Kaip purkšti trąšas darže
Vis daugiau žmonių Lietuvoje atsigręžia į tvarų, sveiką ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Tai ypač akivaizdu sodo ir daržo priežiūroje: vis dažniau renkamės ne chemines priemones, o natūralias trąšas, kurios ne tik maitina augalus, bet ir gerina dirvos struktūrą bei gyvybingumą. Trąšų pirkti nebūtina - visiems daržo augalų gyvavimo ciklo etapams reikalingų maistinių medžiagų galima pasigaminti namuose patiems. Tai padės gerokai sumažinti išlaidas daržo priežiūrai ir užsiauginti ekologiškai švarių produktų.
Yra daugelis įvairių natūralių trąšų, kurias galima naudoti sode arba vazonuose. Kai kurias jų galima pasigaminti ir sukaupti namie, pasitelkiant virtuvėje ar sandėliuke turimas priemones. Štai 8 geriausios trąšos, kurios tiks visiems poreikiams.
Natūralios trąšos daržui
1. Kompostas
Vertinga organinė trąša. Kompostas yra perpuvę organiniai produktai, kuriuos veikia aerobinės bakterijos. Komposto krūva kraunama palaipsniui, sluoksniais, išlaikant proporcijas - tai leidžia kompostui visiškai ir tolygiai subręsti. Paprastai naudojama:
- Galvijų ir kitų naminių gyvulių mėšlas, paukščių mėšlas.
- Vienmetės piktžolės.
- Kartono ir popieriaus atliekos.
- Medžių lapai, šakos ir žievė.
- Papuvusios daržovės, vaisiai, žievės ir lupenos, kiaušinių lukštai.
- Šakniavaisių ir kitų daržovių stiebai ir lapai, šiaudai.
- Daržui skirtas gruntas.
Tokių trąšų iš augalinės biologinės masės gamyba užtrunka metus ar dvejus. Norint procesą pagreitinti, galima naudoti pramoninius koncentratus, tačiau analogišką rezultatą padeda pasiekti ir sliekai. Šalutinis teigiamas poveikis - kartu bus sunaikintos ir piktžolių sėklos. Pramoninių kompostavimą greitinančių priemonių pagrindas yra pieno rūgšties bakterijos, kepimo mielės. Šią priemonę galima pasigaminti namuose iš rūgštaus pieno produktų. Prinokęs kompostas būna purios, žemę primenančios konsistencijos ir neturi nemalonaus kvapo.
2. Mėšlas
Šiose organinėse trąšose yra visų būtinų elementų, be to, jų koncentracija labai didelė. Ypač mėšlu tinka tręšti moliūginių ir bulvinių šeimos kultūras: agurkus, moliūgus, arbūzus, melionus, pomidorus, paprikas. Svarbu: šviežiu mėšlu lysvės netręšiamos. Jis turėtų subręsti - tai užtrunka 1-2 metus. Mėšlu tręšiama prieš žiemą, santykiu 5-8 kg 1 kv. m. Mėšlui „bręstant“, jame mažėja azoto junginių. Šviežią mėšlą galima naudoti tik gaminant skystas trąšas daržovių augimo stadijoje. Talpa iki pusės pripildoma šviežio mėšlo, likusi dalis užpildoma vandeniu. Talpą reikia uždaryti dangčiu. Šiomis trąšomis laistyti augalus bus galima po 2-3 d. Jų koncentracija mažinama skiedžiant vandeniu santykiu 1:20. Šiuo skysčiu laistomos augalų šaknys. Laukti ilgai nereikės - mėšlas labai greitai virsta puikia bekvape trąša.
