Gandras: Mitas apie vaikus ar gyvybės simbolis?

Gyvename labai įdomų metą, kai gamta, atrodo, pultų į priekį, veržtųsi, tačiau kažkas ją sulaiko, priverčia neskubėti. Pakanka keleto laipsnių, ir sukrunta vabzdžiai, ima rangytis žalčiai ir angys, o paukščiams ir žvėrims šio meto naktų šarma visai nieko nereiškia. Štai ir dabar jau pradeda byrėti pirmieji žibuoklių žiedlapiai, neilgai bežydės šalpusniai, darželiuose vysta snieguolių žiedai. Tačiau aktyviausi - vabzdžiai ir paukščiai.

Daugelis vabzdžių turi skubėti padėti kiaušinėlius ir iškeliauti nebūtin. Šio meto žiedai pamaitina daugelį vabzdžių. Iš jų bitės prirenka nektaro, o kamanės sukaupia viską, ko reikės jų šeimoms. Kamanės, kaip ir vėliau pasirodysiančios vapsvos, kasmet atlieka be galo sudėtingą ir atsakingą darbą. Motinos vienos pradeda kurti šeimas, lipdo korius, renka maistą savo pirmiesiems jaunikliams.

Miškuose ne tik gieda kikiliai, bet ir skiemenuoja savo melodijas pilkosios pečialindos. Atrodo, kad laikini vėsūs orai sulaikys daugelio paukščių grįžimą, bet tie, kurie parlėkė, jau žvalgosi lizdų. Vaikus išperėjo krankliai, kiaušinius deda pempės, šapus savo lizdams neša varnėnai, peri gervės. Nors gandrai sugrįžo visai neseniai, tačiau kai kurios jų poros, atrodo, jau pradeda dėtis. Nelaukime pavasario, nes jis seniai su mumis.

Gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis ir svarbus simbolis

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru - dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - tai jau artėjančio rudens pranašai. Šv. Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios.

Baltasis gandras: simbolio kilmė ir reikšmė

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu - Lietuvos nacionalinis paukštis. Šis titulas jam suteiktas 1960 m. Tokijuje vykusioje Tarptautinės paukščių apsaugos tarybos konferencijoje. Konferencijos metu buvo pasiūlyta kiekvienai šaliai išsirinkti nacionalinį paukštį, kuris būtų naudojamas gamtos apsaugos populiarinimo tikslais. Taip vienu iš populiariausių paukščių tapo kondoras, kurį pasirinko Čilė, Ekvadoras, Bolivija ir Kolumbija, o Europoje ir Azijoje - baltasis gandras. Jį šalį reprezentuojančiu paukščiu pasirinko Vokietija, Armėnija ir Lietuva.

Paukščiai lietuvių mitologijoje

Gyvūnų pažinimui ir globai lietuvių tradiciniame kalendoriuje skirtos tam tikros dienos - paukščių grįžimo, gyvulių išginimo ir ganiavos pabaigos, bičių ir kitos, jie veikia kalendorinėse šventėse. Paukščiai - dangaus ir žemės tarpininkai. Pranašiškas paukščių giedojimas, gebėjimas skraidyti padangėse, nutūpti ant augalų, ypatingas žmogaus jausmus veikiantis elgesys siejosi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita, kosmoso dinamiškumu, gyvybės nenutrūkstamumu.

Gandras - dievų pasiuntinys ir ateities pranašas

Mūsų protėviai paukščius laikė dievų pasiuntiniais, nes tikėjo, kad jie vieninteliai gali nuskristi ir sugrįžti iš ten, iš kur niekas negrįžta. Tad, J.Vaiškūno teigimu, nenuostabu, kad gandras savaime sietas su šviesa, saule ir laikytas svarbiausiu dievo paukščiu. Senovėje žmonės stebėdavo, ką gandras veikia pirmą kartą pavasarį pamatytas, ir pagal tai spėdavo, kokie bus ateinantys metai: sėslūs, kupini nuotykių, poringi ar vaisingi. Tikėta, kad pirmą kartą pamačius parskridusį gandrą reikia verstis kūlio, kad žmogus pradėtų gyventi kitaip ir kartu su gamta pereitų į kitą būseną.

Paukščiai apskritai laikyti svarbiais, savotiškais totemais, su kuriais privalu atitinkamai elgtis ir jų neskriausti. Ne veltui visą kovą yra daug dienų, skirtų paukščių sugrįžimui pažymėti: vasario 24 dieną švenčiama Vieversio diena, kovo 10-ąją - 40-ties paukščių diena, kovo 19-oji yra Pempės šventė, o viską vainikuoja kovo 25-oji - Gandro šventė.

