų sveikata ir gerovė“

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai A1 (Mityba ir maisto ruošimas)

1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
2. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
3. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

Esminiai gebėjimai A2 (Asmens higiena ir savitvarka)

1. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
2. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
3. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

Esminiai gebėjimai A3 (Saugumas)

1. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
2. Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
3. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Pavyzdys: Ugdymosi sritis „Fizinis aktyvumas ir judėjimas“

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai B1 (Stambioji motorika)

1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
2. Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
3. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

Esminiai gebėjimai B2 (Smulkioji motorika)

1. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
2. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
3. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Programos atnaujinimas ir bendruomenės sutarimas

Vaizdo įrašas skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą.

Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra: (1) iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas, (2) malonus, (3) apribotas laiko ir erdvės, (4) nėra „tikras gyvenimas“ ir (5) vyksta pagal tam tikras taisykles. Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas.

Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų.

tags: #ikimokyklinio #ir #ugdymo #programa #metodologiniu #poziuriu

• Kūrybinės idėjos vaikams rudenį
• Vaisingumo ciklo ypatumai
• Vaikų privatumas socialiniuose tinkluose: ką būtina žinoti
• Strategijos ikimokyklinukų kūrybiškumui
• patikimas partneris auginant vaikus