3. Vištų mėšlas
Tai vertingas azoto ir fosforo šaltinis, jo sudėtyje daug svarbių mikroelementų, kurie yra reikalingi augalui visais gyvavimo ciklo etapais. Naudojamas kaip vienas iš komposto elementų arba juo dirva tręšiama prieš pat daigų sodinimą. Vis dėlto vištų mėšlas dažniausiai naudojamas gaminant skystas trąšas. Gaminimo technologija tokia pati kaip minėtų skystų trąšų gamyba iš šviežio galvijų ir kitų naminių gyvulių mėšlo. Koncentratas skiedžiamas santykiu 1:20 ir daugiau. Atskiesto koncentrato liejama ant augalų šaknų po lietaus arba planinio laistymo - tręšti reikia atsargiai, kad skysčio nepatektų ant lapų. Svarbu: vegetacijos laikotarpiu tręšti negalima, nes augalai gali užsikrėsti žarnyno infekcijų sukėlėjais ir helmintais. Skystos trąšos, pagamintos iš vištų mėšlo, paskatina augimą - rezultatą pastebėsite jau po kelių dienų. Kita vertinga savybė ta, kad šių trąšų poveikis ilgalaikis. Turėkite omenyje: nemalonaus šių trąšų kvapo galima išvengti, į talpą su mėšlu pridėjus vario sulfato kristalų. Veiksmingas ne tik vištų, bet ir kitų paukščių mėšlas. Ne mažiau paplitęs ir vertingas yra ir balandžių mėšlas. Jo prisikaupti galima tarp sezonų, tačiau jei norite laikyti ilgai, jį reikės kruopščiai išdžiovinti.
4. Skystos trąšos iš piktžolių
Tai pats pigiausias savomis rankomis pagamintų trąšų variantas. Iš piktžolių pagamintų skystų trąšų privalumai: Jos labai veiksmingos. Nieko nekainuoja. Yra ekologiškos. Jas galima tiksliai dozuoti. Greitai pagaminamos. Tirpalų gamyboje taikomas natūralaus organinių medžiagų rūgimo principas. Daržininkų praktikoje naudojamos bet kokios piktžolės, kurios iš pradžių susmulkinamos, tada užpilamos vandeniu. Talpą reikia uždengti dangčiu. Rūgimas vyksta kelias dienas - skystis ima putoti, išsiskiria nemalonus kvapas. Šiuo laikotarpiu jį būtina retkarčiais pamaišyti. Trąšos gatavos, kai skystis pašviesėja ir nustoja putoti. Procesas užtrunka 10-12 dienų. Jį reikia atskiesti 1:10 santykiu ir galima laistyti augalų šaknis. Turėkite omenyje: nemalonų kvapą neutralizuoja valerijonų ekstraktas, kurio reikia įpilti į talpą. Laistomos ne šaknys, atskiedus tirpalą vandeniu, santykiu 1:20. Tokiomis trąšomis galima tręšti kopūstus, pomidorus, agurkus, prieskoninius augalus. Ankštinėms ir svogūninėms kultūroms jos netinka. Visai kaip nupjauta žolė, daugelis sode esančių piktžolių turi daug vandenilio, kuris yra puiki trąša. Bėda ta, kad išravėjus piktžoles tikrai nenorėsite vėl jų palikti sode, kad jų ir vėl pridygtų. Ką daryti? Pasigaminkite piktžolių arbatos. Į kibirą iki ketvirčio prikraukite piktžolių, kurias neseniai išravėjote. Tuomet pripilkite vandens ir palikite mirkti savaitę ar dvi. Kai vanduo paruduos (kaip arbata), šį skystį naudokite kaip trąšą.
