Puikus Roberto Rodriguezo ritmo pojūtis ir sugebėjimas režisuoti „lemtingus atsitiktinumus“ dažnam kino mėgėjui asocijuojasi su tokiais filmais kaip „Desperado“ ir „Nuo sutemų iki aušros“. Dabar į ekranus sugrįžta šnipų vaikučiai - „Prarastų svajonių sala“ („Spy Kids 2: The Island of Lost Dreams“, JAV, 2002). Tai Roberto Rodriguezo filmas vaikiškai auditorijai, kuris iš esmės atitinka visus režisieriaus filmų bruožus: ironiški pokštai ir nevaržomas šėlsmas.

Filmo pradžia - pati intensyviausia ir labiausiai intriguojanti. Staigi veiksmo ir aplinkos kaita, žaibiškos reakcijos, puikus šnipų tėvelių - Gregorio (Antonio Banderas) ir Ingrid (Carla Gugino) - tango prašmatniame pobūvyje. Šį kartą Karmen ir jos broliukas Džunis ne tik kovoja su blogiu, bet ir konkuruoja su daug įžūlesniais jaunais šnipeliais, proteguojamais visagalio tėtušio. Kaip ir pirmajame filme, šnipų vaikučiams tenka labai svarbi, sunki ir atsakinga užduotis. Jie turi išgelbėti JAV prezidento dukterį, kuri atsidūrė mirtiname pavojuje.
Šią gelbėjimo operaciją apsunkina šnipų vaikučių konkurentai ir visi keturi vaikai atsiduria paslaptingoje prarastų svajonių saloje. Šioje fantastiško grožio nematomoje vietovėje jiems teks kovoti su keistais monstrais ir surasti dar vieną blogio imperijos genijų.
„Prarastų svajonių saloje“ vaidina Rodriguezo mėgstami aktoriai - Steve’as Buscemi, Antonio Banderas, Danny Trejo, Cheech Marin. „Auksinio gaublio“ laimėtojas Steve‘as Buscemi čia vaidina piktąjį mokslininką Romero. Jis ekspermentuodamas netyčia paleidžia į pasaulį monstriškų būtybių: beždžionę-vorą, paukštį-gyvatę ir panašių ropojančių bei skraidančių nelaimių. Išsigandęs savo sutvėrimų, jis pats slapstosi požemiuose.
Atkreipkite dėmesį į Danny Trejo. Jis vaidina dėdę Mačetę - iš išorės siaubūną, o viduje gerą dėdulę. Šis aktorius dabar ironizuoja savo išvaizdą ir vaidina vaikiškuose filmuose.

Rodrigezo triukas visai paprastas - jis pasimėgaudamas spraudžia veiksmo filmą į vaikiškus drabužėlius, nepamiršdamas galingos amunicijos paversti karoliukais ir čiulpinukais. Filmas išsiskiria iš kitų vaikams skirtų reginių tuo, kad gana ironiškai žiūri į išorinį blizgesį. „Prarastų svajonių sala“ - puikus reginys tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jame yra ir nuoširdaus pokšto, ir suktos ironijos, ir vaikiško žaismingumo, ir specialiųjų efektų.
Įdomu tai, kad filme vaidino ir Taylor Momsen, kuriai filmavimo metu buvo vos septyneri. Nors dabar ji labiau žinoma kaip roko grupės „The Pretty Reckless“ vokalistė, jos ankstyvoji patirtis kino aikštelėje buvo svarbus žingsnis į muzikinę karjerą, apie kurią ji dažnai kalba su nostalgija.