Kada mokami vaiko pinigai: nuo gimimo iki pilnametystės ir vėliau
Vaiko pinigai - tai valstybės parama, skiriama šeimoms, auginančioms vaikus, siekiant padėti patenkinti jų poreikius. Nors dauguma tėvų žino apie šią išmoką, ne visi yra tikri, kokiomis sąlygomis ji mokama, ypač sulaukus pilnametystės. Per metus vien vaiko pinigai sudaro reikšmingą sumą, todėl praradus išmoką šeimos neretai netenka svarbios finansinės paramos.
Praktikoje tėvai dažnai nežino, nuo ko priklauso vaiko pinigų mokėjimas, ir apie pokyčius sužino tik tada, kai pinigai nustoja būti pervedami. Kyla klausimas, kokiomis sąlygomis vaiko pinigai mokami ir po 18 metų, kam reikia pateikti prašymą ir kiek laiko dar galima gauti šią išmoką.
Diskusijose internete pasirodo įvairių nuomonių. Kai kurie komentatoriai teigia, kad parama siejama tik su bendruoju ugdymu ir priklauso tik iki 12 klasės baigimo. Kiti mano, kad parama turėtų būti mokama tol, kol vaikas mokosi. Tačiau dalis diskusijos dalyvių su tuo nesutinka ir tvirtina, kad parama turėtų būti mokama ir toliau, kol vaikas mokosi, net ir profesinėje mokykloje.
Vaiko pinigai iki pilnametystės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad išmoka vaikui skiriama ir mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų. Todėl iki pilnametystės jokių papildomų veiksmų imtis nereikia - išmoka mokama automatiškai.
Vaiko pinigai po 18 metų: sąlygos ir išimtys
Sulaukus pilnametystės, vaiko pinigų mokėjimo situacija keičiasi. SADM Komunikacijos skyrius nurodo, kad nuo 18 metų vaiko pinigai nebėra universali išmoka - jų mokėjimas priklauso nuo to, ar jaunuolis atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas. Dėl šios priežasties dalis šeimų, vaikui sulaukus 18 metų, išmokos nebegali gauti, jei papildomos sąlygos nėra įvykdomos.
Kada vaiko pinigai mokami sulaukus 18 metų?
Vyresniems kaip 18 metų asmenims išmoka vaikui gali būti mokama, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Ši sąlyga taikoma ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kai mokymasis vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa. Tai reiškia, kad profesinė mokykla savaime nesuteikia teisės į išmoką - svarbu, ar kartu mokomasi pagal bendrojo ugdymo programą.
SADM pabrėžia, kad vyresniems nei 18 metų asmenims išmoka mokama tik iki tol, kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Išmoka taip pat negali būti mokama ilgiau nei iki tol, kol asmeniui sukanka 23 metai, net jei bendrojo ugdymo programa dar nėra baigta.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 14 str. 6 d. numato, kad mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis ir iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama ir iki 23 metų.
Išmoka skiriama pateikus prašymą
Jeigu pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos skyrimo būtina pateikti prašymą. Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką.
Prašymą gauti išmoką vaikui galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba tiesiogiai savo gyvenamosios vietos savivaldybei. Savivaldybei priėmus sprendimą skirti išmoką, informacija apie sprendimą ir skyrimo terminus pateikiama asmens pasirinktu būdu - paštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute. Pateikus prašymą per SPIS, visą informaciją galima rasti prisijungus prie sistemos arba susisiekus su savivaldybe.
Svarbu pažymėti, kad išmoka vaikui gali būti grąžinta už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu tuo laikotarpiu vaikas turėjo teisę gauti išmoką. Jei besimokantis vaikas, sulaukęs 18 metų, iškart nesikreipė dėl išmokos, ji bus grąžinta nuo pilnametystės dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Pavyzdžiui, jei vaikui 18 metų sukako 2025 m. lapkričio 5 d., o prašymas pateiktas 2026 m. sausio 15 d., išmoka bus grąžinta nuo 2025 m. lapkričio 5 d. ir paskirta iki bendrojo ugdymo programos pabaigos.
Kai vaikui sukanka 18 metų, vienas iš tėvų dėl išmokos pratęsimo turėtų kreiptis į savivaldybę. Gali kreiptis ne tik kuris nors iš tėvų, bet ir pats pilnametis. Jei vaikas mokosi bendrojo ugdymo mokykloje Lietuvoje, pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro. Jeigu mokosi bendrojo ugdymo mokyklose užsienio valstybėje ar profesinio mokymo įstaigoje, reikalinga pažyma iš mokymosi įstaigos, kad asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Išmokos dydis
Išmokos dydžiai nepilnamečiams vaikams ir vyresniems kaip 18 metų asmenims, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, yra vienodi. Nuo 2026 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis siekia 74 Eur. Vaiko pinigai sudaro 1,75 BSI dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka.
Papildoma 72,10 euro dydžio išmoka mokama vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia, jei jie turi teisę gauti vaiko pinigus. Tokiu atveju bendra išmokos vaikui suma per mėnesį sudaro 205,72 euro.
| Išmoka | Suma (Eur/mėn.) | Pastabos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 | Kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m. jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. |
| Papildomai skiriama išmoka vaikui | 72,10 | Vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. |
Vaiko pinigai tarptautiniame kontekste
Vaiko pinigai aktuali ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Prieš pretenduojant į vaiko pinigus, svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaiko pinigai mokami tik iki 18 metų, o jų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus.
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė.
Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse.
Vėluojant vaiko pinigams: ką daryti?
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti, kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Pasikeitė vaiko priežiūros išmokų tvarka
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