5. Trąšos iš mielių
Jos labai tinka pomidorams. Raugui naudojamos pieno mielės arba kepimo mielės. Mieles reikia ištirpinti šiltame vandenyje. Į tarą su raugu reikia pripilti ¾ vandens, tada įberti cukraus ir pastatyti tamsioje, šiltoje vietoje, kad fermentuotųsi. Gautą skystį reikia atskiesti vandeniu, santykiu 1:20. Tręšiamos augalų šaknys. Turėkite omenyje: mielių trąšos gali būti sudėtinė kompleksinių trąšų dalis. Gaminant kompleksines trąšas visų pirma vienoje talpoje fermentuojamos piktžolės, šviežias galvijų ar kitų naminių gyvulių mėšlas ir vištų mėšlas, mielių raugas. Procesas trunka dvi savaites. Gautas trąšas reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:10 ir jomis laistyti augalų šaknis. Patyrę daržininkai dalijasi itin paprastu receptu: 50 g šviežių mielių ištirpinkite kibire vandens (10 l). Palaikę tokį mišinį per naktį jau galite laistyti. Tokiu tirpalu purškiant pomidorus kelis kartus per mėnesį, apsaugosite juos nuo maro - mielės stabdo fitoftorozės sporų dauginimąsi. Mielės tinkamos visų grybelinių ligų profilaktikai, be to, stimuliuoja augimą, aktyvina šaknų formavimąsi. Kai kurie daržininkai raugintomis mielėmis laisto gelstančius česnakus - ūgliai gerokai pagražėja ir patamsėja. Mielių raugu tręšiant agurkus, išauga jų vegetacinė masė, sumažėja tuščių žiedų. Lauko ir kambarinėms gėlėms reikalingos kiek kitos mielių raugo proporcijos. Iš 10 litrų vandens, 10 gramų sausų mielių ir 3 valgomųjų šaukštų cukraus paruoškite tirpalą, palaikykite šiltai ne trumpiau nei 2-3 valandas. Gautą mišinį praskieskite vandeniu santykiu 1:5 ir jau galite laistyti. Mielių raugas labai patinka rožėms, irisams, bijūnams, chrizantemoms. Daugiametės gėlės lengviau peržiemoja, šaknys ir gumbai greičiau auga, yra atsparesni.
6. Sideratų auginimas
Sideratai - tai augalai, kurie auginami lysvėje prieš sodinant daržo kultūras. Jie yra vertingas azoto, kalio ir mikroelementų šaltinis. Jie sėjami iškart surinkus pagrindinį derlių ir per 1,5-2 mėnesius, iki šalčių sideratai spėja užaugti. Atėjus pavasariui dirva toje vietoje bus praturtinta visais būtiniausiais mikroelementais, taps puri, lengva. Geriausi sideratai yra šie: ankštinių kultūros; dobilos; liucernos; garstyčios; dilgėlės. Užaugusius sideratus galima naudoti gaminant kompostą, skystas trąšas. Turėkite omenyje: dilgėlės naikina žemėje patogenus, apsaugo augalus nuo grybelinių ligų. Kai kuriuos sideratus galima naudoti gaminant maistinius mišinius naminiams paukščiams ar gyvūnams. Šiam tikslui labiausiai tinka liucernos, dobilos.
7. Trąšos iš pelenų
Pigūs ir ekologiškas daržo kultūroms būtinų elementų šaltinis. Pagrindiniai šių trąšų privalumai: pelenuose yra apie trisdešimt elementų; fosforas iš pelenų trąšų įsisavinamas geriau, nei iš superfosfato; nėra chloro, kuris slopina uogų kultūrų ir bulvių augimą; sumažina rūgštingumą ir pagerina dirvos struktūrą; naikina kenkėjus ir patogeninę mikroflorą; pagreitina komposto brendimą. Be to, pelenų trąšos padeda išspręsti kietų buitinių atliekų, susidarančių sodybos ar namų darže, utilizavimo klausimą. Turėkite omenyje: bulvių stiebuose ir lapuose yra 20 proc. kalio, 8 proc. fosforo, 32 proc. kalkių. Pelenais geriausia tręšti bulves, kopūstus, pomidorus, žemuoges, avietes, serbentus, burokus, morkas, moliūgines kultūras. Galima sausų pelenų berti į žemę, ją perkasant, o galima pasigaminti tirpalo, 100-150 pelenų ištirpinus kibire vandens, taip pat galima apibarstyti pelenais lapus. Amarų, erkučių, baltasparnių apniktus moliūgus, agurkus, patisonus, prieskoninius augalus gelbės pelenų tirpalas. 1,5 stiklinės pelenų užplikykite nedideliu kiekiu verdančio vandens. Supilkite masę į 10 l vandens, pridėkite 1 šaukštą skysto muilo ir gerai išmaišykite. Nukentėjusius augalus išpurkškite, o po savaitės nuplaukite laistydami. Jei susidūrėte su šaknų puviniu, apibarstykite pelenais augalo šaknis. Pažeidus kekeriniam puviniui, pažeistas vietas barstykite mišiniu, pagamintu iš 1 stiklinės pelenų ir 1 šaukštelio vario sulfato.Kad apsaugotumėte svogūnus nuo svogūninių muselių, kas 5-7 dienas palaistykite karštu pelenų šarmu. Mišiniui gaminkite iš 1kg pelenų ir 10l vandens.