Gandras - sėkmės, šeimos ir vaisingumo simbolis

Baltasis gandras nuo seno laikomas likimo paukščiu, laimės ir gerovės pranašu vokiečių, slavų ir Pabaltijo tautose. Tikima, kad jei sodybos kieme apsigyvens gandras, šeimininkų šeimą aplankys laimė ir santarvė, baigsis ginčai, ligos aplenks vaikus, ūkininkų laukia geras derlius, o soduose derės vaisiai. Išardžius gandro lizdą ar pakėlus ranką prieš paukštį, visą gyvenimą persekios nesėkmės.

Visoje Lietuvoje tikima, kad sodyboje, kur įsitaisė gandras, nebus gaisro, nes būdamas ten, jis surinks visas nelaimes ir ligas. Gandrų poros dažnai sugrįžta į gimtąjį lizdą, net skrisdamos skirtingais keliais. Jie laikomi sėkmės, šeimos ir vaisingumo simboliais.

Gandras - vaiko atnešėjas: mitas ar tiesa?

Lietuvoje paplitęs tikėjimas, kad vaikus atneša gandras. Pasak tautosakos, kai šeimoje gimsta kūdikis, sakoma: „Gandras atnešė“. Jei gandras „nutūpė ant stogo“ ar „vaikštinėjo kieme“, tai buvo ženklas apie nėštumą ar artėjantį gimdymą. Gandras atneša vaiką iš pelkės, upės ar dangaus, simbolizuodamas gyvybės atsiradimą ir ryšį su anapusiniu pasauliu, iš kurio ateina siela.

Senovės Graikijoje gandras buvo laikomas graikų dievybės Heros (romėnų - Junonos), globojančios kūdikius žindančias motinas, paukščiu. Mitas apie gandrą kaip vaikų nešėją XIX a. išpopuliarinjo broliai Grimai. Tikėta, kad vaikai gyvena po šeimos namo stogu ar šulinyje, iš kur jų sielas atneša gandras.

Etnologas L. Klimka aiškina, kad gandras lietuviams yra labai artimas, nes gyvena sodybose arti žmonių. Jis yra didžiulis paukštis su iškilminga eisena. Tikima, kad toje sodyboje, kur įsitaisė gandras, nebus gaisro, nes būdamas ten, jis surinks visas nelaimes ir ligas. Sodybų šeimininkai įvairiais būdais bandydavo prisivilioti gandrų. Per gandrines jie taisydavo lizdus iš senų ratų arba aplūžusių akėčių.

„Dar vienas prietaras, susijęs su gandru - tai stebėjimas, iš kurios pusės jis atskris. Jei iš dešinės - metai bus geri, o jei iš kairės - vertėtų pasisaugoti ligų ir nelaimių. Iki šiol mažiems vaikams kuriama daug istorijų, iš kur atsiranda vaikai. Viena tokių yra ta, kad vaikus neša gandrai. L.Klimka šį pasakojimą argumentavo tuo, kad gandrai yra labai artimi kiekvienai lietuvio šeimai ir gyvena sodybose arti žmonių.“

„Lietuvoje vaikams pasakojama, kad juos ne tik gandrai neša, bet ir kopūstuose arba po varnalėšos lapu randa. Įdomus pasakojimas užrašytas Dzūkijoje. Ten vaikams sakoma, kad vaikai atsiranda iš upelio versmės. Tai vyresni vaikai, nenorėdami turėti jaunesnių sesių ar brolių, šakomis užversdavo visas versmes. Įdomu, kad tais metais vaikų tikrai gimė gerokai mažiau. Visai normalu - tėvai turėdavo prižiūrėti vyresnėlius“, - juokėsi L.Klimka.

Gervė - mitinis simbolis ir vaikų nešėja

Gervė yra senesnis nei gandras mitinis simbolis. Baltų mitologijoje gervė buvo laikoma motiniška dangaus būtybe, artimu likimo ar motinystės deivei paukščiu. Tikėta, kad būtent gervė atneša vaiką, ypač mergaitę, o gandras - berniuką. M. Gimbutienė gervę laiko vienu seniausių ir archajiškiausių mitinių paukščių. Gervė simbolis yra vienas iš moters ir gyvybės, vaisingumo ženklų. Gervė dažnai siejama su vandenų deive ar sielų pernešėja - jungtimi tarp anapusinio pasaulio ir gyvųjų.

