Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir bendravimo sutrikimai: ypatumai ir pagalba

Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko vystymosi etapas, kurio metu formuojasi asmenybė, socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Vis dėlto, nemažai daliai ikimokyklinio amžiaus vaikų pasireiškia įvairūs emocijų ir elgesio sunkumai, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei laiku nebus pastebėti ir koreguojami. Straipsnyje aptariamos ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio sutrikimų priežastys, įvertinimo metodai ir korekcijos būdai.

Pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad daugėja 3-5 metų amžiaus vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų, tokių kaip hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas ir kt. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Psichikos ir elgesio sutrikimai yra dažna vaikų negalios priežastis Lietuvoje. Nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, laiku negauna pagalbos, nes psichologams, pedagogams stinga reikiamų žinių, darbo metodų, taip pat moksliškai pagrįstų terapijos programų.

Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais, galite drąsiai kreiptis profesionalios pagalbos. Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems.

Kas yra elgesio ir emocijų sutrikimai?

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai; emocijų sutrikimai; aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.

Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.

Vaikų elgesio sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.

Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

• Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusiųjų reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
• Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių arba kivirčų iniciacija, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Vaikų emociniai sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.

Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.

• Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
• Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas, būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į:

• Dėmesio sutrikimą (būdinga silpna dėmesio koncentracija)
• Aktyvumo sutrikimą (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas)
• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas)

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis.

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie vaikai gali būti genetiškai labiau linkę į tam tikrus elgesio ar emocijų sutrikimus. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas.
• Aplinkos veiksniai: Auklėjimo stilius šeimoje, patirtos traumos, stresas, socialinė aplinka ir kiti aplinkos veiksniai gali turėti didelės įtakos vaiko emocinei ir elgesio raidai. Rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė.
• Biologiniai veiksniai: Smegenų veiklos ypatumai, hormonų disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai taip pat gali prisidėti prie elgesio ir emocijų sutrikimų atsiradimo.
• Sensorinės integracijos sutrikimai: Sensorinė integracija - tai procesas, kurio metu smegenys apdoroja informaciją, gaunamą iš įvairių jutimo sistemų (lietimo, skonio, uoslės, regos, klausos, vestibulinės ir propriocepcinės). Sutrikus šiam procesui, vaikas gali patirti sunkumų reaguojant į aplinkos dirgiklius, kas gali pasireikšti įvairiais elgesio ir emocijų sunkumais. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai pasitaiko sensorinės integracijos sutrikimų.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Sensorinės integracijos sutrikimai ir jų įtaka elgesiui

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai pasitaiko sensorinės integracijos sutrikimų. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad lietimo suvokimo sutrikimų turi 16 (24 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų, neadekvačios reakcijos į propriocepcijos dirgiklius nustatytos 14 (21 proc.) vaikų, per silpnos reakcijos į vestibulinius dirgiklius nustatytos 16 (24 proc.) vaikų ir 21 (31 proc.) vaikui nustatėme per stiprias reakcijas į vestibulinius dirgiklius.

Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Hipersensyvumas: Vaikas gali būti itin jautrus tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesai, prisilietimams ar kvapams. Tai gali sukelti nerimą, dirglumą ir vengimą tam tikrų situacijų.
• Hiposensyvumas: Vaikas gali būti mažiau jautrus tam tikriems dirgikliams ir nuolat ieškoti papildomų stimulų. Pavyzdžiui, jam gali patikti stiprūs prisilietimai, intensyvūs judesiai ar garsūs garsai.
• Judesių koordinacijos sunkumai: Vaikas gali turėti sunkumų atliekant koordinuotus judesius, pavyzdžiui, bėgiojant, šokinėjant ar rašant.
• Elgesio problemos: Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti ir elgesio problemomis, tokiomis kaip impulsyvumas, dėmesio stoka, irzlumas ar agresyvumas.

Elgesio ir emocijų sutrikimų įvertinimas

Norint veiksmingai padėti vaikui, būtina tiksliai įvertinti jo elgesio ir emocijų sunkumus. Įvertinimas turėtų būti kompleksinis ir apimti:

• Stebėjimą: Atidžiai stebėti vaiko elgesį įvairiose situacijose (namuose, darželyje, žaidimų aikštelėje).
• Anketas ir klausimynus: Naudoti standartizuotus klausimynus, skirtus tėvams, pedagogams ir patiems vaikams (jei jie pakankamai dideli), siekiant įvertinti įvairius elgesio ir emocijų aspektus. Dauguma iš beveik 160 mokslininkų apklaustų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų nurodė, kad jiems stinga žinių ir įgūdžių sėkmingai dirbti su vaikais, turinčiais dėmesio, emocijų ir raidos sunkumų.
• Interviu: Kalbėtis su tėvais, pedagogais ir pačiu vaiku, siekiant gauti daugiau informacijos apie jo sunkumus, stipriąsias puses ir poreikius.
• Testus: Naudoti standartizuotus testus, skirtus įvertinti vaiko kognityvinius gebėjimus, kalbos raidą, motoriką ir kitas svarbias funkcijas.
• Sensorinės integracijos įvertinimą: Jei įtariami sensorinės integracijos sutrikimai, būtina atlikti specialų įvertinimą, kurį gali atlikti ergoterapeutas.