8. Kiaušinių lukštai
Kiaušinių lukštai tinka pomidorams, paprikoms, kopūstams - visoms kultūroms, kurioms reikia kalcio. Jei kada darže esate naudoję kalkes, tuomet žinote, kokią naudą jos teikia - kalkės mažina dirvos rūgštingumą, todėl tinka tiems augalams, kurie rūgštingos dirvos nemėgsta, o taip pat teikia augalams kalcį, kuris yra svarbi maistinė medžiaga. Paprasčiausiai nuplaukite panaudotus kiaušinių lukštus, juos sutraiškykite ir naudokite sode kaip trąšą. Pasirodo, kiaušinių lukštai sudaryti iš 93% kalcio karbonato, o tai - tiesiog mokslinis kalkių pavadinimas. Taigi, kiaušinių lukštai - labai naudinga medžiaga!
9. Bananų žievelės
Žievelės nuo bananų - ne tik kompostui. Bananus valgome todėl, kad juos yra daug kalio, bet kalį taip pat mėgsta rožės. Tiesiog užkaskite banano žievę dirvoje prie rožės krūmo, kad ji natūraliai kompostuotųsi. Rožei augant bananų žieves „laidokite“ viršutiniame dirvos sluoksnyje. Abu šie metodai augalui suteiks jam labai reikalingo kalio.
10. Kavos tirščiai
Kavos tirščiai - puikus azoto šaltinis. Kavos tirščius galima panaudoti įvairiausiais būdais, o tręšimas - vienas jų. Daugybė augalų, pavyzdžiui, šilauogės, rododendrai, rožės ir pomidorai labai mėgsta rūgštingą dirvą. Todėl kavos tirščiais galima rūgštinti dirvą. Tai daryti galima keliais skirtingais būdais - arba dirvos paviršių nubarstyti kavos tirščiais, arba iš tirščių pasigamint „kavos“ ir ja palaistyti daržą. Tokiai „kavai“ reikės šešių puodelių panaudotų kavos tirščių - juos savaitę pamirkykite vandenyje, o tada naudokite rūgštingumą mėgstantiems augalams laistyti.
11. Vanduo, kuriame virė bulvės
Vanduo, kuriame buvo verdamos bulvės, taip pat yra natūralios augalų trąšos dėl jame esančių vitaminų, išsiskyrusių iš bulvių verdant. Tiesiog atvėsinkite vandenį ir juo laistykite kambarinius ir sodo (daržo) augalus kartą per savaitę.
12. Mineralinis vanduo
Mineralinis vanduo, kurį norite išpilti, nes jau nebešviežias, taip pat gali būti naudojamas kaip trąšos. Jame yra labai daug augalams naudingų mineralinių medžiagų.
13. Dilgėlės
Šios trąšos - labai stiprios, todėl reikia naudoti atsargiai. Iš šių piktžolių gautu maistingu raugu tręšiamos tiek daržovės, tiek dekoratyviniai augalai. Dilgėlėse gausu kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, azoto, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų, kuriuos augalų gana lengvai pasisavina. Raugo paruošimas itin paprastas: 30-40 litrų talpos gilų indą pripildykite šilto vandens, pridėkite dilgėlių lapų su stiebais (bet be šaknų). Reikia, kad susidarytų tiršta masė. Indą uždenkite ir kasdien pamaišydami 2 savaites palaikykite šiltoje vietoje. Kai antpilas patamsės ir nustos putoti, perkoškite susidariusį raugą - turėsite labai kokybiškų ekologiškų (nors ir gana dvokiančių) trąšų. Tiesa, laistymui raugas ruošiamas skiedžiant jį vandeniu santykiu 1:10, purškimui - santykiu 1:20. Raugu šiltnamyje drąsiai laistykite pomidorus ir agurkus, daugelį daržovių (išskyrus svogūnus, česnakus, pupeles ir žirnius). Tirpalu galima laistyti netgi vaismedžius ir vaiskrūmius, braškes. Purkšti lapus atskiestu raugu pakanka 1 kartą per mėnesį, laistyti - 1 kartą per savaitę po 0,5-1 litro vienam augalui. Dilgėlių raugu laistomi augalai greičiau auga, jų imunitetas stipresnis, gerai auga ir žalioji masė, todėl aktyviai laistyti verta pavasarį ir vasaros pradžioje. Vėlesnis laistymas gali sumažinti derlių.
