Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos ugdymo galimybės

Meninio ugdymo kompetencijos ugdymas tampa svarbi vaiko raidos, pažinimo proceso, asmenybės formavimosi dalis. Meninės kompetencijos ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra siejamas su šokiu, muzika, daile ir vaidyba. Priešmokyklinio amžiaus vaikų meninio ugdymo kompetencijos tobulinimas nėra nuodugniai reglamentuotas, daugiausiai žvelgiama į atskirų meno sričių veiklas, metodų įvairovę.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
• žaismės principas
• sociokultūrinio kryptingumo principas
• integralumo principas
• įtraukties principas
• kontekstualumo principas
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
• reflektyvaus ugdymo(si) principas
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Įvairios meninės raiškos formos ir jų taikymas:

Šokis

Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, kurio tikslas - išsiaiškinti lopšelio-darželio ,,A“ tėvų ir pedagogų požiūrį į šokio, kaip meninės raiškos būdo taikymo galimybes, ugdant vaikų meninę kompetenciją. Tyrimas atskleidė, kad tėvai teigiamai vertina šokį kaip meninės raiškos būdą, ir mano, kad tai ne tik pramoga, tačiau ir ugdymo metodas, kuriuo vaikai gali išreikšti save. Vis dėlto, dauguma tėvų teigia, kad įdomiau pamatyti vaikus šokančius scenoje, nei stebėti šokio kūrimo procesą. Labiausia neigiamai tėvai vertina vaikų improvizacijas, lyginant su pedagogo pastatytu šokiu. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė daugiau teigiamą pedagogų požiūrį į šokio, kaip meninės raiškos būdo taikymo galimybes, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus. Taikant šokį, kaip meninės raiškos būdą, respondentai daugiau renkasi pačių kuriamus žingsnelius, žinomus ratelius ar žaidimus. Taikydami šokį, kaip meninės raiškos būdą, ugdant vaikų meninę kompetenciją, pedagogai yra išradingi, pasitelkia įvairias, darbo vietoje esančias priemones, technologijas, apjungia šokio metodus su kitomis, meno raiškos priemonėmis. Daugiau neigiamai pedagogai vertina kūrybinių šokio žaidimų bei šokio taikymą, kai kuriama laisvai, be pedagogo įsikišimo.

Kiti meninio ugdymo aspektai

Apibendrinus galima teigti, jog visi meninės veiklos siekiai yra svarbūs vaiko raidai, ugdymui ir galimybėms kurti, mokytis taisyklių. Meninis ugdymas labai svarbus, nes ugdo vaikų socialinius ir komunikacinius gebėjimus, padeda reikšti emocijas, padeda aktyvinti vaiko raidą ir ugdyti meninius gebėjimus, turtina vaikų kūrybinę patirtį, stimuliuoja fantaziją, vaizduotę, skatina improvizuoti ir kurti, padeda pajusti emocijas bei būti empatiškais. Labiausiai tobulintinas meninės kompetencijos ugdymo galimybes galima susieti su meniniu ugdymu neįprastose erdvėse (muziejai, teatrai, parodos, koncertai), turtinant materialinę bazę instrumentais, kūrybos priemonėmis, IT galimybėmis. Reikšmingas priešmokyklinio ugdymo bei meninio ugdymo pedagogų tobulinimasis, organizuojami bendri pedagogų meno projektai, dalijimasis naujovėmis.

Vaiko fizinė ir smulkiosios motorikos raida meninėje veikloje:

• Judėjimo gebėjimai (B1): Vaikai mokosi praleisti kliūtis keturpėsčias, atsistoti, atsitūpti, pasilenkti, eiti į priekį, į šoną ir atgal, bėgti tiesiomis kojomis, lipti laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Jie mokosi stovėti ant vienos kojos, tikslingai keisti judėjimo ritmą, aplenkti ar peržengti kliūtis, bėgti keičiant kryptį ir greitį, išlaikant pusiausvyrą. Taip pat lavinamas gebėjimas lipti ir nulipti laiptais pakaitiniu žingsniu, nušokti nuo laiptelio, pašokti nuo žemės, peršokti liniją, judėti ant pirštų galų, mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Vaikai mokosi judėti aukštai keldami kelius, bėgti vingiais, šokinėti ant vienos ir abiejų kojų, lipti kopėtėlėmis. Mokomasi tikslingai mėtyti ir gaudyti kamuolį, spirti jį į taikinį, stengtis judėti taisyklingai, ištvermingai bėgti ilgesnius atstumus, šokti į tolį ir aukštį. Žaisdami vaikai laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Smulkiosios motorikos gebėjimai (B2): Vaikai mokosi tikslingai siekti daikto, jį pačiupti ir laikyti saujoje, smulkų daiktą suimti dviem pirštais, perimti daiktą iš vienos rankos į kitą, dėti vieną daiktą ant kito. Jie mokosi taisyklingai laikyti rašiklį, gana tiksliai atlikti judesius plaštaka ir pirštais bei ranka, ištiestomis rankomis pagauti didelį kamuolį. Vaikai mokosi taisyklingai laikyti pieštuką ir žirkles, tiksliai atlikti sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai, tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdami, kirpdami.

Vaiko savitvarkos ir higienos gebėjimai:

• Savitvarka ir higiena (A1, A2, A3): Vaikai mokosi atpažinti maisto produktus, juos ragauti, ruošti maistą (tepti, laužyti, mirkyti). Jie suaugusiojo padedami naudoja tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Mokosi palaikyti tvarką, taisyklingai plauti rankas, prisidengti burną ir nosį čiaudint ar kosėjant. Visi šie gebėjimai yra svarbūs ne tik savarankiškumui, bet ir saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, atpažįstant saugaus eismo taisykles, tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suprantant nesaugumo situacijas.

Meninės kompetencijos ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbus visapusiškai vaiko raidai, skatinantis jo kūrybiškumą, socialinius ir komunikacinius gebėjimus, emocinį intelektą.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #menines #kompetencijos #ugdymo

• Vaikų emocijų raida
• kaip gydyti slogą vaikams homeopatija
• Kaip vyksta priėmimas į priešmokyklinę grupę?
• Kaip skystai virti kiaušiniai veikia virškinimą?
• Vaisingumo klinika Lietuvoje