Elgesio ir emocijų sutrikimų korekcijos būdai

Sėkminga elgesio ir emocijų sutrikimų korekcija reikalauja individualaus požiūrio, atsižvelgiant į vaiko amžių, sunkumų pobūdį ir stipriąsias puses. Dažniausiai taikomi šie korekcijos būdai:

• Elgesio terapija: Ši terapija padeda vaikui išmokti naujų, tinkamų elgesio būdų ir atsisakyti nepageidaujamų. Elgesio terapijos metu naudojamos įvairios technikos, tokios kaip teigiamas pastiprinimas, atlygis ir bausmė.
• Žaidimų terapija: Žaidimų terapija leidžia vaikui išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus per žaidimą. Terapeutas padeda vaikui suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija padeda šeimai suprasti vaiko sunkumus ir išmokti efektyviau bendrauti ir spręsti problemas. Hipotezė pasitvirtino, kad efektyvių rezultatų galima pasiekti, jei ne tik vaikas, bet ir visa jo šeima aktyviai dalyvauja reabilitacijos procese. Konsultuojant tėvus, mokant, kaip bendrauti su savo vaiku, teigiamai veikia ne tik vaiko elgesį, bet ir keičia tėvų požiūrį į vaiko poreikius, auklėjimo stilių.
• Sensorinės integracijos terapija (ergoterapija): Ergoterapija padeda vaikui pagerinti sensorinę integraciją ir sumažinti jautrumą aplinkos dirgikliams. Ergoterapijos metu naudojami įvairūs pratimai ir veiklos, skirtos stimuliuoti įvairias jutimo sistemas. Stjudento T testu porinėms imtims palyginus reakcijų į lietimo dirgiklius ir elgesio vertinimo suminių balų vidurkių pokytį po ergoterapijos, nustatyta jog gautas ergoterapijos efektas yra statistiškai patikimas (p< 0,05). Ergoterapija, koreguojant lietimo suvokimo sutrikimus yra efektyvi.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais, esant sunkiems elgesio ir emocijų sutrikimams, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Svarbu paminėti, kad medikamentinis gydymas turėtų būti taikomas tik kartu su kitais terapijos būdais ir prižiūrint gydytojui.
• Specialusis ugdymas: Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, gali būti reikalingas specialusis ugdymas, kuris padeda jiems sėkmingai mokytis ir integruotis į visuomenę.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidmuo

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį ankstyvoje elgesio ir emocijų sutrikimų prevencijoje ir korekcijoje. Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turėtų būti apmokyti atpažinti elgesio ir emocijų sunkumus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti į tokius atvejus. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai susiduria su psichologinių žinių trūkumu, nežinojimu, kaip elgtis su emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančiais vaikais, šiuolaikinės darbo su šeima metodikos stoka, todėl pedagogės taiko pačių atrastus ugdymo būdus. Nedidelė profesionalių, palankių emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančių vaikų ugdymui paslaugų pasiūla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose įpareigoja pedagogus imtis iniciatyvos spręsti ir koordinuoti šias problemas.

Svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

• Užtikrintų saugią ir palaikančią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir priimti, kad galėtų atvirai išreikšti savo jausmus ir poreikius.
• Skatintų socialinius įgūdžius: Vaikai turi mokytis bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
• Mokytų emocijų valdymo: Vaikai turi mokytis atpažinti savo emocijas ir jas valdyti tinkamais būdais.
• Bendradarbiautų su tėvais: Tėvai ir pedagogai turi dirbti kartu, siekdami padėti vaikui įveikti sunkumus.

Fizinės ir emocinės sveikatos svarba

Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį.

Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę.

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir specialistų patirtį, galima pateikti šias rekomendacijas:

• Ankstyva diagnostika ir intervencija: Kuo anksčiau bus pastebėti elgesio ir emocijų sunkumai, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai juos koreguoti.
• Individualizuotas požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl korekcijos planas turėtų būti pritaikytas prie jo individualių poreikių.
• Kompleksinis požiūris: Sėkminga korekcija reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio įvairius terapijos būdus, specialųjį ugdymą ir bendradarbiavimą su tėvais.
• Pedagogų kompetencijos tobulinimas: Būtina nuolat tobulinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas, suteikiant jiems žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #turinciu #elgesio #sutrikimu

• Vaiko ugdymo įstaigos kokybės vertinimas
• Ugdykite ikimokyklinio amžiaus vaikus su raidos sutrikimais
• daržovių sulčių poveikis sveikatai
• Rasa Aškinytė: prozininkė ir filosofė
• Holivudo legendos Sylvesterio Stallone istorija