Purškiamų trąšų naudojimas
Modernios skystų mineralinių trąšų paskleidimo technologijos turi atitikti ne tik kultūrinių augalų poreikius, bet ir tenkinti augalininkystės, ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Būtina garantuoti, kad skystos mineralinės trąšos bus paskleistos kuo tolygiau ir saugant kultūrinius augalus. Skystos mineralinės trąšos ant dirvos arba kultūrinių augalų paskleidžiamos purškiant. Tam naudojami hidrauliniai ir pneumohidrauliniai lauko purkštuvai, kurių darbinės dalys yra pagamintos iš nerūdijančio plieno, keramikos arba plastiko. Ankstyvajam tręšimui KAS tirpalu tinka hidrauliniai (universalūs plyšiniai plokščiasraučiai, deflektoriniai bei stambialašiai (su dozatoriumi) ir pneumohidrauliniai (slėginiai ir inžektoriniai) purkštukai. Vėlesniam tręšimui naudojami specialūs daugiaskyliai purkštukai, kabančios laistomosios žarnos arba purškimo vamzdžiai.
Tręšiant skystomis mineralinėmis trąšomis (ypač KAS tirpalu), galima labai sumažinti purškiamo skysčio lašelių, kartu ir augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų išgaravimą. Skystos mineralinės trąšos pagerina apipurškiamų paviršių padengimo laipsnį bei augalų apsaugos produktų sukibimą su augalais.
Purkšti po lapais, pirmiausia, buvo išbandyta kaupiamųjų augalų pasėliuose. Insekticidams ir fungicidams purkšti ant apatinės lapų pusės arba dirviniams herbicidams bei skystoms mineralinėms trąšoms išpurkšti po kultūrinių augalų lapais siūlomi įvairūs techniniai sprendimai. Augalų apsaugos produktai tikslingai purškiami ten, kur yra kenkėjų, t. y. ant apatinės lapų pusės arba dirvos paviršiaus. Purškiama iš palyginti nedidelio atstumo, o purškimo aukštis yra mažesnis negu patys kultūriniai augalai.
KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų mišinio naudojimo sėkmė labiausiai priklauso nuo skystų mineralinių trąšų kokybės ir pesticidų gamintojo nurodymų laikymosi. Paskleidžiant skystas mineralines trąšas yra svarbu įvertinti jų savybes. Dėl didesnio lyginamojo svorio, purškiant gryną KAS tirpalą, per purkštukus išteka mažesnis skysčio kiekis negu purškiant vandenį. KAS tirpalą praskiedus vandeniu, galima naudoti įprastas purkštuvų nustatymo lenteles, kurios sudarytos purškiant vandenį. Kad būtų mažesnė kultūrinių augalų nudeginimo rizika, KAS tirpalas vandeniu turi būti skiedžiamas bent santykiu 3:1 (3 dalys vandens 1 daliai KAS tirpalo), o geriau 4:1 arba 5:1. Purškiant gryną KAS tirpalą, svarbu neviršyti leidžiamos purkštuvo ašies apkrovos.
Skystas mineralines trąšas galima paskleisti su įprasta purškimo technika. Renkantis įrangą rekomenduojama įvertinti šiuos veiksnius:
- Kuo labiau išsivystęs kultūrinių augalų lapų vaško sluoksnis, tuo geriau jie ištveria skystų mineralinių trąšų išpurškimą per plokščiasraučius hidraulinius ar pneumohidraulinius purkštukus.