Gervės funkcija vaikų atnešimo mite yra ankstyvesnė nei gandro, tačiau ilgainiui ši funkcija buvo perduota gandrui, kuris labiau įsitvirtino liaudies sąmonėje. Kai kuriose Aukštaitijos vietovėse tikėta, kad mergaites parneša gervės, o berniukus - gandrai.

Gandrų fenomenas ir jų reikšmė gamtai

Gamtininkai taip pat daug dėmesio skiria gandrams. Nuostabą kelia tai, kad gandras yra labai didelis paukštis, tačiau geba skristi itin didelius atstumus. „Gandras yra tas paukštis, kuris sudaro porą visam gyvenimui. Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kai gandrienė užstrigo tarp aukštos įtampos laidų. Gandras, matydamas, kad ji ten pakibusi, neišskrido žiemoti į šiltus kraštus. Jis laukė gandrienės ir tikėjosi, kad ji vis tik galės skristi kartu.

Taip pat įdomus niuansas tas, kad į Afriką gandrai skrenda dviem skirtingais keliais - palei Raudonąją jūrą ir Egiptą bei Atlanto vandenyno pakrante. Gana dažnas atvejis, kad pora, skrisdama skirtingais keliais, vis tiek sugrįžta į gimtąjį lizdą.

Pagal zoologinę sistematiką gandrai nieko bendro su plėšriaisiais paukščiais neturi. Tačiau pagal mitybą gandrai yra plėšrūnai, nes jų maisto pagrindą sudaro gyvūninės kilmės objektai. Kai gandrai minta sliekais ir žiogais, žmonių tai netrikdo. Tačiau kieme gandras gali nutverti kačiuką, o pievose jo medžioklės objektais tampa kiškių ir paukščių jaunikliai, kurmiai, driežai, gyvatės, žalčiai, varlės. Prie kiekvienos sodybos keldami lizdus gandrams dirbtinai skatiname jų gausėjimą ir taip prisidedame prie pievų ir šlapynių paukščių, mažųjų žinduolių ir kitos smulkiosios faunos naikinimo.

„Norint ištirti, kuo gandrai maitinasi, nebūtina jų galabyti. Šiais laikas yra humaniškesnių, modernesnių būdų, tarkim, galima lizduose įrengti filmavimo kameras, matyti, kokį maistą gandrai neša jaunikliams, atlikti gandrų ekskrementų tyrimus ir pan. Kad gandrai daro žalą smulkiajai faunai - specialistai sutinka, tačiau reikalingi moksliniai tyrimai, kuriais remiantis galėtume daryti pagrįstas išvadas: kuo gandrai minta konkrečiose vietovėse, konkrečiu metų laiku, kokią įtaką daro buveinėms. Tuomet būtų galima rekomenduoti, kaip su jais elgtis.“

Be kita ko, kai kurie gamtosaugininkai, nerimaujantys dėl baltųjų gandrų poveikio buveinėms, tokioms kaip vabzdžiai ir varliagyviai, ragino atlikti aplinkos tyrimus, kurių rezultate vis tik paaiškėjo, kad, atsižvelgiant į galimą paukščių šėrimo apimtį pietryčių Anglijoje, palyginti nedidelį gandrų skaičių ir jų maisto šaltinių, įskaitant sliekus, įvairovę, jokio pavojaus kilti, laimei, neturėtų.

Visgi, svarbu paminėti, kad gandrai gali padidinti ir kitų paukščių išgyvenimo galimybes, nes jų milžiniški, tvirti lizdai tampa daugelio sparnuotųjų, pavyzdžiui, varnėnų bei žvirblių, lizdavietėmis, ir būtent todėl jie yra tiesioginį indėlį gamtai nešanti ekosistemos dalis.

Nors mitas apie gandrus, nešančius vaikus, yra kilęs iš senovės ir perduodamas iš kartos į kartą, jis simbolizuoja gyvybės tęstinumą, šeimos laimę ir gamtos atgimimą. Gandras, kaip Lietuvos nacionalinis paukštis, išlieka svarbiu kultūros ir tautosakos elementu, primenančiu mums apie gamtos ciklus ir gyvybės stebuklą.

tags: #gandras #nesa #vaika

• Putų švelnumas kūdikiams
• Dėlionės lavinimui
• Ekologinės priemonės daržo ir sodo apsaugai
• Vaikiško elektromobilio vairo mechanizmas
• Atsigavimas po gimdymo