- Vėlesniuose augimo tarpsniuose kultūriniai augalai yra jautresni skystoms mineralinėms trąšoms, išpurškiamoms per plokščiasraučius arba specialius daugiaskylius bei deflektorinius purkštukus.
- Kuo jautresni kultūriniai augalai, tuo labiau tausojantis turėtų būti skystų mineralinių trąšų paskleidimo būdas.
Konkrečių augalų tręšimo rekomendacijos
Žieminiai javai ir rapsai
Per žieminių rapsų vegetaciją gryną KAS tirpalą (daugiau kaip 200 kg N ha-1) galima išpurkšti per du kartus. Žieminius javus pirmą kartą grynu KAS tirpalu iki 60-100 kg N ha-1 galima tręšti iki vegetacijos pradžios dar esant įšalui. Svarbu, kad javai būtų gerai įsišakniję ir turėtų mažiausiai 3-4 lapelius. Jei pavasarinė trąšų norma atiduodama per keletą kartų, KAS tirpalą rekomenduojama išpurkšti kartu su herbicidais. Vėliau KAS tirpalą rekomenduojama naudoti kartu su augimo reguliatoriais. Nuo bamblėjimo pradžios į purškiamą skystį (vandens ir KAS tirpalo santykis 3:1) reikėtų pilti ne daugiau kaip 50 l ha-1 KAS tirpalo. Tręšimą skystomis mineralinėmis trąšomis žieminių javų pasėliuose taip pat galima derinti ir su fungicidų naudojimu. Jei vėlesniuose žieminių javų augimo tarpsniuose reikia paskleisti didesnę (iki 150 l ha-1) gryno KAS tirpalo normą, rekomenduojama naudoti specialius penkiaskylius purkštukus arba laistomąsias žarnas ir purškimo vamzdžius.
Kukurūzai
Kukurūzų per lapus KAS tirpalu tręšti negalima. Iki sudygimo KAS tirpalą kukurūzų pasėliuose galima išpurkšti inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais kartu su dirviniais herbicidais. Palanku pridėti nitrifikacijos stabdiklio.
Cukriniai runkeliai
KAS tirpalu, o ne įprastomis biriomis mineralinėmis trąšomis (pvz., amonio salietra) tręšiant cukrinius runkelius galimas derliaus priedas ir didesnis šaknų cukringumas. Per pagrindinį tręšimą prieš sėją galima paskleisti iki 120 kg N ha-1. Naudojami deflektoriniai hidrauliniai purkštukai. Po sausringų vegetacijos tarpsnių be jokios žalos kultūriniams augalams nuo 4 lapelių tarpsnio cukrinius runkelius galima purkšti grynu KAS tirpalu iki 110 l ha-1 (atitinka apie 40 kg N ha-1). Svarbu, kad prieš ir po herbicidų naudojimo praeitų bent 3 dienos. Tai ypač svarbu, jei naudojami alyvos priedai. Kartu su insekticidais maksimaliai galima išpurkšti 50 l KAS tirpalo į hektarą.
Bulvės
Bulvių pasėliuose skystas mineralines trąšas rekomenduojama išpurkšti kartu su augalų apsaugos produktais. Pirmasis tręšimas prieš bulvių sodinimą, antrasis - iki 60 kg N ha-1 gryno KAS tirpalo arba kartu su herbicidais.
Yra nustatyta, kad visiems augalams sėkmingai augti bei duoti derlių reikalingos 17 medžiagų. Iš jų 5 (anglis, vandenilis, deguonis, chloras ir nikelis) natūraliai yra aplinkoje, tad papildomai jomis rūpintis augintojui netenka. Likę 12 (azotas, fosforas, kalis, magnis, kalcis, siera, manganas, cinkas, varis, geležis, boras ir molibdenas) augalą turi pasiekti trąšų pavidalu.
Jei savo daržo ir sodo augalams skirsite užtektinai dėmesio ir meilės, papildomai ir tinkamu laiku juos tręšite, neabejotinai būsite apdovanoti puikiu derliumi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
